Mėnesio TOP 6
Pagrindinis » Kategorija: Karo paslaptys ir Trečias Reichas » Peržiūrų: (1399) Komentarų: (0) (28.05.2015 - 20:47)

Ahnenerbės bandymas surasti Gralio taurę

Vienas iš pirmųjų slaptų „Ahnenerbės“ projektų buvo „Gralio“ operacija, kuriai idėją pateikė pats Hitleris. Susižavėjęs romantiškomis legendomis apie legendinį šventąjį Gralį ir Apskritojo stalo riterius, pasišventusius jo paieškoms, svajojo kažką panašaus atkurti šiuolaikiniame pasaulyje. Kalbant tiksliau, pats SS ordinas turėjo tapti Apskritojo stalo įsikūnijimu. Beje, toks stalas stovėjo Vevelsburgo pilyje – mėgiamoje Himlerio vietoje. Šis stalas buvo naudojamas pagal tiesioginę savo paskirtį – už šio stalo vyko SS vyriausiųjų vadų susirinkimai ir įvairiausios magiškos ceremonijos.

Kaip Hitleriui pavyko suderinti susižavėjimą Šventuoju Graliu ir neapykantą krikščionybei? Iš tiesų, jo prieštaringoje prigimtyje labai sunkiai sugyveno šios dvi tendencijos. Vėliau fiureris pasakė: „Aš neturėjau jokių priežasčių žavėtis visais šiais niekingais riteriais, išlaikančiais savo arišką kraują ir sekančiais žydo Jėzaus mokymams“.

Hitleris ilgai mąstė, kaip išspręsti šį rebusą, kol pagaliau rado išeitį. Jis teigė, kad Gralis visiškai nėra krikščionių šventuoju daiktu. Legenda, kad taurėje buvo Jėzaus Kristaus kraujas, sukurta žymiai vėliau. Gralis yra žymiai senesnis, nei krikščionybė – jam ne mažiau dešimties tūkstančių metų…

Kas yra Gralis? Į šį klausimą Hitleris neturėjo tikslaus atsakymo. Aišku, kad kalbama apie kažkokį arijams šventą daiktą. Tai gali būti akmuo su runomis, kuriose užfiksuoti pagrindiniai tikrosios, žydų neiškraipytos žmonijos istorijos įvykiai arba arijų religijos pagrindai. Vienu žodžiu, kalbama apie arijams šventą relikviją, kurią Apskritojo stalo riteriai saugojo, nes tai vertė daryti jų kilmė, o ne dėl krikščioniškojo tikėjimo.

Pabandyti surasti Šventąjį Gralį – tokią užduotį fiureris paskyrė „Ahnenerbės“ institutui. Laiške, rašytame 1934 m. spalio 24 d., jis pasiūlė tyrinėtojams „pasinaudoti papildomomis lėšomis, kad ir kiek jų reikia“.

Netrukus atsirado žmogus, kuriam buvo galima patikėti šią užduotį. Jį vadino Otu Ranu. Šis žmogus studijavo vieną iš seniausių viduramžių eretikų sektą – katarus. Kas tokie buvo katarai? Tai – eretinė sekta, kuri XII amžiuje susikūrė Pietų Prancūzijoje. Šios sektos nariai tikėjo, jog pasaulyje yra du pradai, t.y., du dievai – gerasis ir blogasis. Būtent blogasis dievas ir sukūrė mūsų materialųjį pasaulį.

Katarai neigė visą krikščioniškąją atributiką – kryžių, ikonas, statulas, nepripažino katalikų bažnyčios paslapčių. Jie taip pat nepripažino rojaus ir pragaro egzistavimo, Paskutiniojo teismo. Vietoje krikščioniškųjų ritualų katarai sukūrė savus. Ypač įdomi buvo šventųjų simbolių sistema, kurioje vieną iš pagrindinių vietų užėmė Gralis.

Tuo metu, kai katalikų bažnyčia visiškai save diskreditavo, katarų skleidžiama erezija ėmė greitai plisti po visą Europą. Vis daugiau žmonių – ne tik vargšų valstiečių ir neturtingų pameistrių, bet ir garsių riterių bei grafų
– ėmė laikytis šio mokymo. Situacija tapo pavojinga Vatikanui, todėl 1209-ais metais popiežius Inokentijus II paskelbė kryžiaus žygį prieš katarus.

Jis vos nepavėlavo: tam, kad užgniaužti erezinį mokymą, prisireikė daugiau nei pusės amžiaus – taip giliai jis buvo įsišaknijęs žmonių protuose ir širdyse. Tačiau katarai buvo sutriuškinti, o jų armijos likučiai buvo apsupti Monsegiuro pilyje – pagrindinėje šventykloje. Monsegiuras atsilaikė ilgiau nei metus ir buvo užkariautas labai sunkiai. 1244-ais metais įvykdytos masinės katarų bausmės oficialiai užbaigė ereziją.

Kaip su visu tuo susijęs Gralis? Pagal fragmentiškus duomenis, pasiekusius mus iš senų laikų, katarai Gralį garbino visiškai neabstrakčiai – šventenybė buvo saugoma pagrindinėje Monsegiuro šventykloje. Kur vėliau jis dingo, niekas nežino, tačiau Ranas visiškai pagrįstai spėliojo, kad katarai Gralį paslėpė. Ir paslėpė taip gerai, kad niekam jo nepavyko surasti, arba tas, kas surado, sugebėjo gerai nuslėpti savo radinį.

1928-29-ais metais Ranas keliavo po tas vietas Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje ir Šveicarijoje, kuriose kažkada gyveno katarai. Labiausiai jį domino, savaime suprantama, Monsegiuro griuvėsiai, kurie yra netoliese Lavlavo kaimelio. Kalnuose, supančiuose griuvėsius, daug urvų, todėl Ranas juos tris mėnesius sistemingai tyrė.

Pirėnų urvus Ranas tyrė savaitė po savaitės, tačiau be jokių apčiuopiamų rezultatų. Iš tiesų, Gralio paieškos kalnų masyve priminė adatos paiešką šieno kupetoje. Reikėjo surasti kažkokį sprendimą, kažkokį metodą, kuris padėtų surasti raktą mįslės įminimui.

Jaunojo vokiečio likime svarbų vaidmenį suvaidino pažintis su dar vienu katarų žinovu – Antoninu Gabaliu, kuris buvo žymiai vyresnis už Raną ir per savo gyvenimą sukaupė daug vertingos informacijos. Gabalis ieškojo kitos katarų šventenybės – Joano evangelijos, todėl du fanatiški tyrinėtojai sugebėjo tapti ne konkurentais, o partneriais. Gabalio turtinga patirtis ir žinios bei aštrus analitinis Rano protas sudarė puikų derinį.

Ranas vėl ėmėsi studijuoti katarų rankraščius. Gabalio pateikta medžiaga buvo neįkainojama. Tarp medžiagos buvo gana detalus Monsegiuro pilies planas. Studijuodamas jį, Ranas netikėtai aptiko, kad jis visiškai sutampa su legendinio Monsalvato kalno, kuriame paslėpta relikvija, aprašymu. Tai reiškia, kad Gralis yra visai netoli pilies ar net pačioje pilyje…

Toliau tyrinėdamas Monsegiuro planą, Ranas pastebėjo, kad pilis geometriškai taisyklinga ir, jei ne kai kurios detalės, būtų idealiai simetriška. Iš vienos pusės, XII amžiaus architektūrai tokie nukrypimai buvo visiškai normalūs. Tačiau kažkas šiuose nukrypimuose nuo simetrijos – nesantys koridoriai ir patalpos – tyrinėtojui nedavė ramybės.

Iš tiesų, jeigu planas būtų papildytas taip, kad pilis taptų idealiai simetriška, jame atsirastų kelios patalpos, kurios tarsi niekada neegzistavo. Ranas padarė prielaidą, kad šie slapti požeminiai įėjimai ir salės yra paprasčiausiai palaidoti po griuvėsiais, ir būtent juose reikia ieškoti relikvijos. Kartu su Gabaliu ir dar keliais pagalbininkais
– entuziastais iš vietinių valstiečių tarpo – jis ėmėsi darbo. O toliau įvyko kažkas nesuprantama…

Ranui iš tiesų pavyko aptikti požeminius urvus, apie kurių egzistavimą niekas net neįtarė. Šie urvai vedė į šventas patalpas, kurių įėjimai iš išorės seniai buvo užversti lavinų. Šiuose gamtiniuose grotuose išliko ne vienos žmonių epochos pėdsakai – nuo neandertaliečių, papuošusių sienas savo primityviais piešiniais, iki katarų, kurie juos pavertė savo šventyklomis.

Štai kaip Ranas aprašė šiuos urvus: „Neatmenamais laikais, toje tolimoje epochoje, kurią vos palietė šiuolaikinis istorijos mokslas, grotas buvo naudojamas kaip šventykla, skirta iberų dievui Uchomberui, Saulės dievui. Tarp dviejų monolitų, iš kurių vienas sutrupėjo, status takelis veda į didžiulį Lombrivo katedros vestibiulį. Tarp baltų klinčių stalagmitų, tarp tamsiai rudo kalnų kristalo, takelis sienomis leidžiasi žemyn – į pačią kalno gilumą. Apie 80 m aukščio salė eretikams tarnavo kaip katedra“.

Ranas padarė dar vieną atradimą – urvų sienos buvo išmargintos, be kitų užrašų ir simbolių, dar ir tamplierių simboliais! Tai reiškia, kad ordino riteriai iš tiesų buvo susiję su eretikais ir, gali būti, daugelį metų saugojo Šventąjį Gralį po Monsegiuro sunaikinimo. Ranas, grįžęs iš ekspedicijos, parašė keletą knygų, kuriose bandė atsakyti į šiuos klausimus. Jis rašė, kad, deja, Šventojo Gralio taip ir nepavyko aptikti. Ir taip yra teigiama iki pat šių dienų. Tačiau ar iš tikrųjų tai tiesa? Pasiremiant paprasčiausia logika galima suabejoti šia išvada.

Tarkime, Ranas iš tiesų nerado Gralio. Ką darytų toks fanatiškas tyrinėtojas? Suprantama, organizuotų naują ekspediciją, tikėdamasis sulaukti sėkmės, arba, visiškai nusivylęs dėl nesėkmės, apleistų savo tyrimus. Tačiau Ranas nedarė nei vieno, nei kito! Jis toliau studijavo katarų istoriją, tačiau Gralio nebeieškojo – taip elgiasi tik žmogus, pasiekęs savo tikslą.

O jeigu Gralis vis tik buvo surastas? Kas trukdė Ranui paskelbti apie savo radinį? Apie tai galima tik spėlioti. Gali būti, kad Gralis turėjo kažkokios informacijos, kuri Ranui pasirodė pernelyg šokiruojanti, todėl jis ir delsė pranešti apie radinį. Gali būti, kad jis iš pradžių norėjo surinkti kuo daugiau duomenų ir savo atradimui suteikti tinkamą „apvalkalą“.

Kad ir kaip viskas buvo, 1934-ais metais, kai Hitleris Virtui parašė savo laišką (iš esmės – įsakymą), niekas negalėjo net įtarti, kad Gralis jau surastas ir jis yra pas Raną.

Norint tuo įsitikinti, pakanka perskaityti muitinės deklaraciją, kurią mokslininkas užpildė 1929-ais metais, kirsdamas Prancūzijos-Vokietijos sieną. Tarp kitų daiktų joje paminėtas „varinis katilas didelio galingumo garo įrenginiui“. Pagalvokite patys, kam archeologui buvo reikalingas garo katilas? Tik tam , kad būtų galima nuo pašalinių akių paslėpti gana stambų daiktą. Ko gero, tokiu būdu Gralis pateko į Vokietiją.

Rano knygos sudomino „Ahnenerbę“ ir patį Himlerį. Jam buvo pasiūlyta bendradarbiauti su institutu, o vėliau tapti ir etatiniu darbuotoju. 1936-ais metais Oto Ranas oficialiai tapo SS nariu. Jaunas mokslininkas tiesiog žaibiškai kopė karjeros laiptais. 1937-ais metais jis dalyvavo didelėje „Anenerbės“ ekspedicijoje į Islandiją, kurios metu buvo ieškoma legendinės Tulės žemės. Ranas ekspedicijos metu sprendė savo uždavinius jis tolimoje šiaurinėje saloje ieškojo katarų pėdsakų. Šios paieškos buvo nesėkmingos.

1938-ais metais jaunas mokslininkas, darantis puikią karjerą, pateko į nemalonę. Jos priežastys tokios pačios neaiškios, kaip daug kas neaiškaus audringame ir įvykių turtingame Rano gyvenime.

Apie tai, kodėl taip atsitiko, egzistuoja keletas versijų. Pirmoji versija teigia, kad Ranas SS gretose pabandė atkurti katarų religija, ir netgi pasiekė tam tikrų laimėjimų šioje srityje. Tai panašu į tiesą. Kaip teigė ne vienas bendraamžis, Ranas iš tikrųjų ėmė tyrinėti katarų tikėjimą. Jeigu jis tai būtų daręs tyliai, neatkreipdamas dėmesio, viskas būtų praėję pro šalį. Tačiau Ranas atvirai propagavo savo požiūrį, kuris rimtai kirtosi su Hitlerio teorija. Pavyzdžiui, mokslininkas teigė, kad reikia bet kokiais būdais išvengti karo Europoje.

Ranas parašė atsistatydinimo pareiškimą ir išėjo iš „Ahnenerbės“, lydimas daugybės melagingų gandų. Pagal vieną jų, mokslininko tėvai buvo žydai, pagal kitą, Ranas buvo apkaltintas homoseksualizmu.

Bet kokiu atveju jis be jokio gailesčio būtų įkalintas vienoje iš koncentracijos stovyklų, tačiau to neįvyko – Ranas liko laisvėje! Tiesa, artimiesiems mokslininkas skundėsi, kad nuolat jaučia grėsmę, jo gyvybė dideliame pavojuje. Nuojauta neapgavo jaunojo mokslininko. 1939-ųjų metų pavasarį, slidinėdamas kalnuose, pateko į sniego griūtį. Oficialioji versija – mirtis dėl nelaimingo atsitikimo – greitai buvo užgožta kitos, pusiau oficialios – savižudybė. Priminsime, kad katarų religijoje, priešingai nei krikščionybėje, savižudybė yra leidžiama, netgi beveik skatinama, kaip būdas nutraukti nuodėmingą ir trumpalaikį žemiškąjį egzistavimą. Tačiau, panašu, ši versija buvo išplatinta tam, kad būtų nuslėpta ne savižudybė, o Oto Rano nužudymas.

O kur dingo Gralis? Atsakyti į šį klausimą lengviau, nei tai atrodo. XX amžiaus 4-o dešimtmečio pradžioje Vokietijoje pasklido gandai, kad SS ordino pilyje Vevelsburge saugomas, be kitų relikvijų, ir Gralis. Po Vokietijos pralaimėjimo buvo oficialiai paskelbta, kad pilies rūsiuose nebuvo aptikta nieko vertingo, o „Graliu“ buvo vadinamas didelis gabalas kalnų krištolo. Ar tai panašu į tiesą? Tiesą pasakius, ne…

Neseniai iškelta nauja prielaida, kur galėjo atsidurti paslaptingoji katarų relikvija – tai Siono vienuolynas. Pats vienuolynas tapo žinomas garsaus rašytojo Dano Brauno dėka. Savo bestseleryje autorius Siono vienuolyną pavertė organizacija, priešiška katalikų bažnyčiai. Tačiau iš tiesų viskas buvo atvirkščiai.

Savo tyrinėjimo metu Ranas aptiko katarų rankraščių, parašytų nežinomu šriftu. Po kelių mėnesių darbo jam pavyko iššifruoti šiuos dokumentus. Prieš nustebusio mokslininko akis atsivėrė naujos, jau atrodytų seniai užmirštos, istorijos pusės. Pasirodo, katarai turėjo ryšių ne vien tik su tamplieriais.

Eretikai turėjo visą „įtakos agentų“ tinklą – garsiuosius trubadūrus, keliaujančius muzikantus, dainavusius meilės dainas. Štai kaip savo atradimą aprašo pats Oto Ranas: „Kai mes kalbame apie trubadūrų „meilės religiją“, apie Graliui pasišventusius riterius, turime pabandyti atspėti, kas slepiasi už šių žodžių. Tuo metu žodžiu „meilė“ buvo vadinama visiškai ne tas, ką mes vadiname šiandien.

Žodis „meilė“ (Amor) buvo šifras, savotiškas kodinis žodis. Skaitant šį žodį iš dešinės į kairę, tai yra Roma. Tai reiškia, kad šis žodis, kaip jis buvo parašytas, prieštaravo Romai, viskam, ką įkūnijo Roma. Be to, žodį „amor“ galima padalinti į dvi dalis: „A mor“ (be mirties), reiškia nemirtingumą, amžiną gyvenimą. Tai – ezoterinė krikščionybė. Štai kodėl Roma sugriovė katarų, tamplierių, Gralio saugotojų Meilę (Amor)“.

Šiuose tekstuose buvo nurodytos ir jėgos, priešingos katarams. Pastarosioms buvo priskirtas paslaptingasis Siono vienuolynas, kuriam buvo skirta didžioji dalis užšifruotų rankraščių. Ranas ėmėsi juos tyrinėti ir aptiko dalį Europos istorijos, kruopščiai slepiamos nuo mūsų akių.

Pasirodo, Siono vienuolynas – tai slaptas ordinas, veikiantis kartu su katalikų bažnyčia. Jeigu bažnyčia veikia atvirai, tai Siono vienuolynas – ypač įslaptinta draugija, nevaržanti savęs tikėjimo žodžio skleidžiamomis tiesomis. Vienuolyno veiklos uždavinys buvo tai, su kuo negalėjo susidoroti oficialioji bažnyčia – pasiekti pilną žmonių protų ir širdžių kontrolę.

Netrukus po sukūrimo XI amžiuje Siono vienuolynas pabandė įkurti savo valstybę ir tam pasirinko Palestinos žemes. Garsieji Kryžiaus žygiai buvo inicijuoti ir finansuoti būtent šios organizacijos. Kryžiuočiams vadovavę karaliai iš tikrųjų buvo aukštus postus Siono vienuolyne užimantys asmenys. Kai bandymui sukurti valstybę sutrukdė arabai (šioje vietoje tinka pasakyti, kad nuo to laiko Siono vienuolynas nuožmiai kovoja su islamu: šiuolaikinis įtampos židinys Artimuosiuose Rytuose – tai šio vienuolyno veiklos rezultatas), vienuolyno vadovybė nusprendė organizuoti savo „slaptą valstybę“.

Beje, kai kurie asmenys nepanoro padėti vienuolynui siekti nešvarių tikslų ir išstojo iš vienuolyno bei organizavo katarų judėjimą. Suprantama, jie buvo pasmerkti sunaikinimui dėl dviejų priežasčių – pernelyg daug žinojo ir priešinosi. Kai katarai buvo sutriuškinti, ordinui iškilo naujas pavojus.

Tamplierių riteriai, iš pradžių buvusi pagrindine ordino karine jėga, sukilo ir ėmė pretenduoti į savarankiškumą. Tamplierius taip pat teko sunaikinti. Tik po šių įvykių ordine buvo įvykdyta vidinė reforma, kuri galutinai įtvirtino jo pagrindus.

Ordinui vadovauja Didysis magistras. Šias pareigas užėmė daug nepaprastų ir visiems gerai žinomų asmenybių – Sandras Botičelis, Leonardas da Vinčis, Izaokas Niutonas, Viktoras Hugo, Klodas Debiusi. Magistrą supa siauras artimųjų ratas – taip vadinami Regintys, ir tik jie žino, kas vadovauja ordinui. Žemesnis lygis – Išrinktieji – tai tie, kurie nežino Didžiojo magistro, tačiau pakankamai gerai susipažinę su ordino veikla. Šie du lygiai iš esmės ir sudaro ordino pagrindą. Į ordiną patenka tik kruopščiai atrinkti žmonės, kurie iš ordino išeina tik vieninteliu atveju – po mirties.

Dveji žemieji sluoksniai – tie, kurie tarnauja Siono vienuolynui, neįtardami apie tikruosius jo tikslus ir uždavinius. Tai žmonės, turintys valdžią (politikai, finansininkai, karo vadai), ir taip vadinama „patrankų mėsa“, t.y. paprasčiausi žmogiškieji resursai.

Visiškai nėra atsitiktinumas tai, kad po to, kai Prancūzija 1940-ais metais buvo sutriuškinta, Vokietija okupavo tik šiaurinę šalies dalį, o pietinę paliko marionetinei Peteno vyriausybei. Sprendžiant pagal turimus duomenis, tiek Petenas, tiek jo kabineto vadovas Lavalis buvo Siono vienuolyno valios vykdytojai. Apie tai liudija energinga veikla, kurią Siono vienuolynas Pietų Prancūzijoje išvystė 5-o dešimtmečio pradžioje.

Vienuolynas buvo tampriai susijęs su „Ahnenerbe“ – pirmiausia, per konkrečius instituto darbuotojus, kurie priklausė ordino Išrinktiesiems. Įdomu tai, kad Siono vienuolynas aktyviai veikė ir Vakarų Europos šalyse – antihitlerinės koalicijos narėse. Ko gero, tai ir paaiškina siekį nuslėpti kai kuriuos Trečiojo reicho istorijos faktus.

Kiek giliai Ranas sugebėjo sužinoti apie Siono vienuolyno paslaptis? Šito, greičiausiai, mes niekada nesužinosime. Bet kokiu atveju, jis sužinojo pakankamai daug, kad pasmerktų save neišvengiamai žūčiai. Su savimi į kapą Ranas nusinešė daugybę paslapčių, kurias įminti bandome iki šių dienų.

Siono vienuolyno nariu – Išrinktuoju, jeigu ne Reginčiuoju -buvo Haushoferis, būsimojo fiurerio dvasinis vadovas. Sprendžiant iš visko, būtent jis pasiūlė ordinui palaikyti Hitlerį. Istorikai iki šiol stebisi: kaip galėjo mažytė nacionalistinė partija, turinti daugybę konkurentų, per keletą metų pasiekti neregėtų aukštumų? Kas privertė pramonininkus ir finansininkus jai skirti milijonines sumas? Panašu, kad tai galima paaiškinti tik Siono vienuolyno įtaka – daugiau niekuo.

Ar šiandien egzistuoja Siono vienuolynas? Vargu ar ši slapta organizacija galėjo dingti be pėdsakų. O senovinės relikvijos, be abejo, randasi Vatikano slėptuvėse – toliau nuo pašalinių akių.

Gralio Kaukaze ieškojo Hitleris

Dar 1912 m. būsimas fiureris apsilankė Hofburgo pilies Habsburgų brangenybių salėje. Ten jis pamatė Likimo ietį ir išklausė gražų gido pasakojimą. Šios ieties dėka savo laiku išgarsėjo Bizantijos imperatorius Justinianas, Karlas Didysis ir Fridrichas Barbarosa ir kiti valdovai. Jiems iki absoliučios valdžios betrūko tik Gralio taurės, garantuojančios nemirtingumą. Tačiau tamplierių ordiną sunaikino Pilypas Gražusis, o ordino turtai dingo be pėdsakų – persekiotojams kliuvo tik pinigai ir nė vienos relikvijos. Jiems nepavyko sužinoti Gralio paslapties. Tačiau Likimo ietis buvo greta – gretimoje Austrijoje. Pats Hitleris ne kartą prisipažino, kad, pamatęs tą artefaktą, iškart pajuto su juo nematomą ryšį ir tai buvo lemiamu lūžio tašku jo gyvenime. Ir gavęs valdžią, visų pirma sumanė užgrobti Habsburgų brangenybes. Iš pradžių apie tai negalėjo būti ir kalbos.

4-o dešimtm. viduryje padėtis iš esmės pakito. 1934 m. Hitleris Austrijoje išprovokavo perversmą – tačiau nesėkmingai. Tačiau 1838 m., grėsiant įsiveržimui ir vietos fašistų sukilimui, Austrija pasidavė, Hitleris gavo savo taip trokštamą Likimo ietį ir ją perkėlė į Niurnbergo Šv. Jekaterinos bažnyčią, per radiją paskelbęs, kad „kad atliko savo gyvenimo svarbiausią misiją“.

Pergalių paakintas, Hitleris nusprendė, kad jam reiktų gauti ir Gralio taurę. Tuo klausimu fiureris šalininkų turėjo nors vežimu vežk. Avantiūristo Hermano Virto 1938-ais įkurta kukli vokiečių paveldo saugotojų draugija virtu galingu tyrimu institutu „Aneneberdė“. Be bandymų išgauti auksą iš Reino vandens, mistinės Šambalos paieškų, bandymų telepatiją paversti ginklu, šis „institutas“ užsiėmė ir Gralio paieškomis.

 Kur galėjo slėptis Gralis? Europoje tai galėjo būti Portugalija, Aragonas ir Kipras. Kipras buvo tikra krikščionybės citadele, sudariusia riterystės pagrindą. Būtent lengva Žano de Majė ranka toji versija apėmė Gralio ieškotojų protus. Tačiau ten Gralio pėdsakų nepavyko aptikti. Į musulmonų kraštus tamplieriai jo išsiųsti negalėjo. Į priešiškai nusiteikusias Europos valstybes – irgi. Tad natūraliai mistikų akys pasisuko į krikščioniškas Kaukazo šalis – Gruziją, Armėniją, nedidelių kalnų genčių kraštus. Tai parėmė ir vokiečių 19 a. etnografas ir istorikas Blumenbachas, pirmąkart baltąją rasę pavadinusio „kaukazietiška“ ir būtent Kaukaze patalpinusio arijų tautų lopšį.

Vis tik nacių vadai neypatingai gerbė krikščionybę, nes juos labiau domino senovės skandinavų Odino kultas. Tačiau pagoniški dievai nenusileido iš dangaus – jie turėjo savo tėvynę čia, žemėje. Ir „Aneberde“ istorijai Odino tėvynę Asgardą patalpino Kaukaze. Beje, ir antikiniai mistikai Kaukazo kalnagūbrį laikė tam tikra ašimi, dalijančią tautas į geras ir blogas.

Ypatingą vietą „Ahnenerbės“ teorijose turėjo aukščiausias Kaukazo taškas – Elbrusas. Jį laikė šventąją arijų aukštuma, slepiančia valdžios šaltinius ir galinčia sustiprinti užkariautojų ambicijas.

Taikos metais Kaukazą vokiečiai išnaršė skersai ir išilgai. Tačiau 4-ojo dešimtm. pabaigoje NKVD kariai visiškai atitvėrė kai kuriuos rajonus prie Elbruso, ką liudija daugelio vietinių piemenų liudijimai. Beje, Kremliaus pragmatikai manė, kad vokiečiai ten ieško naftos ir kitų naudingųjų iškasenų. O vokiečių dievų tėvynė Kremliaus visai nedomino.

Gralio taurė – Kaukaze?

Tokia idėja išsakoma vokiečio Hermano von Skersto knygoje „Gralio šventyklos Kaukaze“, kurioje analizuojama legenda apie Svetichovelio statybą. Čia rašoma, kad kai Golgotos kalne iš Atpirkėjo žaizdų lašėjo kraujas, įvyko Kristaus jungtis su žeme. Nuo tada eterinis ir astralinis Jėzaus kūnas ir jo „Aš“ ikona įvairiapusiškai ir gausiai randasi dvasiniame pasaulyje Pranciškų Asyžietį,  (kas sutinkama ir pas Augustiną, Tomą Akvinietį, Pranciškų Asyžietį ir kt.). Minėtą idėją palaiko ir pirmasis Gruzijos prezidentas ir filologas Eviadas Gamsachurdija: „gruzinų freskose dažnas Gralio motyvas. Juos matome Gelati...“ Jis nurodo, kad Kartli yra kaimas Grakalis. Gralis minimas Šavteli odėse. Giją galima pratęsti ir tarp Gralio bei „Karžygio tigro kailiu“. Neabejotinai Gralio sinonimu yra Saundže, Akis-brangakmenis, filosofinis akmuo ir mergelė, kurios išlaisvinimas iš nelaisvės aiškintinas kaip Gralio išsivadavimas.

A. Ruseckio „Kaukazo archipelage: mitai ir realioji politika“ nurodoma semantinė žodžio „Kaukazas“ giminystė su graikų kalbos žodžiu, reiškiančiu „taurė“.

2011 m. Kabardino-Balkarijoje netoli Zajukovo gyvenvietės rasta paslaptinga apie 80 m ilgio ola. Joje yra kelios ertmės su perėjimais tarp jų. Iš olos į kalno viršūnę eina šachta, kurią sudaro du lygiagrečiai padėti plokšti akmens luitai, o šonai iškloti akmenimis. Kelios nedidelės šachtos veda į erdvią požeminę patalpą, kurios viena 36 m ilgio siena nušlifuota, o taip pat apdirbtas ir patalpos skliautas. Ją, nurodytą ant akmenų išdaužtos svastikos, surado kraštotyrininkai Kotliarovai.

Antrojo pasaulinio karo metu į šiuos kalnus buvo atvykę mistinės, artimai bendradarbiavusios su SS, organizacijos „Protėvių paveldas“ nariai, kurie slaptu A. Hitlerio nurodymu ieškojo Gralio taurės, esančios, atseit, vienoje iš vietinių olų.

Anot legendos, mūšio metu arkangelas Michailas savo ugnine ietimi iš Liuciferio karūnos išdaužė žalios spalvos brangakmenį lapis ex coelis. Vėliau iš jo pagamino taurę, iš kurios slaptos vakarienės metu Kristus gėrė vyną. Nukryžiavus Kristų, taurė atiduota dviejų žmonių, Nikodemo ir Juozapo ir Arimėjos, saugojimui. Jie Evangelijose paminimi trumpai ir vienas jų nebuvo Kristaus mokiniu. Ją su Kristaus krauju bei ieties, kuria tekėjo kraujas, antgalį Juozapas atgabeno į Grastonberį (ir taip čia įkurta abatija). Pagal kitą versiją, Marija Magdelietė nugabeno į Prancūzijos pietus, - ir iš jos vėliau kilo ištisas pasakojimų ciklas.

Dauguma tyrinėtojų mano, kad šių legendų šaltiniu buvo apokrifas, o keli – kad jų ištakos yra keltų mituose apie magišką indą, gyvenimo ir atgimimo simbolį. Ankstyviausiu pasakojimų variantu [neužbaigtu] yra „Conte de Graal“, kurį maždaug 1180 m. paskelbė prancūzų poetas ir trubadūras Kretjenas de Trua. Jo herojus yra riteris Persivalis iš Velso. Jo literatūrinis įvaizdis paremtas senąją valų saga apie milžiną Priderą bei padavimais apie magišką taurę. O valų herojai, savo ruožtu kilę iš keltų pasakojimų. Pvz., karalius Lyras „gimė prie Leros, paslaptimi gaubiamoje Tuatu de Danano tautoje (Danu deivės gentyje)“. Ji, kažkur iš šiaurės, atsivežė magiškus daiktus: ietį ir nenugalimą kalaviją, kurie vėliau, legendoje apie Artūrą, transformavosi į Šv. Gralį, Longino ietį bei Eskaliburą.

Kadangi tais laikais tikru buvo laikoma tik tai, kas rėmėsi ankstesni autoriai, Kretjenas de Trua sakėsi, kad remiasi Pilypo iš Flandrijos knygoje rastais faktais. O apie tai, kaip Gralis pateko į Angliją, maždaug 1200-aisiais poemoje „Juozapas iš Arimėjos“ pasakoja Roberas de Bronas, irgi besiremiantis ankstesniais šaltiniais. Juose, atseit, pasakojama, kaip Juozapas su seserimi ir svainiu paliko Palestiną ir įsikūrė šalyje „toli į vakarus“, kur skleidė krikščionybę.

Beveik tuo pat metu Volframas von Ešenbachas parašė poemą „Parsivalis“, irgi minėdamas, kad naudojosi senesniais šaltiniais ir rėmėsi vienu Provanso trubadūru iš Toledo, parašiusiu pasakojimą arabų kalba. Atseit Gralį gynė „Templaisen“ ordinas, kurio įtakoje buvo cistersų vienuolių ordinas.

Romano „Quest del saint Graal“ herojus, sąžiningasis riteris Galachadas, po eilės žygdarbių tampa Gralio savininku. Jis jį nugabena į pagonybės centrą, Saraso miestą, kurį Juozapas iš Arimėjos buvo atvertęs į krikščionybę. Ten Galachadas miršta, o miesto gyventojai regi stebuklą: iš dangaus nsuileidusi Galachado ranka nuneša Gralį link kalnų viršūnių. Šis romanas, kurio autorius save priskiria „Templaisen“ ordinui, yra iš 13-o amžiaus ir metaforiškai nurodo, kad Gralis žmonėms neprieinamas ir neregimas.

Verta paminėti ir anoniminį romaną „Perlesvaus“, kurio herojus Parsevalis randa Gralį ir jo centre pradžioje mato „vaiko veidą“, o vėliau karūnuotą prie kryžiaus prikaltą karalių. Vėliau Gralis virsta 5-iais įvairiais asmenimis, apie kuriuos kalbėti teturi teisę tik pripažįstantys Dievą. Vienu jų – karalius Artūras, regintis visus 5-is persikūnijimus. Paskutinis – paslaptingoji taurė. Persevalis yra Gralio bokšto įpėdinis. Jo proanūkiu ir Gralio šeimos nariu yra Loengrinas, kuo paaiškinama jo mistinė kilmė. Kartu jis ir Gofrua Bulonskiečio anūkas.

Ešenbacho „Persivalyje“ Gralis – tai akmuo. Prisiminkime, kad Evangelijo parašyta, kad „akmuo, kurį atmetė statytojai, tapo Siono kalno šventyklos kertiniu akmeniu“. Ir iš visų religinių-filosofinių simbolių paslaptingiausiu buvo būtent akmuo. Kristus, kalnas, akmuo yra Saturno, kurio garbinimas buvo susijęs su akmeniu, sinonimai. Tad vidinė Saturno prigimtis gretinama su ta dvasine uola, ant kurios padėti Saulės šventyklos pamatai.

Pirmuose romanuose apie Gralį dažnai skirtingai vadinti tie patys simboliai: Sant Graal, San Graal, Sangraal. Anot anglų M.Bandžento, R. Lėjaus ir G. Linkolno, teisingai atskyrus šiuos žodžius gausime „Sang Raal“ arba „Sang Real“, kas reikštų „karališkas kraujas“, o juo tyrinėtojai laiko Merovingų dinastiją. Jie remiasi Ešenbacho poema „Vilehalmas“, sukurta Merovingų valdovo iš mažos kunigaikštystės prie Pirėnų – Gilemo de Želono – garbei. Ešenbachas aiškiai pabrėžia, kad tasai yra Gralio šeimos narys.

12-13 a. Gralio saugotoju laikytas tamplierių ordinas. Sutriuškinus tamplierių ordiną, legendos apie Gralį įgavo liaudies pasakojimų pobūdį. Tačiau relikvijos požymiai netiesiogiai apšviesdavo daugelį Viduramžių  reiškinių. Čekų taboritai ėjo kariauti su vėliavomis, ant kurių pavaizduotas Gralis. 12-13 a. istorija buvo pilna įvairiausių slaptų ordinų bei organizacijų, 20 a. pradžioje Vokietijoje įsisteigė okultinė draugija “:Tula”, iš esmės nacionalsocialistinė mistinė organizacija, vėl iškėlusi Šv,. Gralio paieškų klausimą.

Tyrinėjimas apie Gralį atnaujino Otto Ranas, vienas iš normaniškos teorijos pradininkų. 1930 m. jis aplankė Monsegiuro griuvėsius, o vėliau išleido knygą „Kryžiaus žygis prieš Gralį“, kuriame Gralį vadino „Nibelungų taurė“. 1937 m., po antrojo apsilankymo Languedoke, Ranas be pėdsakų dingo.

1943 m. birželį iš Vokietijos į Monsegiurą išvyko didelė ekspedicija, kuri paieškas urvuose vykdė iki 1944 m. pavasario. Nors nieko nerado, tačiau gerai ištyrinėjo požeminių praėjimų sistemą, ir iškėlė viltį, kad Gralis gali būti paslėptas ten.

O legenda apie Gralį gruzinų literatūroje įgavo savitą atspindį. Joje ši tema pasirodė tik 20 a. Matyt ji buvo ir anksčiau, tik liko mažai tyrinėta. O Akakija Bakradzė atkreipė dėmesį, kad „Kristaus drobulė ir Gralis neatskiriami“. H. von Skersto knygoje teigiama, kad Šv. Nino sprendimu Svetichovelį pastačius Kristaus drobulės palaidojimo vietoje, jis yra Gralio šventykla.

Tada Šv. Gralio poetais laikytini poetai Š. Rustaveli, D. Guramišvili, N. Baratašvili, I. Čavčavadzė, V. Pšavela, G. Tabidzė. Neatsitiktinai G. Robakidzės romane „Gralio saugotojai“ tarp dvasinių vertybių jie minimi (tiesa, iškreiptais vardais). Beje, šį romaną nurodo ir H. von Skerstas, kuris Gralio pėdsakų ieško ir ikikrikščioniškoje epochoje (atskiru atveju, mite apie argonautus ir Prometėjų)

Visiškai savitą mito apie Aukso Vilną interpretaciją pateikia R. Štaineris. Aukso Vilna – tai pakylėjimo ir viršenybės simbolis. Žmogus (Jasonas) siekai aukščiausiojo (Aukso Vilnos). Tai pasiekti galima tik proto it išminties pagalba. Tačiau Jasonas sugebėjo suvaldyti Aukso Vilną tik su Medėjos pagalba. Taigi, Medėja – tai išmintis, protas, logosas. Tačiau bendravimas su aukščiausiu neišvengiamas be aukų. Tikslo pasiekimui turi būti paaukota dalis proto ir išminties. Tokia auka tapo Medėjos brolis Apsirtas (t.y., logoso dalis).

reklama

Mįslės ir faktai

Šioje istorijoje: Hitleris, Šventasis Gralis, Ahnenerbe

Pasidalinkite su paranormal.lt savo naujiena, receptu, mintimis!

Jei radote tekste klaidų, išskirkite ją ir paspauskite Ctrl + Enter Sistema Orphus

Peržiūrų: 1399 | | Reitingas: 0.0/0 |
Nemokami skelbimai
paranormal.lt
Parduodu ekologiškus obuolius...

Sveiki, parduodame ekologiškus, įvairių rūšių obuolius. Obuoliai niekuo nesupurkšti, auginti nuosavajam sode. 1 KG/60...
paranormal.lt
Antikvariniai minkšti baldai...

Antikvariniai minkšti baldai. Klaipėdoje prekiaujame, tik su klientu sutartu laiku. Klientui pageidaujant, atvežame b...

PANAŠŪS STRAIPSNIAI:

//Rašykite, diskutuokite, ginčikitės, atviras kodas (be keiksmų). Pasidalink, su kitais savo nuomone, bendrauk!

Iš viso komentarų: 0
avatar

Paranormal TV TV nemokamai

NAUJAUSI VIDEO:
00:00:16

Iš TKS stebėjo pra... 0

00:01:41

Tarptautinėje kosm... 1

00:07:06

Virš Arizonos nufi... 1



Tavo spauda ir naujiena!
paranormal.lt
Ūkininkai renkasi ekologiškų produk...

Lietuvos žmonės gali džiaugtis šiuo metu plintančiais ūkininkų turgeliais. Ne išimtis ir pat... (386)

paranormal.lt
Add 3 Ingredients To Your Coffee. A... Despite being a delicious start of the day, the morning cup of coffee also offers numerous heal... (297)

//Medicina, Ligos, Mutacijos, Liaudies medicina » Liaudies medicinos naujienos

paranormal.lt
Tikra panacėja: graikinių riešutų pertvaros gali išgydy...

Graikinių riešutų nauda žinoma nuo mokyklos laikų. Tačiau, tik nedaugelis žmonių žino, kad gydomųjų savybių turi ne tik branduoliai, bet ir likusios riešutų dalys. Liaudies medicinoje dažnai yra taikoma riešutmedžio riešutų pert
paranormal.lt
Šios sultys gali sustabdyti astmos priepuolius...

Jei jūs sergate astma, šis straipsnis gali palengvinti jūsų sveikatos būklę. Astma sukelia lėtinis uždegimas ir bronchų sustorėjimas. Tai labai pavojinga būklė, nes ji sukelia sveikatos problemų ir galima uždusimo pavojų. Dau

paranormal.lt
Veido kaukė atjaunins veidą per 5 minutes!...

Pamirškite visas brangias kosmetikas nuo raukšlių. Dabar jūs galite pasigaminti natūralią veido kaukę iš dviejų ingredientų, kuri padės jums atrodyti jauniau vos per 5 minutes. Jūsų raukšlės ir "nuvytusi" oda liks praeityje.
paranormal.lt
Gėrimas nuo skausmo kaulų, sausgyslių ir sąnarių - rece...

Per 7 dienas jūs pastebėsite, kaip jūsų kaulai, sausgyslės ir sąnariai tampa sveikesni. Gėrimas nuo skausmo kaulų, sausgyslių ir sąnarių - receptas!


//Paranormal naujienos » // Dienos Horoskopas skaityti...

paranormal.lt
Žmogaus protu nesuvokiami reiš...

Tai, kad pasaulyje egzistuoja daugybė neatskleistų paslapčių ir protu dar nesuvokiamų reiškinių, manau visi gerai žinome. To net negalėtume įvardyti, kaip kažkokio labai jau ypatingo fakto, o tokių nepaaiškinamų reiškinių yra ne
paranormal.lt
Vandenyne dingę turistai...

Pasitaiko atvejų, kai kelionių jūrų laineriais metu be pėdsakų dingsta kuris nors turistas. Policija negali aptikti jokių prapuolusiojo pėdsakų. Detektyvams lieka tik spėlioti, kas nutiko laive.
paranormal.lt
Dingusių pasaulių žemėlapiai...

Ši istorija apie senovinius žemėlapius tapo žinoma visiems po to, kai 1929-uju metų lapkričio 9 d. Stambulo nacionalinio muziejaus direktorius Halilas Edhemas tvarkė archyvus ir vienoje lentynoje aptiko du geografinio žemėlapio
paranormal.lt
Mistinė T-1 sala...

1946 m. rugpjūčio 11 d. specialios paskirties lėktuvas B-29 „Poliarinė lapė“ iš Ferbankso aviabazėje dislokuoto „Aliaskos lapių“ dalinio pakilo į reguliarų žvalgybinį skrydį virš Šiaurės Ledjūrio. Jo m

paranormal.lt
Devintoji planeta Saulės siste...

Tas pats mįslingasis 6 laipsnių posvyris. Tie 6 laipsniai – tai Saulės ašies posvyrio su ekliptikos plokštuma kampas. Iki šiol ši keista anomalija nebuvo paaiškinta. Tačiau naujuose skaičiavimuose įvedus dar neatrastos 9-osios
paranormal.lt
Apie pasaulio tuštumą...

Žvaigždės slepia daug netikėtų dalykų. 2007 metais, stebėdami Banginio žvaigždyno žvaigždę Mirą, kuri mokslui žinoma jau daugiau kaip 400 metų, astronomai staiga atrado netikėtą dalyką. Pasirodo, už šios raudonosios gigantės dri
paranormal.lt
Kaip juodoji skylė suplėšo žva...

Supermasyvios juodosios skylės galaktikų centruose didžiąją laiko dalį yra neaktyvios – į jas medžiaga krenta labai lėtai. Bet kartais pro jas pralekia žvaigždė, kurią juodosios skylės gravitacija suardo į gabaliukus. Tie gabal
paranormal.lt
Jau beveik dešimtį metų Žemę p...

Visatoje netrūksta nežinomų ir nesuvokiamų dalykų. Nuo juodųjų skylių iki egzotiškų planetų, mokslininkai dar turi daug ką paaiškinti. Tačiau pastaruoju metu viena mįslė ypač sudomino astronomus: tai mistiniai signalai danguj

paranormal.lt
Tamplierių korporacija...

XIV amžiaus pradžioje Europoje egzistavo apie pusantros dešimties dvasinių-riterių ordinų. Tamplierių, t.y. Šventyklos riterių ordinas toli gražu nebuvo pats turtingiausias. Tie patys hospitaljerai turėjo savo žinioje žymiai did
paranormal.lt
6000 metų senumo amuletas su N...

Naudodamiesi fotoliuminescencinės spektroskopijos metodą, mokslininkai išsiaiškino, kaip buvo pagamintas 6 tūkst. m. amžiaus sulaukęs amuletas.
paranormal.lt
Rasta per Šaltąjį karą pamestą...

Kai kanadietis naras Seanas Smyrichinsky po vandeniu išvydo didelį apvalų objektą, iš pradžių jis pagalvojo, kad tai nuskendusi „skraidanti lėkštė“. Tačiau dabar ekspertai mano, kad jis galėjo rasti atominę bombą, pamestą dar 19
paranormal.lt
Svarbiausi Nikola Teslos išrad...

Nikola Tesla yra vienas garsiausių pasaulio mokslininkų. Daugelis jo išradimų pranoko to laikmečio pažangą, todėl buvo įvertinti tik po paties genijaus mirties. Pristatome svarbiausius Nikolo Teslos pasiekimus mokslo srityje.

paranormal.lt
Kas bus su pasauliu, kai išnyk...

Pradedant 10-uoju XX amžiaus dešimtmečiu bitininkai pradėjo pastebėti masinį darbinių bičių nykimą, ypač žiemos mėnesiais. Nuo to laiko situacija tik pablogėjo – išmirė apie 4000 medų nešančių bičių rūšių, o 2006 metais fenomenu
paranormal.lt
Kokiais ginklais kariavo senie...

Senajame indų epe „Mahabharata“, parašytame sanskrito kalba ir sudarytame iš 18 knygų, yra daugiau nei 200 tūkstančių eilėraščių, turinčių duomenų apie Senovės Indijos religiją, pasaulėžiūrą, papročius, istoriją, taip pat legend
paranormal.lt
Sąmokslo teorijos: vėžys negyd...

Vėžys seniai galėjo būti įveiktas, bet farmacininkams tai neparanku. Jie uždirba milijardus dolerių už vaistus tariamam ligonių gydymui. Vėžys – tai kandidos grybelis. Vėžio gydymas chemoterapija – genocidas, nes žlugdo imuninę
paranormal.lt
Sąmokslo teorija: kas susprogd...

Šiais metais 9/11 įvykiams sukanka 15 metų. Ryte Niujorke po nuvarytų (pagal oficialią versiją bent jau) keleivinių lėktuvų smūgių sugriuvo Pasaulinio prekybos centro bokštai. Kaip pranešė žiniasklaida, vakare Vašingtone dar vie
paranormal.lt
Vegetatyvinė distonija ir kas ...

Kiekvienas biologinis organizmas, kaip ir bet kuris gyvas organizmas gamtoje, nusakomas eile charakteringų savybių, kurias jis sugeba išlaikyti laike. Jų pastovumas yra tas kriterijus, kuriuo remiantis galime tvirtinti kiek vien
paranormal.lt
Nėštumas ir skiepai nuo gripo:...

Klausimas – skiepytis ar nesiskiepyti aktualus kasmet, kai tik atšąla orai. Ir diskusijos kaskart vis karštesnės, lyg iškiltų nauja ir iki tol nenarstyta tema. Vienas populiariausių ir ypatingas aistras keliančių gandų, kad skie
paranormal.lt
Moteris pagimdė 11 vaikų be ce...

42-metų moteris pagimdė 11 sveikų berniukų. Gydytojai iš Indianos buvo šokiruoti, stebuklingas gimdymas.

paranormal.lt
Vitaminą D gamintis skatina ne...

Tamsiuoju metų sezonu, kai trūksta saulės, žmonės puola vartoti vitaminą D, bet jo perteklius gali daryti ir neigiamą poveikį, LRT RADIJUI sako gydytoja Jūratė Dobrovolskienė. Kad, norėdami jaustis geriau, nepadarytume organizmu
paranormal.lt
Ciberžolės kaukė veido odai...

Veido kaukė iš ciberžolės. Greita ir naudinga! Jūsų veido išvaizda gali priklausyti nuo daugeli problemų, kurios gali kilti dėl įvairių veiksnių, įskaitant stresą, hormonus ir kt. Dažniausiai odos problemos spuogai, tamsi veido
paranormal.lt
Šis skanus gėrimas padės norma...

Užsirašykite receptą! Hormonai – jūsų organizmo cheminės būklės pranašas. Jūsų kraujagyslėmis per kraują jie keliauja į audinius arba organus. Hormonai veikia lėtai ir, laikui bėgant, turi įtakos įvairiems procesams.
paranormal.lt
Cholesterolio reabilitacija...

Kodėl patariama nevalgyti vištos odos? Todėl, kad pavydima jums jūsų gražios odos, kurioje yra daug ...cholesterolio. :) Cholesterolio daugiausia organizme yra kepenyse, žarnyne ir ... odoje.
paranormal.lt
Vėžio žudikas: gerkite šias su...

Vėžio žudikas: gerkite šias sultis kiekvieną dieną nevalgius! Geriausias būdas užkirsti kelią vėžiui!

paranormal.lt
Pašalinkite podagrą natūraliai...

Podagra - uždegiminė liga, panašus į artritą, kuris gali sukelti nepakelią skausmą sąnariuose. Aukštas šlapimo rūgšties kiekis kraujyje - podagros pagrindinė priežastis. Kai valgome maisto produktus, kuriuose gausu purino, pavy