Mėnesio TOP 6
Pagrindinis » Kategorija: Hipotezės » Peržiūrų: (656) Komentarų: (0) (07.08.2016 - 10:31)

Antižemės teorija

Žmonija jau seniai ieško proto brolių kosmoso tolybėse, bet jmanoma, kad svetima civilizacija slypi ne kur nors nepasiekiamai toli, o visiškai mūsų panosėje. Manoma, kad Žemės orbitoje yra planeta pavadinimu Antižemė arba Glorija.

Apie paslaptingą Žemės antrininkę kosmose žmonės kalba jau nuo seno. Pavyzdžiui, senovės Egipte manyta, kad kiekvienas žmogus turi savo astralinį antrininką, kurį vėliau imta vadinti siela. Iš čia kilo teorija apie Antižemę. Senovės egiptiečių tikėjimas antrininkų pasauliu labai paveikė senovės graikų filosofo Filolajo kosmogoniją. Jis į pasaulio sandaros centrą pastatė ne Žemę, kaip tai darė mąstytojai iki jo, o Saulę, kuriai suteikti vienu metu keli vardai - Dzeuso namai, Dievų motina, Visatos lopšys ir panašiai. Tai yra amžinoji ugnis, duodanti gyvybę viskam ir apšviečianti visą pasaulį, o aplink ją sukasi Žemė, Antižemė, Mėnulis ir dar penkios tuomet žmonėms žinotos planetos: Merkurijus, Venera, Marsas, Jupiteris ir Saturnas.

Antižemės teorija

Vertinant griežtai, apie kažkokį paslaptingą papildomą dangaus kūną pirmasis pradėjo kalbėti kitas pitagorininkas Hiketas, bet būtent Filolajas šią teoriją išplėtojo. Negana to, jis teigė, kad Antižemėje yra gyvybė!

Kad ir kokia fantastiška atrodytų ši teorija, ji visada turėjo rėmėjų. Pavyzdžiui, daugelis praeities astronomų už ją balsavo abiem rankomis. XVII amžiuje pirmasis Paryžiaus observatorijos direktorius Giovanni

Domenico Cassini, kurio vardu pavadintas neseniai į Saturną nusiųstas tarpplanetinis zondas, paskelbė netoli Veneros atradęs objektą ir pavadino jį šios planetos palydovu. Vėliau ir G. D. Cassini tai oficialiai pripažino klaida, nes Venera neturi jokių palydovų, nors iš tiesų iki gyvenimo pabaigos nepalaužiamai tikėjo, kad dangaus skliaute pastebėjo kažkokią keistą nepažįstamą planetą.

XVII a. astronomas Ir matematikas G. D. Cassini atrado keturis Saturno palydovus XVII a. astronomas Ir matematikas G. D. Cassini

Maždaug po šimtmečio, 1740 metais, anglų astronomas ir optikas Jamesas Shor-tas prisijungė prie balsų choro, tikinčio Žemės antrininke. Dar po 20 metų prisidėjo didysis vokiečių astronomas ir kartografas Johannas Tobias Mayeris. Paskui susidomėjimas Žemės antrininke nurimo ir jos ilgą laiką niekas neprisiminė - mokslo gretos nutarė, kad tai tik pramanas, neturintis jokio ryšio su realybe. Vis dėlto susidomėjimas mitine Antižeme vėl sukilo ir šį kartą su didele jėga.

Ramybę sudrumstė rusų mokslininkas Kirilas Butusovas, daugybės fundamentalių radioastronomijos, astrofizikos, geofizikos ir teorinės fizikos tyrimų ir atradimų autorius. Taip pat jis iškėlė daugybę labai drąsių teorijų: jis prognozavo, kad už Plutono yra keletas kosminių kūnų ir kad Uranas turi dešimt palydovų. Jis pirmasis naujųjų laikų istorijoje pradėjo argumentuotai kalbėti apie Glorijos planetos egzistavimą, kurią ir pavadino Žemės antrininke.

Apie milijoną kilometrų nuo Žemės link Saulės yra Lagranžo taškas L1. Jame esantis palydovas dėl Saulės ir Žemės traukos sukasi aplink Saulę tokiu pat greičiu kaip Žemė Raudonos ir mėlynos rodyklės nurodo priešingą magnetiniŲ laukų poveikį Apie milijoną kilometrų nuo Žemės link Saulės yra Lagranžo taškas L1

Butusovas manė, kad už Saulės yra Lagranžo taškas (padėtis tarp dviejų dangaus kūnų, kurioje dar vienas objektas gali ilgai išbūti be papildomų jėgų). Manoma, kad jeigu egzistuoja planeta Nibiru, tai ji yra būtent tokiame taške. Ten pat slypinti ir Glorija. Dėl šios