Ežeras žudikas

Kamerūno pranešimu 1984 m. rugpjūčio 16 d. ankstų rytą vietiniai ant kelio prie Monuno ežero rado negyvą motociklininką. Aplink tvyrojo troškus kvapas, nuo kurio vienas atėjusiųjų iškart neteko sąmonės, o kiti pasuko artimiausio kaimo link, tačiau netrukus visi žuvo. 10:30 ant kelio buvo rasti 37 lavonai. Vietos gydytojas su policininkais, atvykę į nelaimės vietą, virš kelio pamatė 200 m nutįsusį dujų debesį. Dujos buvo aitrios, nuo jų svaigo galva, darėsi silpna, pykino. Tyrimą teko nutrauki iki išsisklaidė debesis.

Gydytojas padarė išvadą, kad prieš auštant į turgų ėją žmonės užduso nuodingame debesyje. Iš burnos ir nosies jiems tekėjo kraujuotos putos ir gleivės, kūnai buvo sutraukti konvulsijų, odoje aptikta pirmojo laipsnio cheminių nudegimų, bet drabužiai nebuvo pažeisti. Žuvo tarp ežero ir kelio buvę gyvūnai, nunyko krūmai, žolė. Artimiausio kaimo gyventojai pranešė prieš vidurnaktį nuo ežero pusės girdėjo smarkų sprogimą. Lapkričio 17 d. ežero vanduo nusidažė raudonai rudai. Kamerūno vyriausybė tyrimams pasikvietė JAV vulkanologus H. Sigurdsoną ir Dž. Devainą (H. Sigurdsson; J. Devine), padariusius minėtas išvadas.

Monuno ežeras yra susidaręs krateryje vieno iš daugybės šiame Afrikos rajone ugnikalnių. Krateris yra 350 m pločio. Vulkaninės dujos galėjo išsiveržti į ežero paviršių ir sudaryti troškų debesį. Vandens cheminė analizė parodė ežero gelmėje esant labai daug anglies dioksido ir bikarbonato jonų, labai daug dvivalentės geležies jonų, o nuosėdose gausu siderito. Tačiau atmesta staigaus išsiveržimo versija: vandens sudėtis nerodė buvus aukštos temperatūros. Matyt, anglies dioksidas iš lėto kaupėsi ežere.

Kaip susidarė debesis? Ežero vandeniui būdingas sluoksniuotumas, todėl bikarbonatas yra susikaupęs gelmėje. Kažkas sutrikdė tą sluoksniuotumą ir bikarnonato prisisotinę giluminiai vandenys pakilo į paviršių. Staigiai sumažėjus slėgiui ėmė išsiskirti anglies dioksidas (kaip būna atkimšus gazuoto vandens butelį). Išsiliejusi 5 m aukščio banga nušlavė nuo kranto medžius, o susidariusį debesį vėjas nunešė ant kelio.Sunkus nuo anglies dioksido, jis driekėsi pažemiu. Brėkštant žmonės jo neįžiūrėjo. Dieną jis buvo matomas tikriausiai dėl azoto oksidų. Šie ir galėjo apdeginti žuvusiuosius. Bet tai tik spėjimas – cheminis nudegimas liko neišaiškintas. Nesuprantamas ir ežero bangavimas. Kraterio povandeniame šlaite pastebėta nuošliauža. Gal dėl jos ir susidrumstė ežero sluoksniai?