Tradicija mūvėti žiedus ant pirštų atsirado tolimoje senovėje. Ekspertų nuomone, tai, kaip žmogus nešioja žiedą gali nemažai atskleisti apie jo asmenybę. Kitaip tariant, šis aksesuaras gali padėti geriau save pažinti. O laikantis tam tikrų žiedų mūvėjimo rekomendacijų galima net pagerinti gyvenimą.

Senoviniams žiedams priskiriamos magiškos savybės. Jų ypatinga forma simbolizuota būties begalybę. Visų pirma tai santuokos simbolis. Pavyzdžiui, senovės Egipte vestuvių žiedai buvo gaminami iš skirtingų metalų, taip pat iš stiklo ir keramikos. Jie būdavo mūvimi ant bevardžio piršto dešinės rankos. Egiptiečiai tikėjo, kad per šį pirštą eina „meilės arterija“. Senovės Romoje atsirado paprotys vestuvėms rinktis geležies arba bronzos žiedus. Tik III – IV m. pr. Kr. vestuvių žiedai pradėti lieti iš aukso. Svarbu paminėti, kad tokių žiedų paskirtis buvo ne tik kaip santuokos simbolis.

Astrologai ir chiromantai pernelyg emocingiems asmenims rekomenduoja mūvėti žiedą ant nykščio. Jis turėtų padėti valgyti emocijas, nuotaikų pokyčius, slopins agresijos proveržius ir padės kurti harmoningesnius santykius su kitais žmonėmis. Dažniausiai ant šio piršto žiedus nešioja vyrai, siekiantis įsitvirtinti gyvenime, taip pat ir seksualiniame.

Drovūs ir neryžtingi turėtų mūvėti žiedą ant smiliaus. Jis stiprina pasitikėjimą savimi ir savigarbos jausmą. Gali atnešti laimę ir sėkmę.

Jei atrodo, kad gyvenime užėjo juodasis periodas, rekomenduojama žiedą užsimauti ant didžiojo piršto. Tai padės įveikti priešiškumą ir atnaujinti gyvenimą. Geriausiai jei tai šeimos žiedas, perduodamas iš kartos į kartą. Žiedą ant didžiojo piršto taip pat naudinga mūvėti tiems asmenims, kurie domisi dvasinėmis praktikomis.

Estetai iš prigimties neretai žiedą mūvi ant bevardžio piršto. Jiems patinka grožis ir pramogos. Taip nešiojamas žiedas gali padėti pritraukti šlovę ir fortūną. Iš prigimties ramūs žmonės turėtų rinktis plonus žiedus, o karštakošiai ir praradę gyvenimo pusiausvyrą – masyvesnius.

Norint, kad sektųsi versle, pagerinti iškalbą, proto lankstumą ir rankų miklumą, rekomenduojama žiedą mūvėti ant mažylio piršto. Tai turėtų padėti megzti ryšius su naudingais asmenimis. Reikėtų nepamiršti atkreipti dėmesį į tai, iš kokių medžiagų išlietas žiedas.

Ant nykščio geriausia mūvėti žalvario žiedą, ant smiliaus – aukso arba alavo, didžiojo – geležies, bevardžio – aukso, o mažylio – sidabro žiedus.

Mūsų šalyje yra įprasta vestuvinius žiedus mūvėti ant dešinės rankos bevardžio, nors vis daugiau jaunavedžių, sekdami Vakarų šalių pavyzdžių, pradeda mūvėti ant kairės rankos bevardžio. Žiedas ant kairės rankos bevardžio rodo, kad žmogus turi meilužį arba mylimąjį. Jei tai vestuvių žiedas – juos mūvintys asmenys išsiskirs arba vienas iš jų taps našliu.

Žiedas ant smiliaus parodo, kad asmuo ieško būsimo gyvenimo partnerio. Žiedas ant vidurinio piršto – platoniškų santykių simbolis. Žiedas ant mažylio atskleidžia, kad jo šeimininkas ar šeimininkė netrukus ves arba ištekės.

Didelę reikšmę turi ir žiedo piešinys bei paviršius. Daug praeities valdovų ant smiliaus mūvėjo vadinamąjį „valdžios žiedą“ – signetinį žiedą su ženklais paplatintoje priekinėje dalyje. Ant jo būdavo išgraviruojamas užrašas: „Veni, vidi, vici“ („Atėjau, pamačiau, nugalėjau“). Ant dešinės rankos mūvimas „valdžios žiedas“ rodo stiprų charakterį ir mokėjimą priimti tinkamus sprendimus, o ant kairės rankos rodo didybės maniją ir polinkį į isteriją. Įdomu, kad Anglijos karalius Henrikas VIII kartą mūvėjo tokius žiedus ant abiejų rankų.

Ant didžiojo piršto žiedą su užrašu: „Aš esu graži!“ mūvinčios dailiosios lyties atstovės įgyja daugiau pasitikėjimo savo išvaizda ir vidiniu patrauklumu. Laikui bėgant, žiedus su tokiais ir panašiais užrašais pamažu pakeitė žiedai su didžiuliais deimantais. Tokių mėgėja, pavyzdžiui, buvo senojo Holivudo aktorė Marilyn Monroe.

Tikriausiai daugelis žino nuotaikos žiedus, kuriuos 1970 metais Niujorke sukūrė Joshas Reynoldsas ir Marisas Ambatas. Šie žiedai gaminami iš medžiagos, kuri, kaip manoma, keičia spalva priklausomai nuo jo nešiotojo nuotaikos ir emocinės būklės. Šie žiedai gaminami iš tuščiavidurio kvarco arba stiklo apvalkalo ir termotropinių skystųjų kristalų. Jis keičia spalvą, reaguodamas į temperatūros pokyčius, dėlto atrodo magiškas ir paslaptingas, tarsi suprantantis tą žmogų, kuris jį mūvi.

Keli patarimai, kaip mūvėti žiedus:

  • Mūvėti daug žiedų ant vieno piršto – blogo tono ženklas.
  • Masyvūs žiedai netinkami žemo ūgio moterims, taip pat toms, kurių pirštai per trumpi arba per ploni.
  • Žiedai su pailgo ovalo formos akmenimis suteikia rankoms gracingumo.
  • Jaunoms merginoms rekomenduojama mūvėti plonus, o ne masyvius žiedus.
  • Žiedas su didžiuliu akmeniu skirtas vakarui. Dieną tokį aksesuarą mūvėti yra nepriimtina.