Mėnesio TOP 6
Pagrindinis » Kategorija: Kosmosas » Peržiūrų: (600) Komentarų: (0) (04.01.2016 - 15:09)

Kur jūs, ateiviai? Gyvybės paieška Saulės sistemoje (I dalis)

Turbūt vienas iš svarbiausių egzistencinių klausimų, į kuriuos bandė ir tebebando atsakyti žmonija, yra „ar mes vieniši Visatoje?“. Kol kas vienareikšmiško atsakymo nesulaukėme, nors bandymų būta, ir ne vieno. Visgi nueitas jau nemažas kelias, bandant suprasti gyvybės prigimtį ir galimybes jai egzistuoti kitose planetose. Ir nors tai daugiausia teoriniai skaičiavimai ir filosofiniai pamąstymai, jie yra ne ką mažiau įdomūs, nei pro teleskopą pamatytas mums mojuojantis trigalvis aštuonkojis iš Kentauro alfos.

Senoviniai ieškojimai

Kaip ir daugelis kitų egzistencinių klausimų, šis ramybės žmonijai nedavė labai seniai. Juk didžioji dalis geografinių atradimų taip pat paremti bandymais išsiaiškinti, ar „ten, kažkur labai toli“ yra kažkokių į mus panašių padarų. Ir nesvarbu, ar tas „labai toli“ yra kita miško pusė, sunkiai įveikiamo kalnyno atskirta zona, Amerika, ar Marsas. Šiuo požiūriu bandymas rasti gyvybę kitose planetose nelabai skiriasi nuo Naujojo pasaulio tyrinėjimų. Net ir metodai kažkuo panašūs – į tolimą kraštą išsiųsta ekspedicija gauna kažkokios informacijos, pargabena ją atgalios ir visa tai bandoma suprasti. Ir nors XV a. Europoje būdavo pasakojama apie vienakojus vienaakius padarus Afrikos glūdumoje, o XXI a. Žemėje kalbama apie galimus biologinės veiklos pėdsakus Marso dulkėse, kol kas negalime atsakyti, ar pastarasis aiškinimasis yra nors kiek arčiau tiesos, nei tie ankstyvųjų Afrikos „tyrinėtojų“ prasimanymai.


Visgi vienas esminis skirtumas tarp geografinių atradimų praeityje ir dabartinių kosminių tyrinėjimų egzistuoja. Tolimus Žemės kampelius pamatyti galėjome tik į juos nukeliavę, o kitas planetas galime matyti ir pro teleskopus. Ir, daugeliu atvejų, būtent teleskopai yra vienintelis informacijos apie jas šaltinis. Tenka sugalvoti būdų, kaip teleskopais gaunamus duomenis interpretuoti ir įvertinti gyvybės egzistavimo galimybes. Čia iškyla ir pagrindinė problema – mes beveik visiškai negalime įsivaizduoti, kokia ta nežemiška gyvybė yra. Natūralus noras būtų tikėtis aptikti kažką panašaus į žmones, bet toks noras moksliškai nėra pagrįstas. Ir visgi kažkiek apsibrėžti tai, ko ieškoma, reikia, nes kitaip pasiklysime kosmoso platybėse ir net jei pro šalį praskris ištiestas draugystės čiuptuvas, praleisime jį pro akis, įdėmiai tyrinėdami intelekto požymius Saulės žybsniuose.

Pirmoji klaida – bandymas rasti kažką panašaus į mums pažįstamą gyvybę – davė daug peno fantastams. Bet ne tik jie pakliuvo į šias pinkles; mokslininkai taip pat ne kartą yra apsigavę. Štai XIX a. ir netgi praėjusio šimtmečio pradžioje daugelis astronomų buvo įsitikinę, kad Marse egzistuoja gyvybė. Viskas prasidėjo nuo kelių stebėjimų, kurių metu buvo aptiktos lyg ir tiesos linijos, besidriekiančios Marso paviršiumi. Taip pat XIX a. buvo išsiaiškinta, kad Marso dienos ilgis panašus į Žemės, taip pat labai panašūs ir ašies posvyriai į orbitos plokštumą. Taigi Marse irgi egzistuoja metų laikai. Pro teleskopus buvo matomi pokyčiai planetos paviršiuje, kintantys kartu su tais metų laikais. Padaryta, regis, natūrali išvada, kad tuos pokyčius nulemia kintanti augmenija, panašiai kaip ir Žemėje. O tiesios linijos priminė kanalus, kurie XIX a. Žemėje dygo kaip grybai po gero lietaus. Taip po truputį teorija apie Marse egzistuojančią gyvybę tapo kone visuotinai pripažinta. Ir tik XX a. pirmoje pusėje, gavus žymiai detalesnes raudonosios planetos nuotraukas, paaiškėjo, kad tai yra rausvų dykumų kraštas, o paviršiaus vaizdas kinta dėl dulkių audrų ir kintančio poliarinių kepurių dydžio. Kažkas panašaus į tiesius kanalus yra tiesiog kalnagūbrių metami šešėliai, kurie šiaip visai ne tiesūs, bet su mažais teleskopais taip galėjo pasirodyti.

Nors, pagerėjus teleskopams, Marso paviršius buvo detaliai išnagrinėtas, kita Žemės kaimynė Saulės sistemoje, Venera, tokiems stebėjimams nepasidavė. Kad ir kokie geri teleskopai buvo XX a. pradžioje, Veneros vaizdas liko išskydęs. Panagrinėjus detaliau, paaiškėjo, kad šią planetą, priešingai nei Marsą, dengia storas debesų sluoksnis. Toliau šioje istorijoje seka keletas, sakykime, įdomių išvadų. Pirmiausia nuspręsta, jog debesis sudaro vandens garai, kaip ir Žemėje. Na, o jei visą planetą dengia debesys, tai po jais turi būti labai daug vandens, taigi labai drėgna. Drėgnas paviršius? Savaime suprantama, tai pelkės. O kur yra pelkių, ten ir paparčiai auga. O gal net ir dinozaurai braidžioja? Šią istoriją labai šauniai apibendrino Karlas Saganas (Carl Sagan): „Stebėjimai – visiškai nieko nematome. Išvados – dinozaurai.“

Šios dvi istorijos puikiai iliustruoja, kokių problemų gali kilti, jei padaroma per daug prielaidų apie kitų pasaulių panašumus į mūsiškį. Mokslininkai šitą jau suprato ir stengiasi tokią klaidą daryti kuo rečiau. Tačiau kai kurie panašumai į Žemėje sutinkamą gyvybę greičiausiai yra tikėtini.


Gyvybės visuotinumai

Pirmas panašumas tarp gyvybės Žemėje ir kitur – cheminė sudėtis. Žemės gyvybė yra paremta anglimi, deguonimi ir vandeniliu (šie trys elementai sudaro maždaug 93 % žmogaus kūno masės), kitų cheminių elementų (pvz. fosforo ir azoto), nors jie ir būtini, yra gerokai mažiau. Galima būtų manyti, kad tai tėra atsitiktinumas, kad kitur gyvybė išsivystytų visiškai kitokia, jei tik vystytųsi iš kitokių medžiagų sudarytoje aplinkoje. Ir tai yra visiška tiesa, tačiau turimi duomenys leidžia spręsti, kad aplinka gyvybei formuotis visur yra sudaryta iš tų pačių elementų. Vandenilis sudaro didžiausią regimosios materijos masės dalį Visatoje. Antras pagal masę yra helis, tačiau jis beveik su niekuo chemiškai nereaguoja, taigi mums nerūpi. Trečias ir ketvirtas gausiausi elementai – atitinkamai deguonis ir anglis. Toliau seka geležis, neonas, azotas, silicis ir kiti. Taigi nors priemaišų kiekiai įvairiose planetose gali skirtis, pagrindinės sudedamosios dalys turėtų išlikti vandenilis, deguonis ir anglis. Būtent šių elementų junginiai, tų junginių cheminės savybės ir galimi pėdsakai, reakcijų metu paliekami planetų spektruose, yra vienas iš labiausiai ieškomų gyvybės egzistavimo įrodymų. Savaime suprantama, ne visi junginiai gali reikšti gyvybę, tačiau egzistuojanti biosistema neabejotinai turėtų didelę įtaką daugelio junginių kiekiams, taigi ir aptikti ją būtų įmanoma analizuojant tolimos planetos spektrą.

Antras panašumas – energijos balansas. Gyvybė yra gana sudėtinga sistema, o gamta sudėtingumo nemėgsta. Visi natūralūs procesai vyksta taip, kad kiekvienoje uždaroje sistemoje laikui bėgant entropija (sistemos „netvarkingumo“ matas) didėja. Tai reiškia, kad sistema artėja prie didžiausio įmanomo chaoso būsenos; gali pasirodyti keista, tačiau tokia būsena yra visiška šiluminė pusiausvyra. Gyvybė, priešingai, evoliucionuoja į vis sudėtingesnes formas – nuo pradinių bakterijų ir dumblių iki dabartinės gyvų padarų įvairovės. Tam tikslui gyvi padarai sunaudoja labai daug energijos, kurią gauna, tiesiogiai arba netiesiogiai, iš Saulės. Kitose planetose turėtų būti panašiai – iš žvaigždės gaunama energija sukaupiama gyvų padarų ir panaudojama gyvybei palaikyti. Energijos kaupimui Žemės gyvybė yra prisitaikiusi įvairius cheminius junginius, pavyzdžiui ATP molekulę. Kiekvienas toks junginys taip pat turėtų palikti pėdsakus atmosferoje, kuriuos teoriškai galima būtų aptikti.

Trečias panašumas – tirpiklio būtinumas. Žemėje gyvybė atsirado vandenyje. Tai – tikrai ne atsitiktinumas. Vanduo yra skystis, leidžiantis cheminiams elementams pasiekti vieniems kitus ir maišytis tarpusavyje. Taip pat vanduo yra tirpiklis, galintis suskaldyti didesnes molekules į smulkesnes, taip išlaisvindamas jose esančią energiją. Įvairiems kitiems metaboliniams procesams vanduo taip pat yra būtinas. Vietoje vandens galbūt tiktų ir kitas skystas tirpiklis, tačiau tik nedaugelis cheminių elementų ar junginių išlieka skysti tokiame dideliame temperatūros intervale, kaip vanduo. Viena galima alternatyva – etanas, kuris lydosi -181oC temperatūroje, o garuoja – -89oC. Tačiau visgi vanduo yra laikomas svarbiausiu faktoriumi, reikalingu gyvybės atsiradimui, todėl gyvybės paieškos kitose planetose dažniausiai susiveda į vandens pėdsakų paieškas.

Gyvybės zona

Su vandens egzistavimu susijęs vienas dažnai naudojamas terminas, skirtas planetų tinkamumo gyvybei įvertinimui. Tai – vadinamoji „gyvybės zona“ (angl. habitable zone). Ši zona yra apibrėžiama kaip sfera, dažniausiai išreiškiama tiesiog vidiniu ir išoriniu spinduliu, aplink žvaigždę, kurioje esančioje planetoje gali būti skysto vandens. Jei planeta yra arčiau žvaigždės, temperatūra joje per aukšta ir vanduo egzistuoja tik garų pavidalu, o jei ji yra toliau, vanduo sustingęs į ledą. Dėl šio požymio zona dar vadinama „Auksaplaukės zona“ (angl. Goldilocks' zone), o planetos joje – „Auksaplaukės planetomis“ (angl. Goldilocks' planets).

Paprasčiausias būdas apskaičiuoti gyvybės zonos ribas – įvertinti žvaigždės šviesį, kurį sugeria planeta, padaryti prielaidą, kad visą tą energiją planeta išspinduliuoja kaip absoliučiai juodas kūnas, ir apskaičiuoti to juodo kūno temperatūrą. Gaunamas rezultatas yra ne visiškai tikslus, nes neatsižvelgiama į atmosferos poveikį (šiltnamio efektą), galimą planetos šildymą iš vidaus (pvz. dėl aktyvaus vulkanizmo), temperatūros skirtumus įvairiose planetos paviršiaus vietose ir kitus reiškinius. Šitaip apskaičiuota Saulės gyvybinės zonos išorinė riba yra arčiau Saulės, nei Žemė! Žemės vidutinė temperatūra būtų maždaug dešimčia laipsnių žemiau nulio, tačiau laimei, atmosfera ją pakelia keliomis dešimtimis laipsnių.


Skaičiuojant gyvybės zonos ribas prie kitų žvaigždžių, dažniausiai skaičiuojama beveik taip pat paprastai: planeta identiška Žemei, skiriasi tik žvaigždės parametrai. Galimas atmosferos poveikis pridedamas prie planetos temperatūros, ir tiek. Taigi šie skaičiavimai yra labai netikslūs, bet naudingos (ir vizualios) informacijos duoda, o to dažnai pakanka. Deja, taip skaičiuojant „pametama“ šiek tiek galimų gyvybei tinkamų akmenėlių danguje. Tai – didžiųjų planetų palydovai, kurie net ir būdami toliau nuo žvaigždės, nei gyvybinė zona, gali būti pakankamai pašildomi milžinės planetos. Taip pat aukščiau minėtos planetos, kuriose aktyvus vulkanizmas, gali būti gerokai šiltesnės, nei gaunama iš šių skaičiavimų.


Iš kitos pusės, toks paprastas skaičiavimas gali „gyvybei tinkamomis“ pakrikštyti planetas, kurios iš tikro gyvybei visiškai netinka. Nekalbu apie planetos sudėtį (dujinėse milžinėse į žemietišką panaši gyvybė greičiausiai neegzistuoja) ar kitas pačios planetos savybes. Pati žvaigždė savo planetų gyvybingumą gali nulemti ne tik šviesiu. Kitas labai svarbus aspektas – žvaigždės aktyvumas ir jos vėjo bei žybsnių stiprumas. Žvaigždės vėjas – tai energingų dalelių, protonų ir elektronų, srautas, sklindantis visomis kryptimis nuo žvaigždės. Jei vėjo kelyje pasitaikiusi planeta turi magnetinį lauką, šis neleidžia elektringoms dalelėms priartėti prie planetos paviršiaus. Žemėje ši kova tarp Saulės vėjo ir mūsų planetos magnetosferos matoma kaip šiaurės (ir pietų) pašvaistė, panašias Jupiterio ir Saturno pašvaistes galime matyti pro teleskopus. Tačiau toli gražu ne visoms planetoms taip pasisekė: Žemė turi magnetinį lauką dėl skystos geležies branduolio, Jupiteris ir Saturnas – dėl vandenilio srovių. Kitose planetose, kur tokių dalykų nėra, nėra ir magnetinių laukų, taigi Saulės vėjas netrukdomas pliekia planetos paviršių.


Net ir egzistuojančią magnetosferą stipresnis Saulės vėjo gūsis prispaudžia arčiau planetos. Jei mūsų Saulės aktyvumas smarkiai išaugtų, magnetosfera galėtų būti prispausta prie pat planetos paviršiaus ir nustotų saugoti mus nuo pražūtingo elektronų ir protonų lietaus. Kažkas panašaus greičiausiai vyksta planetose prie kitų žvaigždžių. Saulės aktyvumas (t. y. jos vėjo ir žybsnių stiprumas bei dažnis) yra gana mažas, palyginus su kitomis panašaus dydžio žvaigždėmis. Didesnės žvaigždės paprastai būna dar aktyvesnės.

Kuo tai blogai gyvybei? Ogi tuo, kad žvaigždės vėjo dalelės yra pakankamai energingos, kad suardytų molekules. Net ir Žemėje Saulės aktyvumo padidėjimai sukelia vėžinių susirgimų bangas. Jei magnetosfera mūsų nesaugotų, energingų dalelių kruša sudegintų visą gyvybę. Tokiomis sąlygomis nauja gyvybė susiformuoti tikrai negali, nes vos pradėjusios atsirasti, sudėtingėjančios struktūros yra suskaidomos kosminių spindulių. Taigi yra didelė tikimybė, kad net ir gyvybinėje zonoje (skaičiuojant pagal temperatūrą) esanti planeta, veikiama nuolatinio žvaigždės vėjo, gyva netaps. Tiesa, žvaigždės vėjo efektas gyvybei kol kas nėra detaliai apskaičiuotas, bet po truputį imama jį vertinti ir bandoma apibrėžti kitą gyvybinę zoną, paremtą būtent pražūtingos spinduliuotės poveikiu.


Dar vienas efektas, kenkiantis gyvybei, yra labai panašus į žvaigždės vėją. Tai – kosminiai spinduliai. Tai irgi yra protonų ir elektronų srautas, tik ateinantis ne iš konkrečios žvaigždės, bet iš kosmoso gelmių. Tokių dalelių energija – gerokai didesnė, nei žvaigždės vėjo; ji gerokai viršija netgi LHC pasiekiamus teraelektronvoltų eilės dydžio energijos lygius. Mums pasisekė, kad turime tą pačią magnetosferą ir atmosferą. Pirmoji nustumia dalį spindulių, o prasiskverbusieji susiduria su atmosferos atomais ir molekulėmis, šiuos suskaido, praranda daug energijos ir skyla į kitas daleles. Tos dalelės toliau sąveikauja su atmosfera ir po truputį suskyla į daug mažos energijos nekenksmingų dalelių. Šis procesas vadinamas atmosferine kaskada (angl. atmospheric cascade).

Jei planeta turėtų atmosferą, bet neturėtų magnetinio lauko, kosminiai spinduliai greičiausiai neturėtų didelės įtakos. Tačiau jei atmosfera yra reta arba jos išvis nėra, kosminių spindulių poveikis besiformuojančiai gyvybei būtų toks pat pražūtingas, kaip ir žvaigždės vėjo. Taip pat, kaip ir žvaigždės vėjo atveju, jei kosminių spindulių intensyvumas didesnis, tai ir apsisaugoti nuo jų sunkiau.

Iš kur atsiranda kosminiai spinduliai? Manoma, kad daugiausiai jų sukuria supernovų sprogimai. Taip pat jie gali atsirasti juodųjų skylių aktyvumo metu, ypač šioms paleidus materijos čiurkšles. Kad ir kokios būtų jų atsiradimo detalės, neabejojama, kad jų yra daugiau ten, kur didesnis žvaigždžių tankis. Kitaip tariant – kuo arčiau galaktikos centro, tuo daugiau kosminių spindulių. Šį pastebėjimą išreiškus skaičiais, galima apibrėžti galaktinę gyvybės zoną (angl. Galactic habitable zone) – galaktikos dalį, kurioje gali atsirasti gyvybė. Tiesa, kosminiai spinduliai nėra vienintelis šios zonos apibrėžimo dėmuo: taip pat svarbus metalingumas. Šis parametras, nurodantis santykinį sunkesnių už helį cheminių elementų kiekį aplinkoje (ar tai būtų tiesiog žvaigždė, ar galaktikos sritis), mažėja, tolstant nuo galaktikos centro. Kuo mažesnis metalingumas, tuo mažesnė tikimybė, kad sunkių elementų užteks planetoms susiformuoti. Taip apibrėžiama išorinė galaktinės gyvybės zonos riba.

Kaip matome, gyvybės zonos nėra labai tiksliai nustatyti „barjerai“, už kurių gyvybė niekaip negali atsirasti. Kai kurie mokslininkai išvis teigia, jog tokių sąvokų reikėtų atsisakyti ir tyrinėti kiekvieną planetą atskirai, nebandant pritempti jos parametrų prie apibendrintų „gyvybingumo“ kriterijų. Toks variantas, žinoma, būtų idealus, ir ateityje greičiausiai taip ir bus daroma. Tačiau kol kas mūsų turimi prietaisai neleidžia lengvai tyrinėti pavienių planetų, taigi apibendrinimai padeda bent jau įsivaizduoti, kokia tikimybė aptikti gyvybei tinkamą planetą kažkur toli kosmose.

Pristačiau keletą gyvybės paieškų bei įvertinimų aspektų. Toli gražu ne visus, tačiau manau, kad dabar jau galima kalbėti apie bandymus apskaičiuoti, kiek protingų civilizacijų egzistuoja Galaktikoje, kaip su jomis bandoma susisiekti ir kokios kitos gyvybės paieškos yra vykdomos. Apie šiuos (ir kitus) dalykus – antroje straipsnio dalyje.

"2011-03-21"

reklama

Kastytis Zubovas Šaltinis

Šioje istorijoje: nso, Ateiviai, Astronomija

Pasidalinkite su paranormal.lt savo naujiena, receptu, mintimis!

Jei radote tekste klaidų, išskirkite ją ir paspauskite Ctrl + Enter Sistema Orphus

Peržiūrų: 600 | | Reitingas: 0.0/0 |
Nemokami skelbimai
paranormal.lt
Parduodu ekologiškus obuolius...

Sveiki, parduodame ekologiškus, įvairių rūšių obuolius. Obuoliai niekuo nesupurkšti, auginti nuosavajam sode. 1 KG/60...
paranormal.lt
Antikvariniai minkšti baldai...

Antikvariniai minkšti baldai. Klaipėdoje prekiaujame, tik su klientu sutartu laiku. Klientui pageidaujant, atvežame b...

PANAŠŪS STRAIPSNIAI:

//Rašykite, diskutuokite, ginčikitės, atviras kodas (be keiksmų). Pasidalink, su kitais savo nuomone, bendrauk!

Iš viso komentarų: 0
avatar

Paranormal TV TV nemokamai

NAUJAUSI VIDEO:
00:00:16

Iš TKS stebėjo pra... 0

00:01:41

Tarptautinėje kosm... 1

00:07:06

Virš Arizonos nufi... 1



Tavo spauda ir naujiena!
paranormal.lt
Ūkininkai renkasi ekologiškų produk...

Lietuvos žmonės gali džiaugtis šiuo metu plintančiais ūkininkų turgeliais. Ne išimtis ir pat... (373)

paranormal.lt
Add 3 Ingredients To Your Coffee. A... Despite being a delicious start of the day, the morning cup of coffee also offers numerous heal... (288)

//Medicina, Ligos, Mutacijos, Liaudies medicina » Liaudies medicina

paranormal.lt
Detoksikacijos gėrimas per 2 minutes...

Šis gėrimas puikiai tinka esant kraujospūdžiui, nutukimui ir turint didelį cukraus kiekį. Niekas nemėgsta sirgti, bet kaip taisyklė daugelis ligų gali būti lengvai pagydoma.
paranormal.lt
Mokinys savarankiškai rado būdą, kaip išgydyti ŽIV?...

Kaip ir daugelis mokslu besidominčių mokinių, Andrew Jinas domėjosi žmogaus evoliucijos klausimu. Bet susidomėjimas šį protingą jaunuolį, vieną iš trijų „Intel Science Talent Search“ laureatų, laimėjusių 150 000 JAV dolerių, nuv
paranormal.lt
Imbieras, obuoliai ir citrinos greitai išplaus toksinus...

Kūno valymas! Sukaupti toksinai storojoje žarnoje gali būti pavojingi bendrai sveikatos būklei. Galite išvalyti tiesiąja žarna šiuo paprastu savadarbiu receptu, kuris apima imbieru, obuoliais, jūros druska ir citrina.
paranormal.lt
Norvegiška lašiša – toksiškiausias maistas visame pasau...

Keleto mėnesių eigoje prancūzų žurnalistai Nikolia Danielis ir Lui de Barbeirakas tyrė žuvies industriją iš vidaus. Jie keliavo nuo Norvegijos iki Vietnamo, pabuvojo Švedijoje ir Danijoje. Jų tyrimo medžiagą vainikavo filmas,


//Paranormal naujienos » // Dienos Horoskopas skaityti...

paranormal.lt
Teherano NSO incidentas...

1976-ais metais įvyko taip vadinamas Teherano incidentas, kai ankstyvą rugsėjo 19-os dienos rytą virš Irano sostinės vizualiai ir radarų ekranuose buvo stebimas neatpažintas skraidantis objektas.
paranormal.lt
Panašūs žmonių keisto dingimo ...

Deividas Paulidesas, daugiau nei 20 metų dirbęs teisėsaugos organuose, nagrinėjo nepaaiškinamus žmonių dingimo atvejus Šiaurės Amerikoje ir pastebėjo keistus sutapimus. Tuo metu, kai vietiniai policijos pareigūnai kiekvieną atve
paranormal.lt
Malahaido pilies vaiduokliai...

Malahaido (Malahide) pilis, stovinti netoli Dublino, yra viena iš labiausiai turistų lankomų Airijos vietų. Pilis pastatyta didelio parko teritorijoje, esančio gražiame pajūrio miestelyje Malahaide. Beveik 800 metų pilis tuo pač
paranormal.lt
Kur teleportacijos metu dingst...

"Teleportacijos" terminą pirmasis panaudojo Čarlzas Fortas, norėdamas apibūdinti daiktų pernešimą iš vienos vietos į kitą be matomo fizinės jėgos panaudojimo ar dalyvavimo. Per šimtmečius surinkta daug medžiagos apie tai, kaip ž
paranormal.lt
Devintoji planeta Saulės siste...

Tas pats mįslingasis 6 laipsnių posvyris. Tie 6 laipsniai – tai Saulės ašies posvyrio su ekliptikos plokštuma kampas. Iki šiol ši keista anomalija nebuvo paaiškinta. Tačiau naujuose skaičiavimuose įvedus dar neatrastos 9-osios
paranormal.lt
Apie pasaulio tuštumą...

Žvaigždės slepia daug netikėtų dalykų. 2007 metais, stebėdami Banginio žvaigždyno žvaigždę Mirą, kuri mokslui žinoma jau daugiau kaip 400 metų, astronomai staiga atrado netikėtą dalyką. Pasirodo, už šios raudonosios gigantės dri
paranormal.lt
Kaip juodoji skylė suplėšo žva...

Supermasyvios juodosios skylės galaktikų centruose didžiąją laiko dalį yra neaktyvios – į jas medžiaga krenta labai lėtai. Bet kartais pro jas pralekia žvaigždė, kurią juodosios skylės gravitacija suardo į gabaliukus. Tie gabal
paranormal.lt
Jau beveik dešimtį metų Žemę p...

Visatoje netrūksta nežinomų ir nesuvokiamų dalykų. Nuo juodųjų skylių iki egzotiškų planetų, mokslininkai dar turi daug ką paaiškinti. Tačiau pastaruoju metu viena mįslė ypač sudomino astronomus: tai mistiniai signalai danguj

paranormal.lt
Tamplierių korporacija...

XIV amžiaus pradžioje Europoje egzistavo apie pusantros dešimties dvasinių-riterių ordinų. Tamplierių, t.y. Šventyklos riterių ordinas toli gražu nebuvo pats turtingiausias. Tie patys hospitaljerai turėjo savo žinioje žymiai did
paranormal.lt
6000 metų senumo amuletas su N...

Naudodamiesi fotoliuminescencinės spektroskopijos metodą, mokslininkai išsiaiškino, kaip buvo pagamintas 6 tūkst. m. amžiaus sulaukęs amuletas.
paranormal.lt
Rasta per Šaltąjį karą pamestą...

Kai kanadietis naras Seanas Smyrichinsky po vandeniu išvydo didelį apvalų objektą, iš pradžių jis pagalvojo, kad tai nuskendusi „skraidanti lėkštė“. Tačiau dabar ekspertai mano, kad jis galėjo rasti atominę bombą, pamestą dar 19
paranormal.lt
Svarbiausi Nikola Teslos išrad...

Nikola Tesla yra vienas garsiausių pasaulio mokslininkų. Daugelis jo išradimų pranoko to laikmečio pažangą, todėl buvo įvertinti tik po paties genijaus mirties. Pristatome svarbiausius Nikolo Teslos pasiekimus mokslo srityje.

paranormal.lt
Sąmokslo teorijos: vėžys negyd...

Vėžys seniai galėjo būti įveiktas, bet farmacininkams tai neparanku. Jie uždirba milijardus dolerių už vaistus tariamam ligonių gydymui. Vėžys – tai kandidos grybelis. Vėžio gydymas chemoterapija – genocidas, nes žlugdo imuninę
paranormal.lt
Sąmokslo teorija: kas susprogd...

Šiais metais 9/11 įvykiams sukanka 15 metų. Ryte Niujorke po nuvarytų (pagal oficialią versiją bent jau) keleivinių lėktuvų smūgių sugriuvo Pasaulinio prekybos centro bokštai. Kaip pranešė žiniasklaida, vakare Vašingtone dar vie
paranormal.lt
Sindikatas - slapta vyriausybė...

Žmonių grupė, kuri žinoma kaip Sindikatas (arba Konsorciumas), dirba kartu su pirmaisiais Žemės gyventojais - ateiviais, kurie vadinami "Kolonistais". Nuo 1948-ųjų metų jie kruopščiai rengė planą ir ruošėsi naujai (pakartotinai)
paranormal.lt
Paralelinės visatos...

Norint išsiaiškinti, kas yra paralelinės visatos, pirmiausia būtina atsakyti į svarbesnį klausimą – o kas gi yra ta visata? Egzistuoja trys šio klausimo nagrinėjimo kryptys: mokslinė, religinė-mitologinė ir asmeninė. Pagal domin
paranormal.lt
Nėštumas ir skiepai nuo gripo:...

Klausimas – skiepytis ar nesiskiepyti aktualus kasmet, kai tik atšąla orai. Ir diskusijos kaskart vis karštesnės, lyg iškiltų nauja ir iki tol nenarstyta tema. Vienas populiariausių ir ypatingas aistras keliančių gandų, kad skie
paranormal.lt
Moteris pagimdė 11 vaikų be ce...

42-metų moteris pagimdė 11 sveikų berniukų. Gydytojai iš Indianos buvo šokiruoti, stebuklingas gimdymas.

paranormal.lt
Vitaminą D gamintis skatina ne...

Tamsiuoju metų sezonu, kai trūksta saulės, žmonės puola vartoti vitaminą D, bet jo perteklius gali daryti ir neigiamą poveikį, LRT RADIJUI sako gydytoja Jūratė Dobrovolskienė. Kad, norėdami jaustis geriau, nepadarytume organizmu
paranormal.lt
Savaiminis organizmo valymąsis...

Joks gripas, įskaitant ir kiaulių ar veršių, nėra užkrečiantis. Dėl tos pačios paprasčiausios priežasties, kad virusai – nėra gyvi organizmai. Užkrečiančios yra peršalimo ligos, nes jose labai aktyviai dalyvauja bakterijos. Kai
paranormal.lt
Visiškas ir greitas organizmo ...

Ciberžolė pagrindinis ingredientas šio recepto. Ciberžolė yra žinoma dėl jos veiklios medžiagos kurkumino, kuris turi daugiau nei 150 teigiamų terapinių veiksnių, įskaitant antioksidantines, priešuždegimines ir priešvėžines s

paranormal.lt
Šis receptas lengvai išvalys p...

Jei norite apsaugoti savo bronchus ir plaučius, tada šis receptas yra tai, ko jums reikia. Lengviau išvengti šių ligų nei jas gydyti. Daugelis mokslininkų teigia, kad šis receptas vėžio profilaktikai yra taip pat naudingas.
paranormal.lt
Egzemos gydymas! 5 geriausi ir...

Obuolių actas buvo naudojamas šimtmečius, gydymui nuo visų ligų. Įrodyta, kad obuolių actas žmogaus organizmui turi teigiamą poveikį. Tarp jų: cukraus kiekio kraujyje sumažinimas, pagerina net diabeto simptomus. Dažniausiai o

paranormal.lt
Vandenilio peroksidas vaistas ...

Dėmesio: Food Grade Vandenilio Peroksidas nėra maistas ar maisto papildas. Autoriai, tyrėjai bei kai kurie Hab. Mokslo Daktarai yra atlikę ypač daug tyrimų ir analizių, kurių metu pastebėjo, kad naudojant skiestą vandenilio p

paranormal.lt
Paskubėkite! Šis straipsnis ša...

Nuostabi priemonė! Šis 100% natūralus gėrimas valo ir pašalina toksinus, chemines medžiagas ir riebalus iš mūsų arterijų, kurie gali mums pakenkti.