Mėnesio TOP 6
Pagrindinis » Kategorija: Kosmosas » Peržiūrų: (433) Komentarų: (0) (04.01.2016 - 15:15)

Kur jūs, ateiviai? Gyvybės paieška Saulės sistemoje (II dalis)

Pirmojoje straipsnio dalyje trumpai papasakojau apie žmonijos norą surasti panašių į save ir prie kokių kurioziškų „atradimų“ tai privedė. Taip pat pristačiau kelis fundamentalius gyvybės požymius, kuriais remiantis bandoma klasifikuoti už Saulės sistemos ribų esančias planetas kaip tinkamas ar netinkamas gyvybei. Vienas iš klasifikavimo aspektų – planetos buvimas (arba ne) gyvybės zonoje, regione aplink žvaigždę, kur gali būti gyvybei tinkamos sąlygos. Ši sritis nėra labai gerai apibrėžta ir idealiu atveju galbūt išvis nereikalinga, tačiau kol kas ji labai praverčia, taigi vis dar naudojama tyrimuose.

Jei dar neskaitėte pirmos dalis, tą galite padaryti paspaudę šią nuorodą. 
Šioje dalyje pristatysiu bandymus suskaičiuoti, kiek civilizacijų galėtų egzistuoti Galaktikoje, kaip bandoma su jomis susisiekti ir kodėl dar nepavyko (nebent tikėsime įvairiomis ateivių lankymosi istorijomis). Taip pat apžvelgsiu kelis bandymus rasti gyvybės požymių kitose Saulės sistemos planetose.

Viščiukus skaičiuoja rudenį, o kada ateivius?

Septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje į kosmosą buvo nukreiptos pirmosios radijo antenos, kuriomis tikėtasi galbūt išgirsti nežemiškų civilizacijų skleidžiamą „triukšmą“, t. y. radijo bangas, iškeliavusias į kosmoso platybes. Išgirsti nieko nepavyko, bet viltis nemirė ir nuspręsta pabandyti išsiaiškinti, kaip geriau suplanuoti tokias paieškas. Taip gimė SETI projektas, o rengdamas vieną iš pirmųjų jo susitikimų, astrofizikas Frenkas Dreikas (Frank Drake) išmąstė lygtį, kuri leistų apskaičiuoti, kiek Galaktikoje yra protingų civilizacijų, su kuriomis teoriškai įmanoma susisiekti. Lygtis, vadinama Dreiko lygtimi, atrodo taip:

Ši bauginanti lygtis, kaip matome, susideda iš septynių dauginamųjų dešinėje pusėje, o jų reikšmė yra tokia. R* yra naujų žvaigždžių formavimosi greitis Galaktikoje, t. y. per metus atsirandantis naujų žvaigždžių skaičius. fp yra santykinė dalis žvaigždžių, prie kurių susiformuoja planetinės sistemos, o kiekvienoje tokioje sistemoje vidutiniškai ne planetų yra tinkamų gyvybei. Iš tų planetų tik dalyje fl gyvybė atsiranda, o protinga gyvybė išsivysto tik fi dalyje planetų, kuriose gyvybė atsirado. Komunikuoti su kitomis planetomis gali tik fc dalis protingų gyvybės formų. Visų šių dydžių sandauga duoda kasmet Galaktikoje atsirandančių naujų komunikuojančių su aplinka civilizacijų skaičių. Galiausiai šį skaičių padauginus iš L – vidutinio civilizacijos komunikavimo su aplinkiniu kosmosu laiko, – gaunamas vienu metu Galaktikoje egzistuojančių komunikuojančių civilizacijų skaičius.

Aišku, rašyti raides yra viena, bet jei norime suvokti, koks tas N, reikia pabandyti įrašyti ir skaičius dešinėje pusėje. Pirmasis buvo neblogai žinomas ir septintame dešimtmetyje, o dabar – dar geriau. Paukščių Take žvaigždėdaros sparta yra 5 Saulės masės per metus, o vidutinė žvaigždžių masė – šiek tiek mažesnė, nei Saulės. R = 10 – labai artimas teisybei skaičius. Visų kitų skaičių Dreikas negalėjo nei žinoti, nei įsivaizduoti, tačiau šiandieninė situacija yra kiek geresnė. Žvaigždžių dalis, turinti planetų, pagal Keplerio teleskopo duomenis, yra 35% (Dreikas naudojo 50% – ne taip toli nuo teisybės). Gyvybei tinkamų planetų – gerokai mažiau, maždaug vienas ar du procentai; įskaitant galimus gyvybei tinkamus palydovus, šis procentas gali šiek tiek padidėti, bet turbūt nežymiai. Dreikas buvo įrašęs irgi 2, tik ne procentus, o dvi gyvybei tinkamas planetas prie kiekvienos žvaigždės, kuri jų turi. Toks apsirikimas tik parodo, kaip toli galima nuklysti, visiškai neįsivaizduojant, apie kokius dydžius turėtų būti kalbama.

Kiti keturi parametrai šiandien nežinomi taip pat, kaip ir prieš penkis dešimtmečius. Belieka spėlioti. Sakykime, kad gyvybė atsiranda kiekvienoje tam tinkamoje planetoje, ir kiekviena gyvybės sistema išaugina bent vieną protingą rūšį, kuri būtinai sukuria technologinę civilizaciją ir pradeda transliuoti radijo bangas. Taigi visų šių trijų parametrų vietoje įrašykime labai optimistinius vienetus. Dreikas čia buvo įrašęs atitinkamai vienetą, 0,01 ir 0,01, tačiau manau, kad kai visiškai nežinome parametrų verčių, gerai būtų įvertinti teorines ribas. O štai paskutinį skaičių mes (galbūt) įsivaizduojame. Ir jis yra gerokai mažesnis, nei 10 tūkstančių, kurie buvo naudoti originaliame skaičiavime. Žmonija pirmuosius radijo bangų signalus į kosmosą pasiuntė berods 1936-aisiais metais (esu girdėjęs, kad pirmasis toks galingas signalas buvo Berlyno olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijos TV transliacija, bet gali būti, kad tai mitas). Nuo tada praėjo vos kiek daugiau, nei 70 metų, bet dabar jau beveik jokie mūsų siunčiami signalai atsitiktinai į kosmosą neiškeliauja. Taip yra todėl, kad, taupant energiją, buvo sukurtos palydovinio ryšio stotys, kurios signalą gali priimti ir perduoti labai siaurais spinduliais. Jei mūsų civilizacijos vystymasis yra nors kiek panašus į „tipinį“, galima teigti, kad atsitiktinio signalų ištrūkimo į kosmosą periodas yra vos apie 100 metų. Vėliau bet kokie signalai, siunčiami į kitas planetas, yra tik specialiai kitų gyvybės formų paieškai skirti pranešimai. Žmonija keletą tokių yra išsiuntusi, bet ne plačiu spinduliu. Taigi rašome L = 100.

Surinkę visus šiuos skaičius ir juos sudauginę, gauname

N = 10 * 0,35 * 0,02 * 1 * 1 * 1 * 100 = 7.

Tai reiškia, kad, jei mūsų padarytos prielaidos teisingos, Galaktikoje šiuo metu egzistuoja septynios komunikuoti galinčios civilizacijos. Jei įrašytume mažiau optimistinius skaičius vietoje trijų vienetų, šis skaičius tikrai būtų mažesnis už vienetą. Palyginimui, Dreikas taip pat buvo gavęs N = 10. Padarius dar vieną prielaidą, kad visos civilizacijos gyvena Galaktikos diske, vidutinis atstumas tarp jų yra maždaug 50 tūkstančių šviesmečių (disko spindulys yra apie 100 tūkstančių šviesmečių, plotas πR2, padalinę iš dešimties gauname vidutinį plotą vienai civilizacijai, ištraukę šaknį gauname vidutinį atstumą tarp civilizacijų). Tai reiškia, kad jei gautume iš panašios civilizacijos žinutę, tai jis būtų pasenęs penkiasdešimčia tūkstantmečių, vadinasi išsiųstas tada, kai Žemėje tvyrojo ledynmetis ir jokios civilizacijos nebuvo nė kvapo.


O gal mes juos jau radome?

SETI antenos ne tik klausėsi kosmoso garsų. Ir jos nebuvo vienintelės, kurios tai darė. 1965-aisiais metais susidomėjimo tarp „ateivių medžiotojų“ sulaukė jauna astrofizikos doktorantė Džoselina Bel (Jocelyn Bell), kuri, tyrinėdama kvazarų (labai tolimų aktyvių galaktikų) spindulius, vienoje nuotraukų serijoje pastebėjo keistai tiksliai blyksintį tašką. Tas taškas užsižiebdavo tiksliai kas sekundę ir taip pat tiksliai užgesdavo. Iš pradžių objektas buvo pažymėtas LGM-1, tai reiškė „Little green men“ (Maži žali žmogučiai), nes nebuvo žinomas joks natūralus objektas, kuris galėtų pulsuoti taip reguliariai. Per keletą metų paslaptis buvo išaiškinta – paaiškėjo, jog tai yra neutroninė žvaigždė, turinti labai stiprų magnetinį lauką ir sparčiai besisukanti aplink ašį, nesutampančia su lauko ašimi. Šviesos spinduliai iš neutroninės žvaigždės išlekia tik pro magnetinius polius, taigi visa sistema tampa tarsi kosminiu „švyturiu“ ar „šviesos strypu“, o tas strypas vis sukasi. Ir kartais jis atsisuka tiksliai į Žemę – tada mums atrodo, kad pulsaras sušvinta. Vadinasi, čia ne žali žmogeliukai mums mojuoja kosminiu prožektoriumi.

Kitas, šiek tiek panašus, įvykis nutiko visai neseniai – pernai. Kai buvo paskelbta apie galimai gyvybei tinkamos planetos Gliese 581g atradimą, netrukus pasirodė ir žinia apie tai, jog dar prieš dvejus metus toje dangaus vietoje pamatytas paslaptingas signalas. Ir nors vėliau suabejota ir šio signalo tikrumu, ir pačios planetos egzistavimo faktu, istorija sulaukė susidomėjimo. Keistų blykstelėjimų danguje vis yra pastebima, tačiau dažniausiai juos įmanoma paaiškinti prietaisų klaidomis, įvairiais trukdžiais arba žinomais fizikiniais procesais (pavyzdžiui, gravitaciniu mikrolęšiavimu). Visgi tikimybė, kad kažkur tarp jų slypi ir informacija apie nežemišką gyvybę, egzistuoja. Laikas parodys, ar tai tiesa.

Taip pat keletą kartų žmonės bandė į kosmosą išsiųsti pranešimus apie tai, jog šitame akmenėlyje prie neypatingos žvaigždutės gyvena protingos būtybės. Garsiausi tokie pranešimai – trys: Arecibo žinutė, Vojadžerio auksinis įrašas bei Pionieriaus plokštė. Pirmoji buvo išsiųsta radijo spinduliu iš Arecibo teleskopo žvaigždžių spiečiaus M13 link. Šiame vos poros šimtų baitų vienetų ir nulių rinkinyje surašyta informacija apie pagrindinius cheminius elementus, iš kurių sudaryta Žemės gyvybė, DNR molekulės struktūrą, parodyta žmogaus forma ir vidutinis ūgis, siunčiančiojo teleskopo dydis ir Žemės padėtis Saulės sistemoje. Ar tokį pranešimą gavusios nežemiškos būtybės sugebėtų jį iššifruoti? Greičiausiai niekados to nesužinosime, nes signalas tikslą pasieks tik po 25 tūkstantmečių. Ir netgi to tikslo, t. y. spiečiaus, ten jau nebebus, nes per tiek laiko jis gerokai pasislinks Galaktikoje.

Kitos dvi žinutės – jau nebe radijo signalai, bet fiziniai objektai, paleisti kartu su Pionieriais (Pioneer) 10 ir 11 bei abiem Vojadžeriais (Voyager). Šiuose kosminiuose zonduose, keliaujančiuose iš Saulės sistemos į tarpžvaigždines platumas, įdėtos plokštelės. Pioneriaus plokštelėje išraižyti vyro ir moters atvaizdai šalia paties zondo atvaizdo; taip pat pažymėta Saulės padėtis keturiolikos pulsarų atžvilgiu, o pulsarai identifikuoti pagal jų periodus, kurie išmatuoti, laiko vienetu imant vandenilio atomo hipersmulkiosios struktūros tranzicijos trukmę. Suprasti, kas ši tranzicija yra, nebūtina, tačiau tai yra vienas iš fundamentalių fizikinių procesų, vykstantis visur, skleidžiantis 21 centimetro bangos ilgio spindulius (kurie matomi visoje Galaktikoje ir kuriais naudojantis tyrinėjamas vandenilio pasiskirstymas) ir turėtų būti žinomi bet kuriai protingai gyvybei. Dar toje plokštėje parodyta ir iš kurios planetos Saulės sistemoje zondas paleistas.

Vojadžeriuose esantis „auksinis įrašas“ vienoje pusėje taip pat dekoruotas panašiais simboliais – vandenilio tranzicijos žymekliu, Saulės padėtimi. Kiti simboliai turėtų padėti suprasti, ką daryti su tuo disku, norint išgauti iš jo informaciją. Ta informacija įrašyta kitoje disko pusėje esančiose įrantose – iš principo tai yra patefono plokštelė, tiktai metalinė, o ne vinilinė. Plokštelėje įrašyti garsai ir vaizdai – Žemės gamtos pavyzdžiai, pasisveikinimai įvairiomis kalbomis, įvairių tautų ir laikų muzika, nuotraukos, moksliniai duomenys. Abu įrašai skirti padėti nežemiškai civilizacijai susidaryti vaizdą apie žmoniją ir Žemę bei parodyti, kur ji yra, kad galbūt pavyktų užmegzti kontaktą.

Šiuo metu ir Vojadžeriai, ir Pionieriai skrieja kažkur Saulės sistemos pakraščiuose, o gal jau ir išskrido už jos ribų. Tiksliai to žinoti negalime dėl dviejų priežasčių. Pirma, niekas tiksliai nežino, kur baigiasi Saulės sistema ir prasideda tarpžvaigždinė erdvė. Vienas iš Vojadžerių misijos tikslų – bandymas atsakyti į šį klausimą, tyrinėjant Saulės vėjo greitį. Antra, Vojadžerių padėtis Žemės atžvilgiu žinoma gana tiksliai, bet visgi su paklaida, o su Pionieriais kontaktas jau kurį laiką prarastas, taigi apie jų padėtis galime tik spėlioti. Bet kuriuo atveju tikėtis, kad šie zondai pasieks kitas civilizacijas kažkada greitai, neverta. Artimiausią žvaigždę jie pasieks tik po šimto tūkstančių metų, nors juda panašiu greičiu, kaip Žemė orbitoje aplink Saulę. Taigi, kad ir kas juos suras, tai bus tik tolimos praeities aidas, pasimetęs kosmoso platybėse. Atskridę į nurodytą vietą, galimi ieškotojai nepamatys nei Žemės, nei Saulės, nes ši bus gerokai pajudėjusi pulsarų atžvilgiu.

Kol kas bandymai išgirsti ateivius ar su jais susisiekti vaisių nedavė. Galbūt ateityje tai pasikeis, tačiau kol kas kyla natūralus klausimas, kodėl jų nėra. Šitaip prieiname prie Fermi paradokso.

Tai visgi kur tie ateiviai?

„Fermi paradoksas“, iškeltas dar 1950-aisiais metais , yra susijęs su Dreiko lygtimi ir jos rezultatais. Pasakojama, jog italas fizikas Enriko Fermis (Enrico Fermi) kartą savo kolegų paklausė: „Jei manome, kad nežemiškų civilizacijų Paukščių Take yra labai daug – o taip turėtų būti – tai kodėl mes nematome jų egzistavimo įrodymų?“ Įvairūs atsakymai – filosofiniai, matematiniai, netgi fantastiniai, – galvojami iki šiol. Pristatysiu keletą pagrindinių.

Pirmasis atsakymas, kurį galima sugalvoti, pasižiūrėjus į Dreiko lygties rezultatą, yra „tų ateivių iš tikro labai nedaug“. Jei atstumas iki artimiausios kitos civilizacijos yra 50 tūkstančių šviesmečių, pamatyti kažkokį jos egzistavimo įrodymą šansų praktiškai nėra. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad Dreiko lygtyje yra skaičiuojamas radijo bangomis aptinkamų civilizacijų skaičius. Žmonių civilizacija egzistuoja jau penkis tūkstantmečius ir kol kas niekur nesiruošia pranykti. Kažkokius pokyčius savo planetai, kuriuos galima pamatyti iš kosmoso, darome maždaug nuo pramonės perversmo pradžios, taigi jau porą šimtmečių. O jei galvotume tiesiog apie gyvybę Žemėje, tai ji egzistuoja išvis tris milijardus metų, o poveikis planetos atmosferai tikrai aptinkamas iš kosmoso, jei tik įmanoma išmatuoti planetos spektrą. Taigi jei civilizacijos egzistavimo laiką paimtume lygų 10000 metų, o gyvybės – 3 milijardus, gaunami rezultatai yra 700 planetų ir 210 milijonų planetų. Nors aptikti vieną iš 700 planetų Galaktikoje tikėtis nelabai verta, bet gyvybę turinti artimiausia planeta turėtų būti arčiau, nei už šimto šviesmečių. Taip arti esančią planetą mes greičiausiai jau būtume aptikę, nors tikimybė tikrai ne šimtaprocentinė. Tad viską apmąsčius atrodo, kad argumentas, jog kitur gyvybės nėra tiek jau daug, turbūt yra pakankamai svarus ir neblogai atsako į Fermi paradoksą.

Šis atsakymas, jog kitų civilizacijų yra paprasčiausiai labai mažai – tai vienas iš dviejų paradokso sprendimų. Iš filosofinės pusės atsakymą galima praplėsti. Galbūt civilizacijų nėra todėl, kad nėra gyvybei tinkamų planetų? O gal todėl, kad protinga gyvybė nedažnai išsivysto? Gal išsivysčiusi neilgai gyvena, nes susinaikina? O gal kiekvieną pradedančią stiebtis ir šnekėtis su kosmosu civilizaciją sunaikina kokie nors galaktiniai okupantai? O gal?.. Variantų prisigalvoti įmanoma daugybę, bet kol kas visi jie yra būtent filosofijos kompetencijoje, o ne astronomijos. Laikui bėgant, į vis daugiau jų galėsime atsakyti ir remdamiesi stebėjimų (bei skaitmeninių modelių) duomenimis, tačiau šių proveržių dar teks palaukti.

Antras platus atsakymas į „kosminės tylos“ klausimą – jie egzistuoja, bet su mumis nebendrauja ir/arba yra mums neaptinkami. Kelis šio atsakymo variantus jau minėjau aukščiau: gali būti, kad neaptinkami jie tiesiog dėl milžiniškų atstumų tarp žvaigždžių. Nors 50 tūkstančių metų, kuriuos sklistų šviesa tarp dviejų gyvenamų planetų, yra menkniekis, palyginus su Visatos amžiumi, bet jei įskaičiuotume laiką, kuris praėjo iki atsirandant pakankamiems sunkiųjų elementų kiekiams (keletas milijardų metų), prie jo pridėtume laiką planetų sistemoms susiformuoti ir stabilizuotis (dar koks milijardas metų), o dar – gyvybės atsiradimo ir evoliucionavimo trukmę (kuri Žemėje yra keturi milijardai metų, o kitur gali būti panaši), tai jau beveik dabartį ir pasiekiame, pradėję nuo Didžiojo sprogimo. Taigi visai gali būti, jog žmonija yra viena iš pirmųjų Paukščių Tako civilizacijų, gebanti komunikuoti su kosmosu. Jei kitos civilizacijos yra panašaus amžiaus, tai 50 tūkstantmečių pasidaro labai daug. Galų gale, net jei civilizacijos yra gerokai senesnės, galbūt jos taip pat suskaičiavo tikimybę susisiekti su proto broliais ir suprato, kad tam neverta švaistyti resursų – tarpžvaigždinei komunikacijai tiesiog nelemta egzistuoti.

Net jeigu visa tai ir netiesa, jei Galaktikoje yra pilna protingų civilizacijų, vis tiek gali būti, kad mes su jomis negalime komunikuoti. Pavyzdžiui, gal nei viena iš jų neskleidžia jokių signalų į kosmosą – žmonija juk jau beveik liovėsi tai dariusi, tad kodėl ir kiti neturėtų? O gal mes tiesiog nemokame klausytis, ir žalių žmogeliukų balsai pasimeta tarpžvaigždiniame triukšme, kurį tiesiog reikia tinkamai atkoduoti? O gal jie tyli, nes bijo atkreipti į save dėmesį? Ne per seniausiai Stivenas Hokingas (Stephen Hawking) perspėjo, kad bandyti užmegzti kontaktą gali būti pavojinga – kituose pasauliuose gali atsirasti panašiai galvojančių. Galbūt jie tyli, nes bijo atkreipti mūsų dėmesį? Gal žmonija yra dirbtinai izoliuota nuo Galaktinės bendruomenės, laikantis iš „Star Trek“ serialo pažįstamos Pirminės direktyvos? Vėlgi, kuo toliau, tuo labiau filosofiniai (ar net fantastiniai) klausimai iškyla. O kuris iš šių pasvarstymų yra teisingas, jei išvis kuris nors bent apytikriai arti teisybės, – sužinosime turbūt tik tolimoje ateityje. Kol kas Galaktika su mumis nesikalba. Bet ar verta dėl to nustoti bandyti ją prakalbinti? Manau, kad neverta, bet tai tikrai ne visų mokslininkų požiūris.

Arčiau namų

Paklajoję po Galaktikos platybes ir nieko ten neradę, sugrįžkime į savo kosminius namus – Saulės sistemą. Galbūt čia kur nors tūno nežemiška gyvybė? Tokia gyvybė tikrai nėra protinga civilizacija (nebent ji pasislėpusi po savo planetos ar palydovo paviršiumi ir gyvena visiškai atsiskyrusi nuo aplinkos), Marse kanalų nėra, Veneroje dinozaurai pelkėse nesimurkdo… Tačiau bent gyvybės užuomazgų gal pavyktų rasti? Juk Saulės sistemos planetas galime tyrinėti gerokai detaliau nei kitų žvaigždžių sistemas, tad nebūtina daryti kai kurių prielaidų ir galima ieškoti įvairesnių gyvybės pavyzdžių, nei tik anglimi paremtas vandeningas žemietiškas variantas.

Artimiausias akmenėlis greta mūsiškės Žemės, ir kol kas vienintelis, kuriame apsilankė žmonės, – Mėnulis. Kai kurios planetinių sistemų ir gyvybės vystymosi teorijos teigia, jog jei ne jis, tai ir gyvybės Žemėje nebūtų, mat didelio palydovo (Mėnulio ir Žemės masės santykis yra didesnis, nei bet kurio kito palydovo masės santykis su jo planeta Saulės sistemoje) egzistavimas užtikrina planetos ašies stabilumą, kuris būtinas atsirandančiai gyvybei nepranykti dėl per sparčiai kintančios temperatūros. Bet ar gali gyvybė egzistuoti Mėnulyje? Ne vienas rašytojas fantastas galvojo, kad gali, bet ten nuskridę astronautai rado tik plikus akmenis, padengtus dulkių sluoksniu. Atgabentuose uolienų pavyzdžiuose gyvybės pėdsakų irgi nerasta. Atrodė, kad Mėnulis yra visiška dykvietė… Kol prieš pusantrų metų NASA palydovas LCROSS (Lunar CRater Observation and Sensing Satellite, Mėnulio kraterių stebėjimo ir zondavimo palydovas), paleidęs į Mėnulio paviršių raketą, jos išmestame dulkių debesyje aptiko bent 100 kilogramų vandens! Kiti stebėjimai ir kompiuteriniai modeliai rodo, jog dideli Mėnulio plotai gali būti nuolatiniame šešėlyje, paslėpti nuo Saulės spindulių, kurie vandenį iškart išgarintų; taip pat vandens ledo gali būti po palydovo paviršiumi. Organikos tame lede aptikti nesitikima, bet vandens egzistavimas gerokai palengvintų galimas ateities misijas į Mėnulį. Vandenį galėtų naudoti ir žmonės (jei tik galėtų jį išgauti), ilgą laiką dirbantys Mėnulio paviršiuje, ir robotizuoti prietaisai, iš vandens lengvai galintys pasigaminti vandenilio ir deguonies mišinį, tinkamą naudoti kaip raketinį kurą.

Kita planeta, į kurią vis nukrypsta gyvybės ieškotojų akys, teleskopai ir zondų trajektorijos – raudonasis Marsas. Nors kanalų jame nėra, ir jokia paslaptinga civilizacija nesislepia, tik ir laukianti, kada čia mus užpulti, kaimyninė planeta nestokoja paslapčių. Jos paviršiuje matyti ilgi grioviai, primenantys išdžiūvusias upių vagas. Kartais tos vagos pasikeičia, atsiranda naujos. Poliarinėse kepurėse gausu „sauso ledo“ (sukietėjusio anglies dvideginio), bet taip pat yra ir sustingusio vandens. Antarktidos ledynų ir po jais tvyrančių vandens telkinių tyrimai leidžia spėti, kad panašūs polediniai ežerai egzistuoja ir Marse. Galbūt skysto vandens yra ir kitose Marso platumose, giliai po paviršinėmis uolienomis? Bet ramybės neduoda klausimas, kur pasidėjo vanduo, kuris tikrai turėjo kadaise egzistuoti Marso paviršiuje. Dabar toks vanduo, kaip ir Mėnulyje, iškart išgaruotų, bet praeityje turėjo tekėti upėmis ir banguoti vandenynais. Kas atsitiko, kas pasikeitė Marse, kad staiga prieš kelis milijardus metų iš galbūt gyvybei tinkamos planetos jis pavirto uolėta dykyne? Atsakymą į šį klausimą bando rasti marsaeigiai ir jų duomenis tyrinėjantys mokslininkai. Reikia tikėtis, kad pavyks, o gal ir gyvybės užsilikusios kur nors požemiuose (teisingiau būtų sakyti – pomarsiuose) aptiksime.

Toliau nuo Saulės aptikti vandens gerokai sunkiau; didžioji jo dalis yra sustingusi į ledą arba išsisklaidžiusi didžiųjų planetų atmosferose. Gyvybės tokiose sąlygose ieškoti kol kas nebandoma. Tačiau yra dar keletas vietų, kur tikimasi rasti kažko panašaus į gyvybės formas. Ir netgi ne tokias, kaip Žemėje. Įdomiausia tokia vieta – didžiausias Saturno palydovas Titanas. Tai yra vienintelis objektas Saulės sistemoje, neskaitant Žemės, kuriame aptikti paviršiniai skysčio telkiniai. Tiesa, tas skystis yra etano ir metano mišinys. Bet ir šis chemikalas, panašiai kaip vanduo, gali būti puikus tirpiklis, palengvinti cheminių elementų pernašą ir netgi leisti susiformuoti sudėtingoms struktūroms. Tokios struktūros galėtų sudaryti ištisą ekosistemą – vartoti etane esantį vandenilį, jungti jį su acetilenu ir išskirti metaną. „Cassini-Huygens“ zondo duomenys, išnagrinėti praeitą vasarą, leidžia daryti išvadą, kad kažkas panašaus į tokią ekosistemą egzistuoja, nors gali būti, kad pastebėtą vandenilio apytaką ir acetileno trūkumą galima paaiškinti ir kitokiais procesais. Ar ši ekosistema, jei ji egzistuoja, yra „gyva“? Tai iš dalies priklauso nuo to, ką laikysime gyvybe, o šiuo klausimu nesutaria ir daugelis mokslininkų. Bet kuriuo atveju, Titane tikrai vyksta kažkas įdomaus, ir reikia tikėtis, kad netolimoje ateityje sužinosime gerokai daugiau apie jo paslaptis.

Dar viena vieta, kurioje gali egzistuoti „keista“ gyvybė – Jupiterio palydovas Europa. Manoma, kad po jo paviršiumi egzistuoja poledinis vandenynas, o jo gelmėse, prie terminių šaltinių, gali egzistuoti gyvybė. Panaši autonominė ekosistema gyvuoja Žemės vandenynų gelmėse – daugelis jos narių egzistuoja visiškai nepriklausomai nei nuo Saulės šviesos, nei nuo maisto šaltinių iš tolesnės aplinkos. Teoriškai polediniame vandenyne Europoje gali egzistuoti net ir deguonimi kvėpuojantys organizmai, nes kosminiai spinduliai yra pajėgūs suskaidyti paviršinį ledą ir taip prisotinti vandenį deguonies. Bet ir šių teiginių didžioji dalis yra tik spekuliacijos, o stebėjimų duomenys vienareikšmiško atsakymo nepateikia.

Kol kosmoso tolybės tyli ir žali žmogeliukai mums iš kitų žvaigždžių nemojuoja, bandome ieškoti panašių į save arčiau. Proto brolių rasti nesitikime, tačiau bet koks gyvybės egzistavimo įrodymas, ypač jei tai būtų smarkiai nuo žemiškosios besiskirianti gyvybė, būtų milžiniškas žingsnis pirmyn, padėsiantis mums suprasti gerokai daugiau ir apie Žemės gyvybės atsiradimą bei raidą.

Pabaiga

Šiame kiek eklektiškame rašinyje pabandžiau pristatyti kai kuriuos svarbius dalykus, susijusius su gyvybės paieškomis už Žemės ribų. Visų temų apžvelgti, jau nekalbant apie detalų jų pristatymą, tikrai nesugebėčiau, tačiau tikiuosi, kad papasakoti dalykai padės lengviau susigaudyti pranešimuose apie galimas gyvybei tinkamas planetas, atradimus Marse ar Mėnulyje bei keistus signalus kažkur iš kosmoso. Proto brolių paieška masina žmones nuo neatmenamų laikų ir masins turbūt dar labai ilgai. Ar surasime juos? Parodys tik laikas. Tačiau kol kas žali žmogeliukai lieka tik fantastikos ir teorinių tyrimų objektų. Gal tai ir ne blogiausias variantas…

"2011-03-21 "

reklama

Kastytis Zubovas Šaltinis

Šioje istorijoje: nso, Ateiviai, Saulės sistema, Astronomija

Pasidalinkite su paranormal.lt savo naujiena, receptu, mintimis!

Jei radote tekste klaidų, išskirkite ją ir paspauskite Ctrl + Enter Sistema Orphus

Peržiūrų: 433 | | Reitingas: 0.0/0 |
Nemokami skelbimai
paranormal.lt
Parduodu ekologiškus obuolius...

Sveiki, parduodame ekologiškus, įvairių rūšių obuolius. Obuoliai niekuo nesupurkšti, auginti nuosavajam sode. 1 KG/60...
paranormal.lt
Antikvariniai minkšti baldai...

Antikvariniai minkšti baldai. Klaipėdoje prekiaujame, tik su klientu sutartu laiku. Klientui pageidaujant, atvežame b...

PANAŠŪS STRAIPSNIAI:

//Rašykite, diskutuokite, ginčikitės, atviras kodas (be keiksmų). Pasidalink, su kitais savo nuomone, bendrauk!

Iš viso komentarų: 0
avatar

Paranormal TV TV nemokamai

NAUJAUSI VIDEO:
00:00:16

Iš TKS stebėjo pra... 0

00:01:41

Tarptautinėje kosm... 1

00:07:06

Virš Arizonos nufi... 1



Tavo spauda ir naujiena!
paranormal.lt
Ūkininkai renkasi ekologiškų produk...

Lietuvos žmonės gali džiaugtis šiuo metu plintančiais ūkininkų turgeliais. Ne išimtis ir pat... (350)

paranormal.lt
Add 3 Ingredients To Your Coffee. A... Despite being a delicious start of the day, the morning cup of coffee also offers numerous heal... (269)

//Paranormal naujienos » // Dienos Horoskopas skaityti...

paranormal.lt
Teherano NSO incidentas...

1976-ais metais įvyko taip vadinamas Teherano incidentas, kai ankstyvą rugsėjo 19-os dienos rytą virš Irano sostinės vizualiai ir radarų ekranuose buvo stebimas neatpažintas skraidantis objektas.
paranormal.lt
Panašūs žmonių keisto dingimo ...

Deividas Paulidesas, daugiau nei 20 metų dirbęs teisėsaugos organuose, nagrinėjo nepaaiškinamus žmonių dingimo atvejus Šiaurės Amerikoje ir pastebėjo keistus sutapimus. Tuo metu, kai vietiniai policijos pareigūnai kiekvieną atve
paranormal.lt
Malahaido pilies vaiduokliai...

Malahaido (Malahide) pilis, stovinti netoli Dublino, yra viena iš labiausiai turistų lankomų Airijos vietų. Pilis pastatyta didelio parko teritorijoje, esančio gražiame pajūrio miestelyje Malahaide. Beveik 800 metų pilis tuo pač
paranormal.lt
Kur teleportacijos metu dingst...

"Teleportacijos" terminą pirmasis panaudojo Čarlzas Fortas, norėdamas apibūdinti daiktų pernešimą iš vienos vietos į kitą be matomo fizinės jėgos panaudojimo ar dalyvavimo. Per šimtmečius surinkta daug medžiagos apie tai, kaip ž
paranormal.lt
Devintoji planeta Saulės siste...

Tas pats mįslingasis 6 laipsnių posvyris. Tie 6 laipsniai – tai Saulės ašies posvyrio su ekliptikos plokštuma kampas. Iki šiol ši keista anomalija nebuvo paaiškinta. Tačiau naujuose skaičiavimuose įvedus dar neatrastos 9-osios
paranormal.lt
Apie pasaulio tuštumą...

Žvaigždės slepia daug netikėtų dalykų. 2007 metais, stebėdami Banginio žvaigždyno žvaigždę Mirą, kuri mokslui žinoma jau daugiau kaip 400 metų, astronomai staiga atrado netikėtą dalyką. Pasirodo, už šios raudonosios gigantės dri
paranormal.lt
Kaip juodoji skylė suplėšo žva...

Supermasyvios juodosios skylės galaktikų centruose didžiąją laiko dalį yra neaktyvios – į jas medžiaga krenta labai lėtai. Bet kartais pro jas pralekia žvaigždė, kurią juodosios skylės gravitacija suardo į gabaliukus. Tie gabal
paranormal.lt
Jau beveik dešimtį metų Žemę p...

Visatoje netrūksta nežinomų ir nesuvokiamų dalykų. Nuo juodųjų skylių iki egzotiškų planetų, mokslininkai dar turi daug ką paaiškinti. Tačiau pastaruoju metu viena mįslė ypač sudomino astronomus: tai mistiniai signalai danguj

paranormal.lt
Tamplierių korporacija...

XIV amžiaus pradžioje Europoje egzistavo apie pusantros dešimties dvasinių-riterių ordinų. Tamplierių, t.y. Šventyklos riterių ordinas toli gražu nebuvo pats turtingiausias. Tie patys hospitaljerai turėjo savo žinioje žymiai did
paranormal.lt
6000 metų senumo amuletas su N...

Naudodamiesi fotoliuminescencinės spektroskopijos metodą, mokslininkai išsiaiškino, kaip buvo pagamintas 6 tūkst. m. amžiaus sulaukęs amuletas.
paranormal.lt
Rasta per Šaltąjį karą pamestą...

Kai kanadietis naras Seanas Smyrichinsky po vandeniu išvydo didelį apvalų objektą, iš pradžių jis pagalvojo, kad tai nuskendusi „skraidanti lėkštė“. Tačiau dabar ekspertai mano, kad jis galėjo rasti atominę bombą, pamestą dar 19
paranormal.lt
Svarbiausi Nikola Teslos išrad...

Nikola Tesla yra vienas garsiausių pasaulio mokslininkų. Daugelis jo išradimų pranoko to laikmečio pažangą, todėl buvo įvertinti tik po paties genijaus mirties. Pristatome svarbiausius Nikolo Teslos pasiekimus mokslo srityje.

paranormal.lt
Sąmokslo teorijos: vėžys negyd...

Vėžys seniai galėjo būti įveiktas, bet farmacininkams tai neparanku. Jie uždirba milijardus dolerių už vaistus tariamam ligonių gydymui. Vėžys – tai kandidos grybelis. Vėžio gydymas chemoterapija – genocidas, nes žlugdo imuninę
paranormal.lt
Sąmokslo teorija: kas susprogd...

Šiais metais 9/11 įvykiams sukanka 15 metų. Ryte Niujorke po nuvarytų (pagal oficialią versiją bent jau) keleivinių lėktuvų smūgių sugriuvo Pasaulinio prekybos centro bokštai. Kaip pranešė žiniasklaida, vakare Vašingtone dar vie
paranormal.lt
Sindikatas - slapta vyriausybė...

Žmonių grupė, kuri žinoma kaip Sindikatas (arba Konsorciumas), dirba kartu su pirmaisiais Žemės gyventojais - ateiviais, kurie vadinami "Kolonistais". Nuo 1948-ųjų metų jie kruopščiai rengė planą ir ruošėsi naujai (pakartotinai)
paranormal.lt
Paralelinės visatos...

Norint išsiaiškinti, kas yra paralelinės visatos, pirmiausia būtina atsakyti į svarbesnį klausimą – o kas gi yra ta visata? Egzistuoja trys šio klausimo nagrinėjimo kryptys: mokslinė, religinė-mitologinė ir asmeninė. Pagal domin
paranormal.lt
Vitaminą D gamintis skatina ne...

Tamsiuoju metų sezonu, kai trūksta saulės, žmonės puola vartoti vitaminą D, bet jo perteklius gali daryti ir neigiamą poveikį, LRT RADIJUI sako gydytoja Jūratė Dobrovolskienė. Kad, norėdami jaustis geriau, nepadarytume organizmu
paranormal.lt
Savaiminis organizmo valymąsis...

Joks gripas, įskaitant ir kiaulių ar veršių, nėra užkrečiantis. Dėl tos pačios paprasčiausios priežasties, kad virusai – nėra gyvi organizmai. Užkrečiančios yra peršalimo ligos, nes jose labai aktyviai dalyvauja bakterijos. Kai
paranormal.lt
Naujas būdas stabdyti vėžį. Fi...

Kas antras onkologinis ligonis Didžiojoje Britanijoje vartoja kokių nors maisto papildų. Šios šalies mokslininkai įrodė – natūralios medžiagos, esančios granatuose, brokoliniuose kopūstuose, dažinių ciberžolių šakniastiebiuose i
paranormal.lt
Tyrimai, įtikinamai įrodantys ...

Epidemiologiniuose tyrimuose jau būta pranešimų apie tai, kad ilgalaikėje perspektyvoje tie, kurie buvo paskiepyti, pasižymi ne tokia gera sveikata, kaip neskiepyti.
paranormal.lt
Kaip be kraujo testo nustatyti...

Sveikatą stiprinti reikia visus metus, tada ir žiemos ne su siaubu, o su džiaugsmu lauksite, sako gydytojas Alvydas Unikauskas.
paranormal.lt
Natūrali, ekologiška, novatori...

Novatoriška kaukė! Jūs atsikratysite labai greitai raukšlių, juodų dėmių ir spuogų! Vaizdo įrašas su veido drėkinimo receptu! Mes visi svajojame apie gražią ir švarią odą! Išbandykite šią stebuklingą veido kaukę ir pasiruoškite
paranormal.lt
Išvalykite žarnyną nuo gleivių...

Išsivalę nuo gleivių, išmatų ir kitų parazitų žarnyne, mes galime atsikratyti daugelį ligų. Per 70 metų (gyvenimo trukmė) mūsų žarnynas perdirba apie 100 tonų maisto produktų ir 40 tūkstančius litrų skysčio. Pasekmė, ant pilv

paranormal.lt
Pašalinkite gleives iš plaučių...

Atėjo laikas peršalimo ligoms, bronchitui ir pneumonijai! Jei jūs kenčiate nuo kosulio, tada šis receptas padės jums! Kai žmogus kenčia nuo nepraeinančio kosulio, jam sunku dirbti, pastovus skausmas krūtinėje, galvoje ir žino

paranormal.lt
5 natūralios kaukės paakių oda...

Oda aplink akis yra labai plona ir jautri. Joje pasirodo pirmieji senėjimo požymiai. Oda tampa nebe tokia elastinga, dažnai kamuoja patinimas, atsiranda smulkių raukšlelių, tamsių ratilų. Todėl šiai veido sričiai reikėtų skirti