Mistinės Vietovės | Anomalinės Zonos:

Gobio dykuma – viena iš didžiausių pasaulio dykumų. Ji plyti 1,3 mln. kvadratinių kilometrų plote, išsitempusi milžinišku lanku 1600 kilometrų nuo Šiaurės Kinijos iki Pietryčių Mongolijos. Gobio dykumos plotai, kaip įprasta manyti, jau beveik 65 milijonus metų lieka nepakitę ir be vandens.

Didžiųjų Dulsvųjų kalnų nacionalinis parkas (Great Smoky Mountains) išsidėstęs pagal Tenesio ir Šiaurės Karolinos sieną Jungtinių Amerikos Valstijų pietryčiuose. Tai didžiulė 187 000 akrų seno miško teritorija. Parkas įtrauktas į UNESCO Pasaulinio paveldo sąrašą ir yra labiausiai lankomas nacionalinis parkas JAV.

Pokainių miškas yra Dobelės rajoje Latvijoje, už maždaug 90 kilometrų nuo Rygos, užima kone 400 hektarų. Iki XX amžiaus čia buvo kalvotas laukas, apaugęs retais krūmais.

Tipinis apsnūdęs Vakarų Sasekso kaimelis tikrai nėra ta vieta, kur galima sulaukti NSO, pilkų būtybių blizgančiais kombinezonais, didžiulių juodų kačių ar net tokių populiarių Anglijoje vaiduoklių. Tačiau apsilankę Klephemo miške, galite išgirsti pasakojimų apie nepaaiškinamus reiškinius, vykusius čia kelis dešimtmečius.

Šioje JAV vietoje mažiausiai nuo 1891 metų paslaptingai dingsta žmonės, lėktuvai ir žvejų laivai. Teritorija, kurią vietiniai vadina „Mičigano trikampiu“, apima dalį Mičigano ežero, Ludingtono miestą, Benton Harbor įlanką Mičigano valstijoje ir Manitovoko miestą Viskonsino valstijoje.

Nedidelė turistų stovykla“Braley Pond Campground“ prie nedidelio gražaus Breli tvenkinio Virdžinijos valstijos Ogasto apygardoje jau kelis dešimtmečius laikoma viena iš pačių anomaliausių vietų JAV. Šis nedidelis sausumos gabalėlis su keliomis laužavietėmis ir vietomis palapinėmis it magnetas traukia savižudžius ir žudikus, o paprasti poilsiautojai nuolat praneša apie paslaptingus skraidančius rutulius, vaiduokliškus vaikų balsus, sklindančius iš miško, ir kitus anomalinius reiškinius.

Identifikavus beveik prieš šimtmetį pradingusio laivo nuolaužas buvo paneigta viena iš populiarių sąmokslo teorijų, kad 1925 m. pradingęs laivas „SS Cotopaxi“ yra kažkaip susijęs su sunkiai paaiškinamais įvykiais Bermudų trikampyje. Sausuosius krovinius gabenęs garlaivis turėjo plaukti į Havaną, tačiau jos niekada taip ir nepasiekė, rašo „Live Science“.

Sutuoktiniai Džonas ir Ana Spenseriai antroje praėjusio amžiaus pusėje daug ir sėkmingai tyrinėjo anomalines zonas Didžiojoje Britanijoje. Dėl neaiškių priežasčių privilegija dauginti vaiduokliškas, savotišką būdą ir protą turinčias būtybes dažniausiai garsėja kaukolės.

Pasaulyje yra daug vietų, turinčių prastą reputaciją. Gali būti, kad legendos apie jas yra be pagrindo. Tačiau visi žino, kad nebūna dūmų be ugnies. Greičiausiai mokslas kol kas negali paaiškinti kai kurių dalykų. Viena iš tokių vietų - nedidelis Dadlitauno (Dudley Town) miestas Konektikuto valstijoje (JAV). Žmonės jį paliko prieš daugiau kaip 100 metų. Priežastis buvo eilė nepaaiškinamų mirčių, nelaimingų atsitikimų ir vietinių gyventojų dingimų.

Pradėkime iškart nuo esminio dalyko: visa Bermudų trikampį gaubianti mistika tėra išsigalvojimas. Lėktuvai ir laivai teritorijoje tarp Puerto Riko, Floridos ir Bermudų salų dingsta ne ką dažniau, nei bet kurioje kitoje pasaulio vietoje – statistiškai šis regionas visiškai niekuo neišsiskiria. Ir nors yra daugybė natūralių priežasčių, sąlygų ir mechanizmų, kurie gali lemti laivų skendimą

Lėktuvas taip ir nebuvo rastas, jo dingimo priežastys nenustatytos iki šiol. Incidentas su avialaineriu vaidina svarbų vaidmenį mituose apie Bermudų trikampį. Anot jų, laivai ir lėktuvai šiame rajone dingdavo ir dingsta dėl kažkokių anomalijų.

Praėjusio amžiaus 7-o dešimtmečio pabaigoje kinų mokslininkas, tuo metu dar aspirantas, Janas Junis, specializavęsis geochemijos ir mineralogijos srityje, dalyvavo paskaitose, kurias skaitė garsus rusų palentologas ir geologas bei rašytojas A.Jefremovas (1908-1972). Vienoje paskaitoje ir išgirdo Altajuje paplitusią legendą apie aukštai kalnuose esantį ežerą, kuriame gyvena piktosios dvasios. Jefremovas pasiūlė originalią mokslinę versiją, kuri paaiškino mįslę, besislepiančią Centrinio Altajaus slėniuose, netgi apie tai parašė pasakojimą “Kalnų dvasių ežeras”.

"Klaidžiomis vietomis" liaudyje vadinamos anomalios zonos, kuriose gali bet kas įvykti. Pirmiausia - visiška dezorientacija erdvėje. Tokių anomalių zonų dydis yra nuo 100-200 m iki 1-5 km. Į gamtą retai iškeliaujantiems miestiečiams klaidžiojimas, pavyzdžiui, miške, yra visiškai natūralus dalykas - orientyrų nėra, medžiai panašūs, be to, daugumos žmonių žingsnis viena koja (dažniausiai dešine) yra keliais centimetrais trumpesnis už žingsnį kita koja, dėl to žmogus, neturintis kryptį nurodančio orientyro, eina ne tiesiai, o pradeda sukti 3-4 km skersmens ratus.

Viena tokia paslaptinga vieta yra Aralo jūros šiaurės vakaruose, kur plyti Barsekelmeso sala. Įdomus šios salos pavadinimo vertimas, kuris reiškia „eisi - nesugrįši“. Tarp vietinių gyventojų jau seniai ši sala buvo liūdnai pagarsėjusi. Ir visa tai dėl to, kad saloje nuolat dingdavo žmonės, o jų dingimo priežasčių paaiškinti niekas nesugebėjo.

1992 metų spalio 16 dieną iš Mumbajaus uosto išplaukė laivas "Seastar" ir pasuko link Malaizijos. Laivu plaukė 10 turistų ir 39 ekipažo nariai. Plaukimas iš pradžių vyko normaliai, tačiau penktą kelionės dieną netikėtai kilo stipri audra. Iš laivo dar buvo spėta išsiųsti pranešimą "SOS! Skęstam!" Tačiau netrukus laivas dingo iš visų į nelaimės vietą artėjančių laivų radarų.