Mėnesio TOP 6
Pagrindinis » Kategorija: Istorinės asmenybės » Peržiūrų: (1154) Komentarų: (0) (19.11.2015 - 19:58)

Naujai žinomas Kristupas Kolumbas

Nedaugelis garsių žmonių gali prilygti Kristupui Kolumbui jiems skirtų publikacijų skaičiumi ir tuo metu turinčių tiek daug baltų dėmių biografijoje. Jūrų kelionės buvo Kolumbo profesija, pašaukimas ir mieliausias užsiėmimas. jis pasikliovė dievo apvaizda, tačiau tuo pačiu metu buvo ypač praktiškas, liguistas savimyla, įtarus ir nepaprastai mėgstantis auksą.

Nuostabi idėja

Dauguma biografų yra įsitikinę, kas Kristupas Kolumbas gimė 1451-ųjų metų spalio mėnesį Genujoje (Italija). Garsiojo jūrų keliautojo tėvas Domenikas pakeitė daug profesijų - buvo audėjas, vilnų karšėjas, prekiautojas vynu ir sūriu, miesto vartų sargas ir netgi smuklininkas. Mama, Siuzana Fontanarosa, vyrui pagimdė penkis vaikus, iš kurių Kristupas buvo pats vyriausias. Jis turėjo brolius Bartolomėjų,

Džiakomą ir Džiovanį (mirė dar vaikystėje) bei sesę Bjankelą. Praėjus daugeliui metų Bartolomėjus ir Džiakomas dalyvavo vyriausiojo brolio ekspedicijose.

Apie Kristupo vaikystę praktiškai nieko nežinoma. Istorikai taip pat neturi vieningos nuomonės apie jo išsilavinimą. Tiksliai žinoma tik tai, kad Kolumbas dar gana jaunas ėmė plaukioti prekybiniai laivais Viduržemio jūra. Apie 1470-uosius metus jis vedė Felipę Monis de Palestrelą, jūrų keliautojo dukrą. Iki 1472-ųjų metų Kolumbas gyveno Genujoje, o po to persikėlė į Savoną, antrąjį pagal dydį Ligūrijos miestą.

Yra manoma, kad dar 1474-ais metais astronomas ir geografas Paolas Toskanelis pranešė Kolumbui apie raštą, kuriame teigė, kad iki Indijos galima nusigauti žymiai trumpesniu jūrų keliu, plaukiant į vakarus. Gali būti, kad jau tada busimasis garsus jūrų keliautojas susimąstė apie kelionę į Indiją. Atlikęs savo paskaičiavimus, paremtus Toskanelio patarimais, jis nusprendė, kad geriausia būtų plaukti pro Kanarų salas, nuo kurių iki Japonijos, kaip optimistiškai tikėjosi Kolumbas, liko apie 5 tūkstančius kilometrų.

Iki 1485-ųjų metų Kristupas plaukiojo portugalų laivais, gyveno Lisabonoje ir Madeiros bei Portu
Santu salose, užsiėmė prekyba, žemėlapių sudarinėjimu ir savišvieta. Nėra žinoma kada ir kur jis parengė kelionės į vakarus projektą. Jis tikėjosi rasti trumpiausią kelią iš Europos į Indiją. Projektas buvo paremtas antikiniu mokymu apie tai, kad Žemė yra apvali, ir klaidingais XV amžiaus mokslininkų skaičiavimais.

1485-ais metais, po to, kai Portugalijos karalius atsisakė paremti Kolumbo projektą, jūrų keliautojas persikėlė į Kastiliją. Ten jis susipažino su jauna moterimi iš Kordobos, kuri vadinosi Beatričė Enrike de Arana. Nors jiedu niekuomet oficialiai nesusituokė, 1488-ais metais gimė jų sūnus Fernandas. Jis ne tik lydėjo tėvą jo ketvirtojoje ekspedicijoje per Atlanto vandenyną, bet ir rašė jo biografiją, kuri iki šiol laikoma vienu svarbiausiu žinių apie Kolumbo gyvenimą šaltiniu.

Didysis atradimas

Nuo 1486-ųjų metų Kolumbas bandė gauti pritarimą numatytai ekspedicijai ir jos finansavimą. To ilgai nepavyko padaryti, nes Ispanija tuo metu buvo įtraukta į Granados karą - baigiamąjį, kovos tarp krikščionių ir musulmonų valdytojų Pirėnų pusiasalyje etapą. Pagaliau, 1492-ųjų metų sausio mėnesį karalius Ferdinandas II Aragonietis ir karalienė Izabelė suteikė Kolumbui audienciją. Monarchai sutiko finansuoti ekspediciją ir pažadėjo jūrų keliautojui suteikti dvarininko titulą ir visų salų ir žemynų, kuriuos atras kelionėje, admirolo, vice-karaliaus ir generolo gubernatoriaus titulą. Karalienė Izabelė buvo taip įsitikinusi projekto sėkme, jog buvo pasirengusi užstatyti savo brangenybes, kad tik galėtų finansuoti kelionę. Taip pat atsirado bankininkų, kurie norėjo palaikyti Kolumbą.

Beje, Kolumbui kelionei organizuoti daug pinigų nereikėjo. Pasiruošimas jai taip pat buvo labai trumpas. Jūrų keliautojui buvo skirtos trys karavelės - „Santa Marija“, „Pinta“ ir „Ninja“, apie 90 karininkų, jūreivių ir jungų, navigacinė įranga, kuri tuo metu buvo pati pažangiausia pasaulyje, maisto produktai ir pinigai apmokėti pavaldiniams už darbą. Tuo metu daugelis galvojo, kad vakaruose Atlanto vandenynas žemėja, panašiai kaip to vėžlio, kuris laikė pasaulį, šarvas. Atgal grįžti bus praktiškai neįmanoma, nes plaukti reikės aukštyn, be to, vėjas bus visą laiką priešinis, pučiantis link Žemės pakraščio. Taigi, avantiūristai plaukė, turėdami tik „bilietą į vieną pusę“. Žemėlapius Kolumbas turėjo savo. O jo karavelių bures puošė tamplierių kryžiai.

Plaukimas prasidėjo 1492-ųjų metų rugpjūčio 3 dieną. Jis vyko gana sėkmingai, palankiomis tropinėmis ir subtropinėmis platumomis. Palankūs vėjai nuolat pūtė į bures, jokių didžiulių jūrų pabaisų, apie kurias taip vaizdingai pasakojo viduramžių autoriai, keliautojau nė karto nesutiko. Tik baigiantis rugsėjui jūrininkai staiga prisiminė, jog ekspedicija gali praplaukti Sipangą (Japonija), kur, anot Marko Polo, namų stogai buvo iš gryno aukso. Kolumbas, norėdamas nuraminti bendrakeleivius, pasuko laivus truputį

Ir štai. spalio 12 dieną apie antrą valandą nakties jūreivis Rodrigas de Trianas iš „Pintos" pastebėjo žemę. Tai buvo nedidelė Guanachanos sala, kurioje vaikštinėjo pusnuogiai žmonės - ryškiai ne europietiškos ir ne azijietiškos kilmės. Kadangi dauguma ispanų tuo metu azijiečių nebuvo matę, salos gyventojus jie palaikė Indijos gyventojais. Neatsitiktinai keletą šimtmečių europiečiai šias žemes vadino Vest Indija, t.y. Vakarų Indija. Guanachanoje su auksu reikalai buvo prasti, tačiau salos gyventojai Kolumbui padovanojo labai vertingą daiktą - tabako lapų. Bet ispanams labiau rūpėjo auksas. Tęsdami jo paieškas, po poros savaičių pasiekė Kubą, o gruodžio pradžioje atrado Espanjolą (dabartinį Haitį) ir Tortugą. Pastarosios dvi salos vėliau tapo didžiausiu piratų prieglobsčiu.

Laivai ir toliau manevravo, ieškodami pasakiškų Azijos turtų, tačiau Kalėdos ispanams pateikė nemalonų siurprizą: netoli Haičio „Santa Marija" užplaukė ant rifų. Padedant vietiniams gyventojams pavyko į sausumą pernešti visus vertingiausius daiktus, o vėliau iš laivo nuolaužų buvo pastatytas fortas,
kuriam suteiktas šventinis pavadinimas La Navidad, t.y. Kalėdos. Forte paliko apie 40 jūrininkų su patrankomis, arkebūzomis ir maisto atsargomis metams, o „Pinta“ ir „Ninja“ pasuko atgal link Ispanijos krantų, kuriuos, pergyvenę porą stiprių audrų, pasiekė 1493-ųjų metų kovo mėnesį.

Reikšmė suvokta ne iš karto

Po to Kolumbas dar tris kartus plaukė link naujai atrastų krantų. Tai buvo antroji (1943 m. rugsėjo 25 d. - 1946 m. birželio 11 d.), trečioji (1498 m. gegužės 30 d. - 1500 m. lapkričio 25 d.) ir
ketvirtoji (1502 m. gegužės 9 d. - 1504 m. lapkričio 25 d.) ekspedicijos. Jūrų keliautojas atkakliai manė, jog, plaukdamas į vakarus, pasiekė Indiją. Nežiūrint į Amerikos teritorijų įsisavinimą, Ispanijos iždas iš naujųjų kolonijų negavo jokių pajamų, o tuo metu portugalas Vasko de Gama atrado kelią į tikrąją Indiją ir grįžo su prieskonių kroviniu, taip įrodydamas, kad Kolumbo atrastos žemės -visiškai ne Indija, o jis pats - apgavikas. Kolumbas tuo metu buvo trečiojoje ekspedicijoje, tačiau monarchų pyktis buvo toks didelis, jog ne tik atėmė iš Kolumbo monopolinę teisę naujų žemių atradimui, bet ir neleido savarankiškai grįžti. Į Espanjolą buvo išsiųstas karališkasis atstovas Franciskas Bobadilja, kuriam buvo suteikti ypatingi įgaliojimai. Jis areštavo Kristupą Kolumbą kartu su broliais, sukaustė grandinėmis ir parsiuntė į Ispaniją. Tačiau vietiniams bankininkams pavyko įkalbinti karališkąją porą atšaukti kaltinimus Kolumbui.

Jūrų keliautojas vis dar norėjo atrasti naują kelią iš jo atrastų žemių į Pietų Aziją, į prieskonių šaltinį. Jis buvo įsitikinęs, kad toks kelias tikrai egzistuoja, nes prie Kubos krantų pastebėjo stiprią srovę, tekančią į vakarus per Karibų jūrą. Karalius galiausiai sutiko leisti Kolumbui vykti į ketvirtąją ekspediciją. Toliau tęsėsi naujų žemių atradimas ir įsisavinimas. Į Kastiliją didysis keliautojas grįžo 1504-ųjų metų lapkričio mėnesį jau sunkiai sirgdamas.

Jis buvo nugabentas į Seviliją. Kolumbas taip ir nesugebėjo pasiekti, kad jam būtų sugrąžintos dovanotos teisės ir privilegijos, o visus pinigus išleido, padėdamas kelionių draugams.

1506-ųjų metų gegužės 20 dieną Kolumbas ištarė paskutinius žodžius: „Į Tavo rankas, Viešpatie, atiduodu savo sielą“. Amžininkai nepastebėjo jo mirties. Didžiulę reikšmę Ispanijai Kolumbo atradimai įgijo tik XVI amžiaus viduryje, po to, kai buvo užkariautos Meksika ir Peru, o į Europą ėmė grįžti laivai su auksu ir sidabru.

Suprantama, Kolumbas nebuvo pirmasis Naujojo Pasaulio atradėjas: Siaurės Amerikos salas ir pakrantes vikingai lankė dar prieš keletą amžių iki Kolumbo atradimo. Tačiau tik Kolumbo atradimas turėjo istorinę reikšmę. Tai, kad jis atrado naują pasaulio dalį, galutinai įrodė teoriniai Amerigo Vespučio paskaičiavimai ir Fernano Magelano plaukimas.

reklama

Mįslės ir faktai ir paranormal.lt

Šioje istorijoje: Kristupas Kolumbas, Jūrų keliautojas, indija

Pasidalinkite su paranormal.lt savo naujiena, receptu, mintimis!

Jei radote tekste klaidų, išskirkite ją ir paspauskite Ctrl + Enter Sistema Orphus

Peržiūrų: 1154 | | Reitingas: 0.0/0 |
Nemokami skelbimai
paranormal.lt
Parduodu ekologiškus obuolius...

Sveiki, parduodame ekologiškus, įvairių rūšių obuolius. Obuoliai niekuo nesupurkšti, auginti nuosavajam sode. 1 KG/60...
paranormal.lt
Antikvariniai minkšti baldai...

Antikvariniai minkšti baldai. Klaipėdoje prekiaujame, tik su klientu sutartu laiku. Klientui pageidaujant, atvežame b...

PANAŠŪS STRAIPSNIAI:

//Rašykite, diskutuokite, ginčikitės, atviras kodas (be keiksmų). Pasidalink, su kitais savo nuomone, bendrauk!

Iš viso komentarų: 0
avatar

Paranormal TV TV nemokamai

NAUJAUSI VIDEO:
00:04:33

Alien Interview 20... 5

00:13:57

Davidas Icke - Tie... 2

00:14:43

Davidas Icke - Tie... 0



Tavo spauda ir naujiena!
paranormal.lt
Ūkininkai renkasi ekologiškų produk...

Lietuvos žmonės gali džiaugtis šiuo metu plintančiais ūkininkų turgeliais. Ne išimtis ir pat... (347)

paranormal.lt
Add 3 Ingredients To Your Coffee. A... Despite being a delicious start of the day, the morning cup of coffee also offers numerous heal... (268)