Nuskinto lapo fantomas

Pirmą kartą apie tai pradėta kalbėti praeito amžiaus 9-ajame dešimtmetyje, kai imta nuodugniai tyrinėti dirbtiniuose aukštos įtampos ir dažnio elektros laukuose bei silpno spinduliavimo laukuose padėtus daiktus. Pasirodo, aukštos įtampos lauku apšvietus šviežiai nuskintą augalo lapą, nuo kurio nuplėštas koks nors gabalėlis, netrukus susidarydavo neiškraipytas viso lapo vaizdas, tik ši „fantominė" dalis spindėdavo blyškiau ir primindavo botaninį vaiduoklį. Be to, aukštos įtampos lauke padėjus nuplėštą lapo gabalėlį, pasirodydavo viso lapo vaizdas, kuris nušvisdavo tuo intensyviau, kuo didesnis būdavo lapo gabalėlis.

Šis fenomenas buvo patvirtintas eksperimentais daugybėje laboratorijų. Itin stiprus fantomo efektas buvo matomas, kai JAV Jeilio universiteto mokslininkas Haroldas Burras aukštos įtampos lauke padėjo vėdryno sėklą ir apšvietęs pamatė tikslų išsiskleidusio žiedo vaizdą. Žiedo realiai dar visai nebuvo, bet jau egzistavo jo matrica - fantominė forma, kurią teliko užpildyti medžiaginiais atomais ir molekulėmis.

Taip susidaręs fantomas mokslininkams leido manyti, kad energijos spinduliuotė aplink lapą ir sėklą sudaro jo banginę hologramą, kuri, veikdama kaip galios laukas, organizuoja materiją. „Lauko genomo“ atradimas žada protui nesuvokiamas paleontologijos, geologijos, archeologijos ir net kriminalistikos perspektyvas, nes taip būtų galima vien iš nedidelės kokio daikto ar kūno dalies, padėjus aukštos įtampos lauke, atkurti visą fantominį vaizdą.