Nustatyta nerimą kelianti sąsaja tarp skiepijimo laiko ir smegenų sutrikimo 6-15 metų vaikams

Jeilio (angl. Yale) medicinos mokyklos ir Pensilvanijos valstijos universiteto (angl. Penn State) medicinos koledžo tyrėjų grupė nustatė nerimą keliančią sąsają tarp skiepijimo laiko ir tam tikrų smegenų sutrikimų pasireiškimo vaikų pogrupyje.

Išanalizavę penkerių metų privataus sveikatos draudimo duomenis, susijusius su 6–15 metų amžiaus vaikais, šie mokslininkai nustatė, kad jauniems žmonėms, paskiepytiems 3–12 mėnesių prieš duomenų užfiksavimą, statistiškai reikšmingai dažniau diagnozuojami tam tikri neuropsichiniai sutrikimai nei tuos pačius kriterijus atitinkantiems neskiepytiems vaikams.

Ši nauja studija, iškėlusi svarbius klausimus, ar perteklinis skiepijimas gali sukelti imunologinę ir neurologinę žalą pažeidžiamiems vaikams, paskelbta ekspertų redaguojamame (angl. peer-reviewed, tai reiškia, kad prieš spausdinimą straipsnis buvo peržiūrėtas kitų nepriklausomų mokslininkų) žurnale „Frontiers in Psychiatry“ 2017 m. sausio 19 d. Tai, beje, vaikų autistų tėvai tvirtina jau ne vienerius metus.

Daugiau kaip 95 000 duomenų bazėje esančių vaikų, kurių duomenys išanalizuoti, turėjo vieną iš septynių neuropsichinių sutrikimų: nervinę anoreksiją, nerimo sutrikimą, dėmesingumo deficito ir hiperaktyvumo sutrikimą (angl. ADHD), bipolinį sutrikimą, didžiąją depresiją, obsesinį-konvulsinį sutrikimą (OKS) ir nervinių tikų sutrikimą (tam tikri nevalingi trūkčiojimai). Šių sutrikimų turinčių vaikų duomenys palyginti su vaikų, neturinčių neuropsichinių sutrikimų duomenimis, ir su vaikų, turinčių kitokių sveikatos sutrikimų (kurių nebūtų galima susieti su skiepijimu, pvz., atvirų žaizdų ir lūžusių kaulų), duomenimis.

Tai tinkamai organizuotas ir gerai kontroliuojamas tyrimas. Kontrolės grupės asmenų, neturinčių galvos smegenų sutrikimų, duomenys palyginti su kitais tiriamaisiais pagal amžių, geografinę vietovę ir lytį (tai reiškia, kad palyginimui buvo sudaromos grupės iš to paties amžiaus tose pačiose vietovėse gyvenančių tos pačios lyties vaikų, kurių vieni neuropsichinių pažaidų turėjo, o kiti – ne, taip atmetant šių trijų kriterijų įtaką tiriamam sutrikimui).

Skiepyti vaikai. Kaip ir tikėtasi, lūžusių kaulų ir atvirų žaizdų su skiepijimu susieti nepavyko. Taip pat ir naujų didžiosios depresijos, dvipolio sutrikimo ir ADHD atvejų statistiškai reikšmingo ryšio su skiepijimu nenustatyta (bet tai nereiškia, kad jo nebuvo – tiesiog jis nepakankamai didelis, kad būtų ‚statistiškai reikšmingas‘). Tačiau, skiepytiems vaikams 80 procentų dažniau nustatyta anoreksija ir 25 procentais dažniau – OKS, nei neskiepytiems tokių pat savybių vaikams. Skiepytiems vaikams taip pat dažniau diagnozuojamas nerimo sutrikimas ir nerviniai tikai, nei kontrolės grupės vaikams.

Atsargiai suformuluotoje išvadoje mokslininkai įspėja nedaryti skubotų išvadų, nors ir pripažįsta, kad problemą reikia tirti toliau. „Ši preliminari epidemiologinė analizė leidžia daryti prielaidą, kad tam tikrų neuropsichinių sutrikimų pasireiškimo laikas tam tikrų individų pogrupyje gali būti susijęs su prieš tai atliktu skiepijimu,“ rašo jie. „Šie radiniai rodo tolesnio tyrimo poreikį, tačiau nepatvirtina prieš tai persirgtų infekcijų arba skiepijimo priežastinio ryšio su tirtų sutrikimų patoetologija“ (patologine raida).

Aišku, kad sąryšis (šiuo atveju vakcinų skyrimo per ankstesnius 12 mėnesių ir naujai diagnozuotų smegenų sutrikimų) nebūtinai reiškia priežastingumą, tačiau jeigu tam tikros vakcinos ar jų deriniai tikrai pažeidžia smegenis, būtina nustatyti, kokios tai vakcinos arba jų deriniai, ir kokiems rizikos veiksniams esant tam tikri vaikai tokiai pažaidai gali būti jautresni nei kiti.

Ypatingą rūpestį kelia gripo vakcina. Šioje studijoje gripo skiepai buvo stipriai susiję su anoreksija ir OKS. Be to, naujas Ligų kontrolės ir prevencijos centrų mokslininkų tyrimas parodė, kad konservantas timerosalis, kurio sudėtyje yra gyvsidabrio, gali turėti tokį patį toksinį ir smegenis žalojantį poveikį, kaip kitų formų gyvsidabris. Daugiadozėse gripo vakcinos talpyklėse iki šiol tebenaudojamas timerosalis, o gripo skiepai JAV (ir ne tik) rekomenduojami nėščiosioms ir kūdikiams, nepaisant abejonių dėl veiksmingumo ir moksliškai dokumentuotos rizikos.

Kodėl apskritai reikia ieškoti skiepijimo sąryšio su smegenų sutrikimais? Mokslininkai nurodo, kad dvi stambios studijos, atliktos Norvegijoje ir tarptautinės mokslininkų grupės Suomijoje, Italijoje ir Danijoje, parodė padidėjusią narkolepsijos riziką po skiepijimo H1N1 gripo vakcina („kiaulių gripo pandemijos“ vakcina). Dar vienų Kinijoje atliktų tyrimų nustatyta, kad ir pats H1N1 gripas padidina narkolepsijos riziką ir su vakcinavimu nesusijusiais atvejais (nors iš tyrimo nėra aišku, ar gripu nebuvo apsikrėsta nuo skiepytų žmonių). Peržiūrėjus H1N1 gripo protrūkio duomenis galima daryti išvadą, kad imuninis organizmo atsakas, kad ir kas jį sukeltų – infekcija ar skiepijimas bandant jos išvengti – gali pažeisti smegenis.

Naujienų apie žmogaus imuninę sistemą atrandama nuolat, taip pat puikiai žinoma imuninės sistemos svarba smegenų vystymuisi ir tam tikroms psichinėms būklėms, įskaitant dėmesingumo sutrikimus, mitybos sutrikimus, obsesinius (su įkyriomis persekiojančiomis mintimis susijusius) sutrikimus ir depresiją.

Taip pat puikiai žinoma, kad kūno imuninį atsaką sudaro uždegimas, pasireiškiantis audinių tinimu reaguojant į kenksmingą dirginimą. Toks kenksmingas dirginimas gali būti infekcija, t.y., pati liga; aplinkos toksinai, pvz., gyvsidabris; ir alergenai, pvz., žiedadulkės arba dulkių erkučių išskyros, kurios iš esmės gerybinės, tačiau pernelyg sudirginta imuninė sistema supranta tai kaip pavojų. Be to, žinoma, jog skiepijimas gali sukelti uždegimą, nes tai normali organizmo reakcija į svetimkūnius.

Ankstesniais moksliniais tyrimais nustatyta, kad dėl imuninės reakcijos kilęs uždegimas gali turėti neigiamą poveikį smegenims, todėl moksliškai pagrįsta ir tikrai pravartu būtų ištirti, ar pats skiepijimas, kuris gali sukelti uždegimą, taip pat gali neigiamai paveikti smegenis.

Straipsnio autorius sutinka su tyrimą atlikusiais mokslininkais, kad anoreksijos, OKS, nervinių tikų sutrikimo, nerimo sutrikimo sąryšį su skiepijimu reikia nagrinėti toliau. Ši studija rodo, kad tariamai nepaaiškinamas smegenų sutrikimų mažiems vaikams padažnėjimas galbūt nėra toks mįslingas reiškinys.

Vertė ir pastabas (taip pat ir skliausteliuose) parašė Loreta Hoffmann

Baigiamoji pastaba: tyrimas jau puolamas vakcinų stūmikų ir būtent dėl tos dalies, kuri visuose moksliniuose tyrimuose įtartiniausia – dėl rėmėjų. Šį tyrimą finansavo teisininkai, todėl jiems primetamas neišmanymas. Net be didelių išvedžiojimų tai yra aiškus pasakymas, jog visiškai nesvarbu, kad tyrimą atlieka žinomos mokslo įstaigos mokslininkai, nes tyrimo rezultatas ir reikšmingumas priklauso nuo rėmėjų – užsakovų. Kyla klausimas, ko verti gamintojų ir patentų turėtojų remiami tyrimai.

Šio straipsnio originalas:
http://www.ecowatch.com/yale-vaccine-study-kennedy-2246059411.html

Originalus straipsnis apie tyrimą:
http://journal.frontiersin.org/article/10.3389/fpsyt.2017.00003/full

Minimas straipsnis apie gripo vakcinos žalą:
http://www.ecowatch.com/cdc-mercury-vaccines-kennedy-2226257805.html

Originalus (mokamas) straipsnis apie gyvsidabrio žalą:
http://link.springer.com/chapter/10.1007/398_2016_1

Kinijos tyrimas:
http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1002/ana.22587/abstract

Šio tyrimo ir ypač Roberto F. Kenedžio kritika:
http://scienceblogs.com/insolence/2017/02/10/more-bad-antivaccine-science-promoted-by-robert-f-kennedy-jr/

2016 m. EuroParlamento pasiūlymas dėl 2011 m. atlikto tyrimo:
http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//TEXT+MOTION+B8-2016-1403+0+DOC+XML+V0//LT

Lietuva ir PSO tebegąsdina šio gripo protrūkiais:
https://sam.lrv.lt/lt/naujienos/pso-rekomendacijos-po-pandeminiam-a-h1n1-gripo-laikotarpiui