Visa tai – netolima ateitis. Pasiruoškite, bus įdomu

Ar dažnai ieškote daiktų internete? O kaip dažnai ieškote interneto daiktuose? Pasaulinės tendencijos pakankamai aiškios – vis dažniau pirksime buitinę techniką ar automobilius, statysime namus ar netgi išmaniąsias transporto sistemas, suderinamas su, pavyzdžiui, išmaniaisiais telefonais ir internetu. Tai ne fantastika, o daugelį vis labiau žavinti realybė – daiktų internetas.

„TeliaSonera“ globalių M2M paslaugų pardavimų vadovas Fredrikas Rahme teigia, kad vien Skandinavijoje iki 2018 metų bus daugiau nei 100 milijonų internetu sujungtų daiktų.

Ateityje gali būti įdomu ©hdwallpapersrocks.com

Kiekvienuose namuose

F.Rahme teigimu, jau šiandien kiekvienam žmogui Skandinavijoje tenka po beveik 2 prie interneto prijungtus daiktus, neįskaitant planšetinių, personalinių ar nešiojamųjų kompiuterių. 2018-aisiais šis skaičius padvigubės.

„TeliaSonera“ tikisi kasmetinio 23 procentų apyvartos augimo daiktų interneto srityje. Vadinasi, tai gali būti puiki niša naujausiems produktams ar paslaugoms“, – sakė jis.

Įdomu tai, kad kiekviena Šiaurės Europos šalis turi tam tikrą išskirtinumą bei pranašumą vienoje iš daiktų interneto pritaikymo sričių. Norvegija pasiryžusi būti Europos lyderė pagal išmaniosiomis technologijomis sujungtų namų skaičių. Švedija bei Suomija žengs priekyje išmaniųjų transporto sistemų vystyme bei pritaikyme. Danija nelinkusi nusileisti ir kuria pažangius skaitmeninius sveikatos sistemų sprendimus. Su jais ji visą pasaulį planuoja palikti sau už nugaros.

Skandinavija – žaidimų aikštelė

Skaičiuojama, kad vidutinis namų ūkis Norvegijoje 2018-aisiais išleis apie 200 eurų išmanioms namų aplikacijoms, kurios padės lengviau valdyti procesus, pavyzdžiui, reguliuoti namų temperatūrą per atstumą, įjungti ar išjungti signalizaciją, stebėti dūmų ar ugnies detektorių informaciją ir daugelį kitų. Šalies tikslas – iš pavienių išmaniųjų namų sukurti ištisus išmaniuosius miestus, kurie būtų sujungti technologijomis.

Tai ne tik palengvins gyvenimą, bet ir leis taupyti savivaldybėms ir patiems žmonėms, sukurs saugesnes ir modernesnes kaimynystes. Skaičiuojama, jog vien išmani šildymo sistema padėtų sumažinti beveik 20 procentų šildymo išlaidų namų ūkiui.

Jeigu „Vienas namuose“ herojus Kevinas būtų turėjęs tokias technologijas, vagišiams gyvenimas būtų apkartęs dar labiau. Jau nekalbant apie tai, kad greičiausiai išvis nebūtų pavykę sukurti filmo – namų sistemos būtų informavusios šeimos narius, jog vaikas liko namie. Ką televizijos rodytų prieš Kalėdas – nežinia, greičiausiai šventės būtų buvusios sugadintos.

Norvegijos apsaugos bendrovė „Stfy“ siūlo įsigyti „Stfy Sense“ produktą, kuris sujungia apsaugas nuo dūmų bei vagių, šilumos bei drėgmės matuoklius. Tai esą daug pigesnis produktas nei standartinė apsauga, o sistemos diegimas suprantamas bet kam – įjungei ir veikia. Įmonės vizija – tokia apsauga informuoja apie pavojų ne tik jus, bet ir jūsų draugus ar kaimynus, todėl jie gali atbėgti į pagalbą.

Po trijų metų Švedijoje bei Suomijoje planuojama, kad gatvėse riedės beveik pusė sujungtų internetu automobilių, įskaitant ir sprendimus, kurie bus skirti automobilių tobulinimui – tai reiškia, jog transporto priemonių savininkai jais galės patobulinti tuos automobilius, kuriuose išmaniosios technologijos nebuvo įdiegtos gamykloje.

Panašu, kad projekto ambicingumas net ir „Flinstounų“ automobilį paverstų išmaniu. Taip bus protingiau bei tiksliau renkami kelių mokesčiai, patogiau apmokama už automobilio stovėjimą, valdoma transporto sistema mieste.

Suomiai, panašu, taip pat galės džiaugtis ir dar negirdėtomis paslaugomis. Pavyzdžiui, per programėlę bus suteikiama galimybė nurodyti maršrutą bei keliavimo laiką. Algoritmas automatiškai suskaičiuotų, kur yra žmonės bei kur yra autobusas, į kurį tilpti galėtų iki 9 keleivių. Taip būtų suplanuotas maršrutas kiekvieno žmogaus paėmimui bei pristatymui į jo norimą vietą.

Kelionę, pavyzdžiui, apmokėtumėte iš savo virtualios piniginės, kuria galite dalintis su šeimos nariais ar kolegomis. Tai būtų puiki alternatyva brangiems taksi arba nevisada patogiems autobusams. Manoma, kad tokia transporto schema padidintų mobilumą Helsinkyje.

Kas penktas danas bei švedas savo namuose turėtų įsigyti po vieną prietaisą, skirtą sveikatos būklei sekti. Tai leis kaupti duomenis apie paciento būklę ir netgi medikams pasikviesti pacientą, jei sveikatos rodikliai pradės prastėti. Per dešimtmetį medikai iš surinktų duomenų turėtų gauti ir tikslias analizes, kokia liga žmogus galimai serga apie tai net nežinodamas.

Visa tai – netolima ateitis. Pasiruoškite, bus įdomu.