Žmonės-šešėliai iš paralelinio pasaulio

Jie atsiranda nuotraukose ir vaizdo įrašuose, tačiau kasdieniniame gyvenime jie dažniausiai būna nematomi. Žmonės juos dažniausiai palaiko mirusiųjų vaiduokliais. Tačiau parapsichologai turi kitokią nuomonę - tai būtybės iš kito matavimo, kurie gyvena greta mūsų.

Būtybės nuotraukose

Daug keistų nutikimų įvyko tuo metu, kai dar nebuvo skaitmeninės fotografijos. Pavyzdžiui, 1964-ais metais britas Džimas Tampltonas su šeima vaikščiojo netoliese Solvei Ferto įlankos ramioje vietoje, kur nebuvo žmonių. Tėvas nusprendė nufotografuoti savo penkiametę dukrą. Koks buvo jo nustebimas, kai vienoje išryškintoje nuotraukoje pasimatė kažkokia paslaptinga figūra, stovinti mergaitei už nugaros!

Kuperių šeima iš Teksaso šventė įkurtuves. Buvo nuspręsta padaryti keletą nuotraukų atminčiai. Visi susėdo už stalo, o šeimos galva padarė keletą kadrų. Išryškinus juostą joje buvo matyti kažkas panašaus į žmogaus kūną, kuris tarsi kabėjo ore ar krito nuo lubų.

Deividas Li iš Meriboro (Australija) senu juostiniu fotoaparatu nufotografavo savo besilaukiančią žmoną. Išryškintoje juostoje buvo matyti, kad ant moters pilvo uždėta kažkieno tamsi ranka išskėstais pirštais. Negatyvuose buvo matyti ne tik ranka, bet ir petys bei dalis kūno kažko nepažįstamo, kas stovėjo Sandrai Li už nugaros. Vėliau moteris prisiminė, kad fotografavimo metu jos nugarą apgaubė keistas šaltis, tarsi į ją pūstų vėjas.

Įjunkite kamerą!

Atsiradus skaitmeninėms foto ir vaizdo kameroms panašūs atvejai irgi kartojasi. Nelabai seniai Internete pasirodė nuotrauka, kurią padarė jauna mama, numaudžiusi savo kūdikį. Iš pirmo žvilgsnio nuotraukoje nėra nieko keisto, tik už vaiko stovi moteris, apsirengusi vasarine suknele. Gal tik
jos vaizdas nelabai ryškus. Tačiau fotografijos autorė tvirtina, kad iš tikrųjų jokios moters nebuvo, o toje vietoje, kur matosi moteris, yra aklina siena.

Taip pat didžiulį susidomėjimą sukėlė vaizdo įrašas, kuriame keista į moterį panaši būtybė išgelbėjo dviratininką, atitraukdama jį toliau nuo sunkvežimio. Kitame filmuke, nufilmuotame apleistame bute, į kadrą patenka mažos mergaitės veidas. Tik šis veidas labai klaikus ir bauginantis, tarsi tai būtų koks siaubo filmas.

Taip pat Internete galima aptikti įrašą, kuriame matosi koridoriumi einantis vyras. Staiga jis krenta, o kažkas nematomas keletą metrų tempia jį už kojos. Įraše galima įžiūrėti neryškų žmogų užpuolusios būtybės siluetą. Šie kadrai buvo užfiksuoti apsaugine kamera viename gyvenamajame name. Įrašo autorius tvirtina, kad namo gyventojai ne kartą skundėsi, jog yra puolami anapusinės būtybės.

„Paslėpti" žmonės

Kaip teigia parapsichologė Haidė Holis, egzistuoja antgamtiškų būtybių rūšis. Šias būtybes ji vadina žmonėmis-šešėliais. Tai tokie pat žmonės, kaip ir mes, tik jie gyvena kitame matavime, kuris kartais susiliečia su mūsų.

Indonezijoje pasakojamos legendos apie orang bunianus, t .y. „švilpiančius žmones". Vietiniai juos laiko kažkuo panašiais į miško dvasias ir jų bijo. Jų negalima pamatyti, tačiau galima išgirsti orang bunianų būgnų garsus, kai jie vykdo savo ceremonijas.

Vietiniai žmonės yra įsitikinę, kad orang bunianai turi antgamtinių savybių. Jie gyvena žymiai ilgiau už žmones, nes laikas jų pasaulyje teka kitaip, nei pas mus.

Orang bunianai ne taip jau retai turi kontaktų su žmonėmis. Jie gali vogti žmonių vaikus, kartais su savimi išsiveda ir suaugusiuosius. „Švilpiantys žmonės" netgi gali susituokti su žmonėmis, tačiau tokiu atveju žmonės išeina gyventi į jų bendruomenę ir savo buvusiems kaimynams ir giminaičiams tampa nebematomi. Kartais į orang bunianus galima kreiptis pagalbos, pavyzdžiui, norint pasiskolinti indų, kai atvyksta svečiai. Samanai savo ritualų metu gali bendrauti su „miško dvasiomis".

Įėjimai į vietas, kuriose gyvena orang bunianai, pažymėti akmenimis, kuriuos vietiniai gyventojai laiko šventais. Žmonės ateina prie šių akmenų su aukomis nematomoms būtybėms ir kreipiasi į jas su įvairiais prašymais.

Panašios legendos yra ir Malaizijoje. Šios šalies viešbučiuose vienas numeris visada yra rezervuotas „ypatingiems svečiams“. Beje, šiame numeryje gali apsigyventi ir paprastas žmogus, tik reikia laikytis tam tikrų taisyklių. Pavyzdžiui, pirmiausia reikia pasibelsti į kambario duris ir tik tada įeiti vidun.

Jeigu kambaryje labai šalta, tai reiškia, kad kambarys užimtas. Tuomet žmogus turi išeiti iš kambario ir paprašyti kito numerio. Jeigu viskas tvarkoje, reikia iš karto įjungti apšvietimą ir atitraukti užuolaidas nuo langų.

Prieš gulantis į lovą avalynę reikia sudėti taip, kad vienas batas būtų apverstas, t .y. padu į viršų. Jeigu teks vienam miegoti dvigulėje lovoje, į laisvą pusę reikia padėti kokių nors daiktų, tuomet orang bunianas jūsų netrukdys.

Panašios dvasios gyvena ir Islandijoje. Tyrinėtojas Magnusas Skardefinsonas iš Reikjaviko surinko daugiau nei 700 liudijimų apie susitikimus su „paslėptais žmonėmis", kaip jie čia yra vadinami. Liudininkai teigia, kad šios būtybės atrodo kaip įprasti žmonės, tik apsirengę senoviniais rūbais. Savo buityje jie taip pat naudoja senovinius daiktus ir darbo įrankius.

Žmonės-šešėliai iš paralelinio pasaulio

Kai kurie liudijimai neleidžia suabejoti jų tikrumu. Pavyzdžiui, Islandijos komunistų partijos įkūrė-
jas T.Emilsonas savo autobiografijoje aprašo atvejį, kuris nutiko kai jam buvo 14 metų. Jis leidosi į toli esančią ganyklą parvaryti avis. Vienas ėriukas įkrito į plyšį, paauglys pabandė jį ištraukti, tačiau pats jame įstrigo. Pagalbos sulaukti nebuvo iš kur. Vaikinukas suprato, kad iki ryto jo niekas nepasiges, o tuo metu ėmė temti ir darėsi šalta. Staiga virš plyšio pasirodė nežinomos mergaitės veidas. Emilsonas

net nespėjo nustebti, kaip atsidūrė paviršiuje.

Mergaitė papasakojo, kad gyvena netoliese esančioje Litenštamerio fermoje ir ranka parodė netoliese ant kalvos stovintį namą. Emilsonas nusistebėjo, nes jis niekada nežinojo, kad čia gyvena žmonės. Tuomet naujoji pažįstamoji papasakojo, kad ji yra... iš kito pasaulio.

- Mes iš tų, kuriuos jūs vadinate „paslėptais žmonėmis", - pasakė mergaitė.

Tuo metu nuo fermos pusės pasigirdo vyriškas balsas:

- Katerina!

- Man reikia eiti! - susigriebė mergaitė ir greitai nužingsniavo į kalvos viršūnę.

Vėliau Emilsonas ne kartą buvo atėjęs į šią vietą, tikėdamasis sutikti Kateriną, tačiau daugiau nematė nei jos, nei paslaptingo namo...

Įdomi istorija nutiko Torlakurui Stefansonui iš Skagfiordjuro. Jis žiemą paklydo miške, sušalo, jau buvo netekęs vilties, kai netikėtai už medžių pamatė šviesą. Netrukus jis priėjo fermerių namą. Šeimininkai įsileido sušalusį vyrą. Vyras paklausė, kokia čia ferma. Jam atsakė - Hegstatiras. Jis nustebo, nes niekada negirdėjo, kad apylinkėse būtų tokia ferma.

- Mes esame tie, kuriuos jūs vadinate „paslėptaisiais", - jam atsakė. - Mes čia būname visą laiką, tik jūs mūsų nematote.
Stefansonas pernakvojo fermoje, o iš ryto patraukė savo keliu. Jis nuėjo nuo fermos kokius 300 metrų, sustojo ir apsisuko. Negalėjo patikėti savo akimis, nes nesimatė jokios fermos! Tuomet jis nusprendė grįžti į fermą savo paliktais pėdsakais. Tačiau pasirodė, kad pėdsakai paprasčiausiai išnyksta sniege.

Šventikas iš kito pasaulio

2012-ųjų metų rugpjūčio mėnesį keistas atsitikimas įvyko Misūrio valstijoje. 19-metė studentė Kėtė Lene pateko į labai rimtą avariją. Jos automobilis pavirto sulamdyto metalo krūva. Mergina liko gyva, tačiau gelbėtojai pusantros valandos jos niekaip negalėjo ištraukti iš sumaitoto automobilio. Galų gale gelbėtojai nusprendė pastatyti automobilį vertikaliai, nors tai kėlė didelį pavojų merginai, nes jos kūnas buvo suspaustas.

Staiga šalia atsirado pagyvenęs žilaplaukis vyras šventiko rūbais. Jis sukalbėjo maldą, po to patepė merginą aliejumi iš buteliuko, kurį turėjo su savimi. Po to Kėtė buvo sėkmingai ištraukta iš sudaužyto automobilio, pernešta į malūnsparnį ir skubiai nugabenta į ligoninę. Nors mergina patyrė daug traumų, pavojus jos gyvybei negrėsė.

Kai gelbėtojų komandos viršininkas Reimondas Ridas norėjo padėkoti šventikui už palaikymą, pastebėjo, kad šis dingęs. Šio žmogaus taip pat nesimatė nė vienoje avarijos vietoje padarytoje nuotraukoje. Be to, vietinio laikraščio „The Blaze“ žurnalistai apėjo visas artimiausias bažnyčias, nešini paslaptingojo šventiko fotorobotu, sudarytu pagal liudininkų parodymus, tačiau jo niekas nepažino... Dar vienas ateivis iš paralelinio pasaulio?