Požymiai, kad jūsų žarnyne arba kituose vidaus organuose gyvena kirmėlės ir parazitai

Gyvendami civilizuotame pasaulyje pamirštame, kad dirvožemyje ir vandenyje gyvenantys įvairūs parazitai niekur neišnyko. Naujausiais duomenimis, jie žmogaus organizme randami netgi dažniau negu anksčiau. Baisiausia, kad patekę į mūsų organizmą, jie gali augti, daugintis ir misti mūsų kūnu metų metus ir apsigyventi bet kuriame vidaus organe, nebūtinai žarnyne.

Simptomus lengva supainioti su nuovargiu

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė įspėja, kad vasara yra padidintos rizikos metas užsikrėsti kirminais, kadangi žmonės daug laiko praleidžia gamtoje, miške, uogauja, grybauja, maudosi vandens telkiniuose, daugiau vaikšto su savo augintiniais.

Beje, namuose laikantiems šunis ar kitus gyvūnus, kurie išvedami į lauką, rizika turėti parazitų dar didesnė. Net jei patys augintiniai kirminų neturi, jų kiaušinėlių gali parsinešti iš lauko ant kailio, o juk tikrai kaskart nebėgame nusiplauti rankų paglostę savo šunį.

Kirminai sugeba slopinti organizmo imunitetą, dėl to nepasireiškia audringos reakcijos, pavyzdžiui, temperatūra, viduriavimas.

Tačiau paklausta, ar verta reguliariai profilaktiškai išgerti tablečių nuo kirminų, specialistė teigė, kad literatūroje niekur neradusi, jog profilaktiškai būtų siūloma gerti vaistus, nes jie nėra jau tokie nekalti. Pagaliau vaistams, jeigu jie vartojami dažnai, gali vystytis atsparumas.

„Turint įtarimų, verta kreiptis į šeimos gydytoją, kuris atliks tam tikrus kraujo tyrimus. Pavyzdžiui, parazitinę ligą gali rodyti eozonofilų padaugėjimas. Pagaliau galima atlikti daugybę kitų tyrimų“, – patarė pašnekovė.

Kokie yra simptomai, įspėjantys apie mūsų organizme gyvenančius parazitus? Pasak A.Bartulienės, simptomai, deja, labai bendri. Kirminai sugeba slopinti organizmo imunitetą, dėl to nepasireiškia audringos reakcijos, pavyzdžiui, temperatūra, viduriavimas.

Gali šiek tiek pakisti apetitas, atsirasti pilvo skausmai, virškinimo problemų, nei iš šio, nei iš to kylančios odos alerginės reakcijos. Kol po organizmą migruoja lervos, gali kamuoti įkyrus kosulys, nepasiduodantis įprastam gydymui. Taip pat pasireiškia silpnumas, nes parazitai minta organizme esančiomis medžiagomis, atimdamos jas iš mūsų. Tai simptomai, kuriuos labai lengva „nurašyti“ nuovargiui, gyvenimo būdui, prastai mitybai ir pan.

Parazitas migruoja po organizmą

ULAC duomenimis, per pirmą šių metų pusmetį Lietuvoje užsikrėtusiųjų askaridėmis padaugėjo beveik dešimtadaliu. 2017 m. užregistruotas 91 askaridozės atvejis. Pernai iš viso buvo užregistruoti 188 susirgimai askaridoze. Dažniausiai askaridoze užsikrečia ir serga vaikai iki devynerių metų.

Subrendę askaridžių kiaušinėliai dirvožemyje gali išlikti gyvybingi net kelerius metus, vandenyje – 1–2 metus. Užsikrečiama nuo nešvarių rankų, valgant neplautas žalias daržoves, vaisius, uogas, vartojant užterštą atvirų vandens telkinių vandenį ar jame maudantis. Kiaušinėlius gali paskleisti vėjas, o su dulkėmis jie gali patekti į burną, nosį, ryklę, nurijus – į žarnyną. Ant maisto askaridžių kiaušinėliai gali patekti su dulkėmis, juos gali pernešti musės, kiti vabzdžiai ar tarakonai.

Askaridžių kiaušinėliams patekus į žarnyną, iš jų išsirita lervos, kurios per žarnos gleivinės kraujotaką patenka į didįjį kraujo apytakos ratą ir per kelias dienas pasiekia kepenis, kur paauga ir toliau keliauja per širdį į plaučius. Lervos, pasiekusios plaučius, migruoja į plaučių alveoles, juda bronchiolių ir bronchų gleivine, tuomet pakyla iki trachėjos ir nosiaryklės. Iš čia (dažniausiai naktį) su seilėmis nuryjamos ir per skrandį antrą kartą patenka į plonąjį žarnyną.

Antrą kartą patekusios į plonąjį žarnyną lervos užauga, lytiškai subręsta, patinėliai apvaisina pateles, kurios pradeda išskirti kiaušinėlius. Askaridžių vystymosi ciklas nuo užsikrėtimo iki kiaušinėlių pasirodymo išmatose trunka apie 2–2,5 mėnesio.

Suaugusi kirmėlė žmogaus organizme gyvena apie 1–2 metus, po to žūva ir su išmatomis pasišalina iš žarnyno. Suaugusios kirmėlės žmogaus organizme nesidaugina, kirmėlių kiekis ligonio žarnyne priklauso nuo to, kiek ir kaip dažnai askaridžių kiaušinėliai patenka į žmogaus organizmą.

Liga dažnai praeina nepastebėta. Ligos simptomai dažniau pasireiškia, kai askaridžių yra daug. Kai lervos migruoja per plaučius, jaučiamas silpnumas, skauda galvą, greitai pavargstama, sumažėja darbingumas, kartais šiek tiek pakyla temperatūra, išberia odą. Gali atsirasti krūtinės skausmas, sausas kosulys, dusulys. Vėliau, kai žarnyne parazituoja jau suaugusios kirmėlės, gali sumažėti apetitas, atsirasti pykinimas, seilėtekis, pilvo skausmai, gali užkietėti viduriai arba prasidėti viduriavimas.

Kaspinuotis organizme gali gyventi daugiau nei 10 metų

Pasak A.Bartulienės, vienas sunkesnių parazitinių susirgimų – echinokokozė, kurią sukelia smulkūs, 1,3–7 mm ilgio kaspinuočiai. Jos Lietuvoje šiemet užregistruota keturis kartus daugiau nei pernai tuo pačiu metu – 26 atvejai.

Parazito vystymuisi reikalingi du šeimininkai. Tarpinio šeimininko organizme vystosi echinokoko lervos (arba cistos, primenančios pripildytą skysčio pūslę, kurios viduje randasi keli šimtai kaspinuočio galvučių), galutinio šeimininko organizme – suaugęs kaspinuotis. Galutinio šeimininko (gyvūno) organizme suaugę kaspinuočiai gyvena metus ir ilgiau. Subrendęs, prisipildęs kiaušinėlių paskutinis kaspinuočio narelis atitrūksta nuo jo kūno ir su išmatomis patenka į aplinką ar, aktyviai susitraukinėdamas, iššliaužia per išeinamąją angą.

Kraujas lervas dažniausiai nuneša į kepenis, plaučius. Audiniuose pradeda vystytis echinokokinės cistos, kurios žmogaus organizme gali išlikti gyvybingos dešimtis metų.

Su išmatomis patekę ant žemės nareliai gali nušliaužti 25 cm ilgio atkarpą, palikdami ant žemės ir žolės daugybę kiaušinėlių. Lietaus vanduo kiaušinėlius gali nunešti į vandens telkinius, kur girdomi galvijai.

Žmogui prarijus echinokoko kiaušinėlį, jo apvalkalėlis ištirpsta, ir išsilaisvina lerva. Ji įsiskverbia į žarnos sienelę ir patenka į kraujo apytakos ratą. Kraujas lervas dažniausiai nuneša į kepenis, plaučius, rečiau – į kitus organus. Audiniuose pradeda vystytis echinokokinės cistos, kurios žmogaus organizme gali išlikti gyvybingos dešimtis metų.

Kadangi cistos auga lėtai, ligos pradžioje žmogus jaučiasi visiškai sveikas. Ligos simptomai priklauso nuo cistos buvimo vietos, jos dydžio bei žmogaus organizmo atsparumo. Sergantysis jaučia bendrą silpnumą, neturi apetito. Cistai augant, atsiranda skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku, pykinimas. Užaugusios cistos suspaudžia stambius tulžies latakus, prasideda gelta. Jeigu cistos auga plaučiuose, atsiranda skausmas krūtinėje, neaukšta temperatūra, kosulys, ligoniai neretai atkosti skreplius su krauju.

Bene stambiausių parazitų – galvijų ar žuvinių kaspinuočių, galinčių išaugti žarnyne net iki 10 metrų ar daugiau, aptinkama vis rečiau. Per 10 metų kiaulinio ir jautinio kaspinuočio Lietuvoje užfiksuoti tik du atvejai, žuvinio kaspinuočio – apie 9 atvejus.

Augintinis gali perduoti itin nemalonią ligą

Dar viena nemaloni paplitusi parazitinė liga – toksokarozė. Kasmet Lietuvoje registruojama apie 60–100 žmonių, sergančių toksokaroze. Dažniausiai ja apsikrečiama nuo naminių gyvūnų – šunų ir kačių. Šiam susirgimui būdinga sunki, ilgai trunkanti ir nuolat pasikartojanti eiga, pasireiškianti įvairiais klinikiniais simptomais, kuriuos nulemia įvairiuose organuose ir audiniuose migruojančios lervos.

Žmogus tiesiogiai nuo šuns užsikrėsti negali, nes toksokarų kiaušinėliai, iš gyvūnų žarnyno pakliuvę į aplinką, būtinai turi pereiti vystymosi etapą dirvožemyje, kad subręstų, tačiau šunys gali pernešti kiaušinėlius, kurie ant jų kailio ar liežuvio patenka nuo užterštos aplinkos, voliojantis žolėje ar pan.

Žmogaus žarnyne kiaušinio apvalkalėlis ištirpsta, lerva išsilaisvina ir, įsiskverbusi į žarnos gleivinę, patenka į kraują. Kraujas nuneša lervas į kepenis, širdį, plaučius, inkstus, kasą, akis ir kitus organus, kur jos ir pasilieka.

Žmogus yra toksokarų vystymosi aklavietė. Lervos žmogaus organizme nesidaugina, neauga, nesikeičia, tik retkarčiais suaktyvėja ir pradeda migruoti, dirgindamos ir žalodamos audinius. Per ilgą laiką jos apsitraukia kapsulėmis, po to suyra.

Toksokarozės simptomai priklauso nuo užkrato dozės, užsikrėtimo dažnumo, lervų lokalizacijos vietos, šeimininko imuninio atsako, ligonio amžiaus. Daugeliu atvejų, ypač patekus į organizmą mažam kiaušinėlių kiekiui, liga gali praeiti be simptomų. Tačiau ligonis gali karščiuoti, nors temperatūra dažniausiai būna neaukšta, atsiranda sausas kosulys, dusulys, dažni naktiniai kosulio priepuoliai. Kartais vargina pilvo skausmai, vėmimas, pykinimas. Migruojančių lervų gali pakliūti į akis. Dažniausiai pažeidžiama viena akis.