Meniu
Asmeninė anketa Prisijungimas ir registracija
Atgal »

Jonažolė

Jonažolės - nereiklūs augalai, auga pievose, sausuose retuose miškuose, pamiškėse, pievose, šlaituose, pagrioviuose. STOP! Jonažolių preparatų negalima vartoti esant padidėjusiam kraujospūdžiui. Vartojant reikia vengti ultravioletinių spindulių, nesikaitinti saulėje.

Sidabražolė
Sidabražolė su trimis auksiniais žiedeliais žaliame fone pavaizduota Onuškio seniūnijos herbe. Aprobuojant šį heraldikos simbolį akcentuota, kad sidabražolės garsėja plataus spektro gydomosiomis savybėmis, jos žinomos ne vieną amžių. Šis augalas - vienas svarbesnių kupoliavimo žolynų, kuriems būdavo teikiama ypatinga reikšmė, priskiriama net ir magiškų savybių.
Kiaulpienė
Apie naudingas kiaulpienės savybes buvo žinoma jau labai seniai. Dar Avicena rekomendavo šį augalą kaip gydomąją priemonę, padedančią sergant daugeliu ligų. Šiuolaikiniai specialistai visiškai sutinka su senovės gydytoju, juk pienė iš tiesų turi unikalią sudėtį.
Saulėgrąža

STOP! Saulėgrąžų aliejų patariama naudoti siekiant suaktyvinti baltymų ir angliavandenių apykaitą, pagerinti atmintį, tačiau piktnaudžiavimas juo gali padaryti žalos skrandžiui ir plonajam žarnynui.

Plautė
Plautė (Pulmonaria). Tai agurklinių (Boragiraceae) šeimos augalų gentis. Pavadinimas kilęs iš lotyniško žodžio pulmon - plaučiai. Genčiai priklauso žoliniai augalai, apaugę liaukiniais plaukeliais ir turintys šliaužiantį šakniastiebį.
Kiaulpienė
Apie naudingas kiaulpienės savybes buvo žinoma jau labai seniai. Dar Avicena rekomendavo šį augalą kaip gydomąją priemonę, padedančią sergant daugeliu ligų. Šiuolaikiniai specialistai visiškai sutinka su senovės gydytoju, juk pienė iš tiesų turi unikalią sudėtį.
Aviža
Ji priskiriama prie miglinių (Poaceae) šeimos augalų genties. Senovėje avižos augo kaip piktžolės, vėliau žmonės jomis pradėjo šerti gyvulius, o augalo maistinė vertė buvo pripažinta kur kas vėliau. Dabar jos yra svarbi sėjamoji kultūra, ypač paplitusi teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Labiausiai paplitusios yra bizantinės avižos (Avena byzantina) ir sėjamosios avižos (Avena sativa). Yra išvesta daug avižų veislių. Pagal grūdo spalvą avižos skirstomos į baltąsias, geltonąsias ir juodąsias, yra daug pereinamųjų tipų.
Žemuogė
Žemuogė (Fragaria). Tai erškėtinių (Rosaceae) šeimos augalų gentis, kurioje yra apie dvidešimt savaiminių natūralių rūšių, keturios hibridinės ir daug išvestų veislių. Lietuvoje savaime auga trijų rūšių: aukštoji, arba miškinė (Fragariamoschata), šlaitinė (Fragariavesca) ir paprastoji (Fragariaviridis) žemuogės.
Dobilas

Tai pupinių (Fabaceae) Faboideae pošeimio augalų gentis, kurios pavadinimas kilo iš lotynų kalbos žodžių tres ir folium - trys ir lapas. Tai vienmečiai ir daugiamečiai žoliniai kryžmadulkiai augalai su stačiais ar kylančiais bei gulsčiais stiebais ir trilapiais lapais.

Vingiorykštė
Vingiorykštės priklauso erškėtinių (Rosaceae) augalų genčiai. Esą jos pavadinimas kilęs iš lotynų kalbos žodžių filum - siūlas, pendere - kaboti; viena šios genties rūšis (pievinės vingiorykštės) turi plonas šaknis, ant kurių kabo šakniagumbiai. Kita versija skelbia, kad augalo pavadinimas kilo iš graikiškų žodžių filos ir ippos - meilė ir arklys. Esą vingiorykštėmis šeriant arklius buvo atkreiptas dėmesys į augalo gydomąsias ir organizmo stiprinamąsias savybes.
Gervuogė

Gervuogės priklauso erškėtinių (Rosaceae) šeimos augalų pogentei, gervuogių genčiai. Jos augalų stiebai dvimečiai ar daugiamečiai, briaunoti, statūs arba šliaužiantys, dygliuoti, lapai trilapiai arba pirštuoti penkialapiai. Žiedai dvilyčiai, retai vienalyčiai, sutelkti kekiškuose žiedynuose. Vaisiai juodi, tamsiai purpuriniai, sudaryti iš smulkių, sultingų kaulavaisių, suaugę su žiedsosčiu, prinokę nukrenta kartu su juo.

« 1 2 ... 6 7 8 9 »