Meniu
Asmeninė anketa Prisijungimas ir registracija
Atgal » »

Vaistažolė. Vingiorykštė „Filipendula“ sveikatai

Vingiorykštės priklauso erškėtinių (Rosaceae) augalų genčiai.

Esą jos pavadinimas kilęs iš lotynų kalbos žodžių filum - siūlas, pendere - kaboti; viena šios genties rūšis (pievinės vingiorykštės) turi plonas šaknis, ant kurių kabo šakniagumbiai. Kita versija skelbia, kad augalo pavadinimas kilo iš graikiškų žodžių filos ir ippos - meilė ir arklys. Esą vingiorykštėmis šeriant arklius buvo atkreiptas dėmesys į augalo gydomąsias ir organizmo stiprinamąsias savybes.

STOP!

Pelkinių vingiorykščių preparatų ir mišinių su jomis reikėtų vengti žmonėms, kurie jautrūs aspirinui, alergiški salicilatams; jų vartojimas gali sustiprinti kraujo krešėjimą mažinančių vaistų poveikį, nerekomenduojami sergant depresija.

PELKINĖ VINGIORYKŠTĖ

Šios genties augalai stambūs daugiamečiai, gana storu šakniastiebiu. Lapai plunksniškai suskaldyti, žiedynas - gausiažiedė šluotelė.

Vaistažolė. Vingiorykštė „Filipendula“ sveikatai

Gentyje yra 12 rūšių. Lietuvoje auga dvi: pievinės (Filipendula vulgaris) ir pelkinės (Filipendula ulmaria) vingiorykštės. Pievinės yra gerokai retesnės, tačiau jų cheminė sudėtis labai panaši į pelkinių vingiorykščių, abu augalai gali būti naudojami tais pačiais tikslais.

Tai daugiametis, 60-150 cm aukščio žolinis augalas stačiu, briaunotu, pliku ir gausiai lapuotu violetinio atspalvio stiebu. Lapai sodriai žalios spalvos, plunksniški, stambūs, ypač apatiniai, į stiebo viršų smulkėjantys. Žiedynas - tankus, iki 20 cm su daugybe baltų arba švelniai gelsvų, gausiai žiedadulkes beriančių kvapnių žiedų. Žydi birželio-liepos mėnesiais. Pirmiausia pražysta prie žiedyno pagrindo esantys žiedai, vėliau - ant ilgesnių žiedyno šakelių sukrauti žiedpumpuriai, žiedynuose dažnai ropinėja ir nakvoja įvairūs vabzdžiai. Žydinčios vingiorykštės pastebimos iš toli ir labai puošia aplinką, priėjus arčiau išsiskiria ir medaus kvapu. Pelkinių vingiorykščių vaisiai - sudėtiniai lukštavaisiai su 5-9 plikais, spirališkai susisukusiais vaisiais.

Pelkinės vingiorykštės auga upių, ežerų ir kitų vandens telkinių pakrantėse, pelkėse, pelkėtose ir šlapiose pievose, pamiškėse, krūmynuose, grioviuose, neretai sudaro gana didelius sąžalynus. Dažniausiai veši durpiniuose dirvožemiuose, bet gali augti ir kitokiuose, svarbu, kad jie būtų drėgni. Aptinkama visoje Lietuvoje.

VAISTINĖS SAVYBĖS

Pelkinės vingiorykštės - labai seniai liaudies medicinoje, o ir šiuolaikinėje medicinoje naudojami vaistiniai augalai, priskiriami prie temperatūrą mažinančių ir reumatą gydančių vaistų, nes veikia panašiai kaip aspirinas, puikiai malšina skausmą. Teigiama, kad druidai - keltų dvasininkai vingiorykštes kartu su ąžuolais ir amalais dėl gydomųjų savybių laikė šventais augalais.

Liaudies medicina žolių antpilą vartoja gydyti virškinamojo trakto, plaučių ir odos ligoms, reumatui, net piktybiniams augliams. Jis padeda padidėjus skrandžio rūgštingumui, graužiant rėmeniui, laikomas efektyviu vaistu nuo gastrito, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligės, malšina galvos ir dantų skausmą, karščiavimą, tinka žaizdoms valyti, šlapimo išsiskyrimui skatinti. Smulkiais, sutrintais vingiorykščių žiedų milteliais patariama pabarstyti kūdikių iššutusias odos vietas ir nudegimus.

Iš pelkinių vingiorykščių paruošti preparatai vartojami sergant inkstų, šlapimo pūslės, širdies ir kraujagyslių ligomis, skatina prakaito ir šlapimo skyrimąsi, pasižymi baktericidiniu ir raminamuoju veikimu, tinka karščiuojant ir sergant viršutinių kvėpavimo takų ligomis, sloga, bronchitu, gripu), neinfekciniu viduriavimu, ypač vaikams. Padeda ir nuo reumatinių skausmų, galvos skausmų, stiprina organizmą, turi ir sutraukiamųjų savybių.

NAUDOJAMA IR HOMEOPATIJOJE

Aukščiausios kategorijos provizorė, vaistažolių ūkio savininkė Jadvyga Balvočiūtė tvirtina, kad vartoti vaistažolių mišinius su vingiorykštėmis yra efektyviau negu vienas vingiorykštes: nuo peršalimo ligų su tokiomis žolėmis kaip debesylai, karklų žievė, juodauogių šeivamedžių žiedai, liepžiedžiai, šalpusnių, beržų, bruknių lapai ir kt.; širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai - su gudobelėmis, barkūnais, kiaulpienėmis, dobilais, garšvomis; nuo reumato - su įvairiais uždegimus gydančiais augalais, pvz., debesylais, pelkinėmis sidabražolėmis, garšvomis, šventagaršvėmis, šalpusniais. Vingiorykštės žolės užpilas tinka hipertonikams, jis stabilizuoja kraujo spaudimą, gerai veikia kraujotakos sistemą, neleidžia tirštėti kraujui ir susidaryti krešuliams, efektyvus sergant diabetu.

Šiuolaikinė medicina pripažįsta vingiorykšių preparatų antimikrobinį aktyvumą kovojant su stafilokokais, bacilomis, enterokokais, teigiamą poveikį kraujotakos sistemai, šie preparatai neleidžia tirštėti kraujui ir susidaryti trombams (dėl salicilatų), tinka virškinamosios sistemos ir odos ligoms gydyti (dėl rauginių medžiagų ir flavonoidų). Klinikiniai tyrimai rodo, kad ilgalaikis vingiorykščių preparatų vartojimas mažina riziką susirgti angina, o kartu su gudobelėmis - ir miokardo infarktu. Nustatyta, kad 20 procentų stiprumo vingiorykščių žolės tinktūra padeda sparčiai užsitraukti žaizdoms, opoms, skatina odos ląstelių regeneraciją ir spartesnį epitelio audinio susidarymą.

Šiuo metu plačiai tiriamas ir šio augalo aktyvumas kovojant su vėžiu.

ASPIRINO PRAMOTĖ

1830 m. iš pelkinių vingiorykščių buvo bene pirmąkart išskirti cheminiai junginiai -salicilatai. Kiti šaltiniai teigia, kad salicilo rūgštis išskirta iš gluosnių žievės keleriais metais anksčiau, tačiau tai nebuvo reikšmingas atradimas, nes geriama gryna salicilo rūgštis sukeldavo sunkių virškinamojo trakto komplikacijų ir kaip vaistinė medžiaga patentuota nebuvo.

Vaistažolė. Vingiorykštė „Filipendula“ sveikatai

Netrukus, po šešerių metų, farmacijos įmonė „Bayer“ salicilatų pagrindu sukūrė acetilsalicilo rūgštį, daugumai žinomą kaip aspiriną. Dabartinė „Bayer“ aspirino, kurio yra kone kiekvieno pagyvenusio amžiaus žmogaus vaistinėlėje, augalinė žaliava yra baltųjų gluosnių (lot. Salix alba) žievė, joje salicilatų randama daug daugiau negu pelkinėse vingiorykštėse. Tačiau visose vingiorykštės dalyse yra salicilo rūgšties (ypač daug žieduose), todėl augalo antpilas gali būti vartojamas vietoj aspirino. Be to, vingiorykščių preparatai nesukelia aspirinui būdingų šalutinių reiškinių, nes kiti junginiai apsaugo skrandžio, žarnyno gleivines, nesusilpnina gydomojo salicilo rūgšties poveikio.

ŽALIAVA, JOS RINKIMAS IR LAIKYMAS

Pelkinių vingiorykščių žaliava ruošiama vos jiems pradėjus žydėti, birželio-liepos mėnesiais. Renkami žiedynai su 20-30 cm stiebais arba visa žydinti antžeminė dalis.

Žaliavoje yra flavonoidų, eterinio aliejaus, pigmentų, rauginių ir mineralinių medžiagų, vanilino, terpenų, salicilo ir citrinų rūgšties, vitamino C, beta karoteno, glikozido spireino ir kt.

Žaliava džiovinama pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje paskleista plonu sluoksniu, kartkartėmis reikia pavartyti, kad nepelytų; specialioje džiovykloje džiovinama ne aukštesnėje kaip 35 °C temperatūroje. Iš kilogramo šviežios žaliavos gaunama apie 300 g džiovintos.

Tinkamai paruošta, ji yra savotiško salstelėjusio kvapo, sutraukiančio skonio, naudoti tinkama vienus metus.

NE TIK VAISTAI

Jauni pelkinių vingiorykščių lapai gali būti valgomi švieži arba virti. Sumanios šeimininkės jais gali paįvairinti salotas ir sriubas, troškinius. Džiovintų lapų, žiedynų beriama į arbatžolių mišinius, nes suteikia malonaus salsvo kvapo. Viduramžiais vingiorykštes naudojo midaus gamyboje kaip skonio suteikiančius augalus. Ir dabar džiovintais vingiorykščių žiedynais kvėpinami įvairūs stiprieji gėrimai. Teigiama, kad į juos įdėjus vingiorykščių šie ne tik labiau svaigina, bet ir įgauna eliksyro savybių.

Pelkinių vingiorykščių šaknų nuoviras audinius dažo juodai, žolės - geltonai. Iš žiedynų gautas eterinis aliejus naudojamas parfumerijoje. Švieži žiedynai išskiria stiprų, kai kam nemalonų aromatą, bet džiovintų kvapas švelnesnis, juos galima naudoti ir kaip oro gaiviklį namuose. Šaknyse yra raugų, kurie naudoti odoms rauginti.

Vaistažolė. Vingiorykštė „Filipendula“ sveikatai

SVEIKATAI

Nuo temperatūros ir peršalimo ligų

1. Valgomąjį šaukštą vaistinės žaliavos užplikykite stikline verdančio vandens ir palikite apie 15 min., kad pritrauktų. Gerkite 3 kartus per dieną arba dažniau pajutę pirmuosius peršalimo simptomus.

2. Sumaišykite pelkinių vingiorykščių lapų, žiedų ar žolės, šalpusnių lapų, pavasarinių raktažolių žiedų ir lapų, debesylų žolės ar šaknų, čiobrelių, gysločių lapų arba svilarožių šaknų ar žolės (santykiu 2:2:2:2:2:1). Galima įdėti ir plaučių, kraujažolių žolės, dilgėlių, aviečių lapų, šermukšnių žiedų.

Širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai

1. Valgomąjį šaukštą vingiorykščių žolės užplikykite termose stikline verdančio vandens, palaikykite 20 min., kad pritrauktų, nukoškite ir gerkite 3-4 kartus per dieną.

2. Šaukštą žaliavos užpilkite 400 g šalto vandens, palaikykite iki ryto, ryte pašildykite, bet neužvirinkite. Nukoškite ir gerkite po pusę stiklinės 3-4 kartus per dieną pusvalandį prieš valgį.

3. Sumaišykite lygiomis dalimis pelkinių vingiorykščių, barkūnų žolės, gudobelių, raudonųjų dobilų žiedų, kiaulpienių lapų. Valgomąjį šaukštą žaliavos užplikykite stikline verdančio vandens, palaikykite 30 min., kad pritrauktų, nukoškite ir gerkite 3 kartus per dieną.

50 g šviežių vingiorykščių žiedų užpilkite 0,5 litro degtinės, palaikykite savaitę tamsioje vietoje kambario temperatūroje. Nukoškite ir gerkite po arbatinį šaukštelį užsigerdami vandeniu kartą per dieną.

Vaistažolė. Vingiorykštė „Filipendula“ sveikatai

Reumatui gydyti

100 g kiaulių taukų ar vazelino ištirpinkite vandens vonelėje, sumaišykite su 2 valgomaisiais šaukštais susmulkintos ir kavamale sumaltos vingiorykščių žolės. Viską išmaišykite ir tepkite įskaudusias vietas 2 kartus per dieną.

Odos ligoms gydyti

Saujelę vingiorykščių žolės užplikykite termose stikline verdančio vandens, palaikykite 30 min., kad pritrauktų. Antpilo kompresus
dėkite ant vočių, pūliuojančių žaizdų, opų, nudegusių ar apšalusių kūno dalių, pragulu, egzemos, dermatitų ir kitaip pažeistų vietų arba plaukite tokias vietas. Tokiu antpilu galima skalauti galvą -skatins plaukų augimą.

Nuo podagros

15 g vingiorykščių žiedų užplikykite termose 1 litru verdančio vandens, po 3 valandų nukoškite ir gerkite po ketvirtį stiklinės 4 kartus per dieną.

Niekas neišdrįso palikti komentaro.
Būkite pirmi, kurie pasidalins savo nuomone su kitais.
avatar