Jupiterio palydovas
- Kategorija: Kosmosas
- Peržiūrų: 4370
- Reitingas: 1.0
Mokslininkai ištyrė bei nustatė, jog dalį didžiausio Jupiterio palydovo Europos dengia tamsi medžiaga, kuri iš tiesų gali būti jūros druska.
Tyrėjai viliasi, jog ši atradimas galėtų tapti įrodymu, jog Jupiterio palydove kažkada tyvuliavo požeminiai vandenynai. Tai būtų itin didelis postūmis nustatant, ar lediniame Jupiterio palydove gali egzistuoti gyvybė.
„Mes turime daug klausimų apie Europą, tačiau pats svarbiausias ir sudėtingiausias iš jų – ar čia gali egzistuoti gyvybė? Tokie tyrimai būtent ir koncertuojami ties atsakymų paieška, ar Jupiterio palydovas yra tinkamas gyventi“, - scienceworldreport.com cituojamas Curtas Nieberas, Išorinių planetų programos mokslininkas iš NASA agentūros.
Užfiksuotuose Europos kadruose yra aiškiai matoma tamsi medžiaga, sudaranti palydovo paviršių. Kadangi ši medžiaga yra pakankamai „šviežia“, ji turėjo į paviršių atkeliauti iš palydovo gilumos. Tačiau mokslininkams, tiriantiems Europos paviršių, vis dar nepavyko išsiaiškinti šios tamsios medžiagos cheminę sudėtį.
Kaip teigia mokslininkai, būtų visai logiška, jei aptiktoji medžiaga būtų jūros druska, kadangi Europa nuolat patyrė nemažą kosminę spinduliuotę, sukeltą Jupiterio planetos galingo magnetinio lauko. Būtent ši spinduliuotė galėjo priversti Europos paviršių patamsėti.
Mokslininkai jau atkūrė Europos paviršių laboratorinėmis sąlygomis ir ištyrė, jog druska atšiauriomis sąlygomis gali keisti savo spalvą, visai kaip ir Jupiterio palydovas.
Europa (SCANPIX nuotr.)
Tyrėjai viliasi, jog ši atradimas galėtų tapti įrodymu, jog Jupiterio palydove kažkada tyvuliavo požeminiai vandenynai. Tai būtų itin didelis postūmis nustatant, ar lediniame Jupiterio palydove gali egzistuoti gyvybė.
„Mes turime daug klausimų apie Europą, tačiau pats svarbiausias ir sudėtingiausias iš jų – ar čia gali egzistuoti gyvybė? Tokie tyrimai būtent ir koncertuojami ties atsakymų paieška, ar Jupiterio palydovas yra tinkamas gyventi“, - scienceworldreport.com cituojamas Curtas Nieberas, Išorinių planetų programos mokslininkas iš NASA agentūros.
Užfiksuotuose Europos kadruose yra aiškiai matoma tamsi medžiaga, sudaranti palydovo paviršių. Kadangi ši medžiaga yra pakankamai „šviežia“, ji turėjo į paviršių atkeliauti iš palydovo gilumos. Tačiau mokslininkams, tiriantiems Europos paviršių, vis dar nepavyko išsiaiškinti šios tamsios medžiagos cheminę sudėtį.
Kaip teigia mokslininkai, būtų visai logiška, jei aptiktoji medžiaga būtų jūros druska, kadangi Europa nuolat patyrė nemažą kosminę spinduliuotę, sukeltą Jupiterio planetos galingo magnetinio lauko. Būtent ši spinduliuotė galėjo priversti Europos paviršių patamsėti.
Mokslininkai jau atkūrė Europos paviršių laboratorinėmis sąlygomis ir ištyrė, jog druska atšiauriomis sąlygomis gali keisti savo spalvą, visai kaip ir Jupiterio palydovas.
Europa (SCANPIX nuotr.)
Temos
