Medicinos Naujienos:

Per pastaruosius metus pasaulis susidūrė su daugybe Cv19 vakcinų šalutinių poveikių, tačiau vienas atvejis išsiskiria savo dramatiškumu. 19 metų kanadietė patyrė retą sveikatos būklę, sukeltą mRNA vakcinos, po kurios jos krūtų dydis padidėjo trigubai. Ši situacija ne tik kelia klausimų apie vakcinų saugumą, bet ir reikalauja išsamesnio tyrimo apie galimus ilgalaikius poveikius.

CV19 vakcinos tapo pasaulinio susidomėjimo objektu, tačiau nauji tyrimai atskleidžia neraminančius faktus apie jų sudėtį. Kai kuriuose eksperimentiniuose mRNA vakcinose rasta vėžio virusų fragmentų, o tai gali turėti rimtų pasekmių visuomenės sveikatai. Šiame straipsnyje aptarsime atliktus tyrimus, jų rezultatus ir galimas pasekmes, kurias jie gali turėti.

CV19 vakcinacija buvo pristatyta kaip esminė priemonė kovojant su pandemija, tačiau nauji tyrimai kelia susirūpinimą dėl galimų pavojų. Remiantis neseniai atliktu recenzuojamu tyrimu, kuriame dalyvavo FDA mokslininkai, Pfizer mRNA vakcinose nustatyti DNR likučiai, kurių kiekis viršija Pasaulio sveikatos organizacijos nustatytas saugos ribas. Šis straipsnis detalizuoja tyrimo rezultatus, galimas pasekmes sveikatai ir reikalingus tolesnius veiksmus.

Pasaulio sveikatos organizacija pažymi, kad CV19 vakcinacija yra esminė kova su pandemija. Tačiau naujiems tyrimams pasirodžius, kyla klausimų dėl vakcinų saugumo. Šis straipsnis nagrinėja naujausius Pietų Korėjoje atlikto tyrimo rezultatus, kurie rodo, kad po CV19 vakcinacijos padidėjo atvejų, susijusių su reta neurologine liga – skersiniu mielitu (ATM).

COVID-19 pandemija ir vakcinacija tapo viena iš labiausiai diskutuojamų temų pastaraisiais metais. Nors vakcinos buvo pristatytos kaip išsigelbėjimas, tyrimai rodo, kad jas gali lydėti rimti nepageidaujami poveikiai. Šiame straipsnyje nagrinėjame naujausius tyrimus, kurie siekia nustatyti galimą ryšį tarp COVID-19 vakcinų ir mirčių ar sužalojimų, atskleidžiant sudėtingą ir nerimą keliančią situaciją.

Vėžys yra viena didžiausių sveikatos problemų visame pasaulyje, o amžius dažnai laikomas pagrindiniu rizikos veiksniu. Nors rizika susirgti vėžiu didėja sulaukus 60-70 metų dėl genetinių mutacijų, naujausi tyrimai rodo, kad po 80 metų ši rizika netikėtai mažėja. Mokslininkai, atlikdami tyrimus su pelėmis, siekia suprasti šios dėsningumo priežastis ir atskleisti potencialius gydymo būdus, kurie gali padėti vyresnio amžiaus žmonėms.

Šią žiemą visuomenės sveikatos pareigūnai išreiškia didelį nerimą dėl galimos keturšalės epidemijos, apimančios COVID-19, gripą, RSV ir norovirusą. Šie virusai kelia grėsmę milijonams žmonių, todėl svarbu žinoti, kaip apsisaugoti ir ką daryti, jei užsikrėtėte. Šiame straipsnyje aptarsime, kas vyksta šiuo žiemos sezonu, kokios vakcinos yra rekomenduojamos ir kaip išvengti užsikrėtimo norovirusu.

Širdies transplantacija ne tik išgelbėja gyvybes, bet ir atveria naujas, intriguojančias diskusijas apie tai, kaip donoro organai gali paveikti recipientų gyvenimus. Pastaruoju metu moksliniai tyrimai rodo, kad pacientai po operacijos gali patirti keistus prisiminimų, emocijų ir net pomėgių pokyčius, kurie kelia klausimų apie atminties ir tapatybės ryšį.

Išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas žengė drąsų žingsnį, patvirtindamas Robertą F. Kennedy jaunesnįjį tirti vis augantį ryšį tarp vakcinų ir autizmo, jei šis bus paskirtas Sveikatos ir žmogiškųjų paslaugų sekretoriumi. Ši iniciatyva sulaukė tėvų iš visos šalies dėmesio, kurie jau seniai abejoja dabartinio CDC rekomenduojamo skiepų grafiko saugumu. Ar ši diskusija gali atverti duris gilesniems moksliniams tyrimams ir išaiškinti aktualius klausimus apie vaikų sveikatą?

Paukščių gripas, nuo seno žinomas kaip H5N1 virusas, vėl sukelia nerimą pasaulinės sveikatos srityje. Naujausi tyrimai atskleidžia, kad arkliai, ypač Mongolijoje, gali turėti šio viruso antikūnų, o tai kelia grėsmę žmonių sveikatai. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip šis virusas gali plisti per kontaktą su arkliais ir kodėl ekspertai mano, kad tai gali tapti naujos pandemijos priežastimi.

Pirmą kartą pristatytos mRNA vakcinos sukėlė didelį susidomėjimą biomedicinos bendruomenėje, ypač dėl lipidų nanodalelių gebėjimo efektyviai pristatyti genetinę medžiagą į ląsteles. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad šios nanodalelės gali būti ne tokios nekenksmingos, kaip manyta iš pradžių. Dr. Anne Ulrich, žinoma biochemijos profesorė, pateikė analizes, atskleidžiančias lipidų nanodalelių struktūras ir jų galimą poveikį žmogaus sveikatai.