Europos valstybės viena po kitos ėmė kalbėti apie įvairius suvaržymus žmonėms, kurie nenorės skiepytis nuo COVID-19, - kad jie gyvens kaip karantine, nors pasiskiepijusiems jis pasibaigs. Lietuva paprastai neišradinėja dviračio ir pritaiko sau „geruosius pavyzdžius".

Jungtinė Karalystė gyventojus jau pradeda skiepyti nuo COVID-19, kitą savaitę ims skiepytis ir amerikiečiai. Lietuvą vakcina pasieks dar negreitai, tačiau medikai baiminasi, jog ir norinčių skiepytis nebus daug. Ypač dabar, paaiškėjus, kad vienos iš Lietuvos įsigytų vakcinų garantuojamas imunitetas - vos 3 mėnesiai...

Oficialiai nuo spalio 1 d. Lietuvoje prasidėjo gripo sezonas. Tačiau statistika rodo, kad šiemet sergamumas gripu - daug mažesnis nei pernai. Tiek dabar, tiek metų pradžioje, kai Lietuvą pasiekė koronavirusas, sergančiųjų gripu ir ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis buvo mažiau nei įprastai. Sutapimas?

Glutationas ir jo biologinis pirmtakas N-acetilcisteinas pasižymi nepaprastomis apsauginėmis savybėmis ir gebėjimais kovoti su virusais. Jo svarba tyrinėta taip pat COVID-19 atžvilgiu ir pripažinta: jei šios medžiagos organizme netrūksta, tuomet žmogui būna mažesnė rizika susirgti arba ligos eiga būna lengvesnė.

„New York Times“ duotame interviu „Tesla“ generalinis direktorius Elonas Muskas atskleidė, kad kai tik vakcina nuo COVID-19 taps prieinama, jis neketina skiepytis.

Jeigu vaiko imuninė sveikata bus stipri, jis nesusirgs meningokokine B tipo infekcija. Skiepus per COVID-19 pandemiją galima atidėti. Meningokoku B gali susirgti tik maži vaikai. Tai tik keletas mitų, kurie sklando viešojoje erdvėje ir kuriuos paneigia prof. Rimantas Kėvalas, Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas.

Nors absoliuti dauguma žmonių naudoja kanapes rekreaciniais tikslais, jau seniai žinomos ir jų medicininės savybės. Medicininės kanapės gali būti naudojamos įvairioms sveikatos problemoms gydyti. Naujas Australijoje atliktas tyrimas rodo, kad kanapės gali labai padėti ir nuo vėžio sveikstantiems žmonėms.

Kiekvienas mūsų giliai širdyje nešiojame paslaptį, kuri ne vieną amžių stebina mokslininkus. Mūsų skilveliuose yra į voratinklį panašus pluoštelių tinklas, jis iš vidaus dengia skilvelius. Tai – vadinamieji šukiniai raumenys, kurie atrodo svarbūs, ypač tuomet, kai širdies ir kraujagyslių sistema vis dar vystosi.

2020 m. pradžioje COVID-19 koronavirusas įgavo pagreitį ir juo užsikrėtė vis daugiau žmonių. Virusas, kilęs, kaip manoma, 2019 m. gruodžio mėnesį, Kinijoje esančiame Wuhan mieste, sugebėjo pasiekti net ir tokias tolimas šalis kaip: JAV ir Filipinai. COVID-19 visame pasaulyje sukėlė milijonus infekcijų, šimtus tūkstančių mirčių. Šiuo metu nuo koronaviruso labiausiai nukentėjo JAV, Brazilija, Indija.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėl gynė hidroksichlorokvino naudojimą koronavirusui gydyti ir gyrė jį rekomenduojančius gydytojus socialiniuose tinkluose, kol „Facebook“ ir „Twitter“ pašalino turinį kaip dezinformaciją.

Kiaušidžių vėžiu daugiausia serga vyresnės negu 50 metų moterys. Ligos priežastys nėra visiškai aiškios. Kai kurių rūšių kiaušidžių vėžiai pagydomi.  Kitaip tariant, kuo daugiau vėžys pažengęs (kuo didesnis ir labiau išplitęs), tuo mažiau galimybių jį išgydyti. Tačiau gydymas dažnai gali sulėtinti vėžio augimą. Kai kurioms moterims, kurių giminėje yra sirgusių kiaušidžių vėžiu, gali padėti reguliarios profilaktinės sveikatos patikros.

Man užkliuvo pirmoje šio straipsnio pastraipoje pareikšta nuomonė, kad margarinas – žmogaus sukurtas produktas, kurio molekulės gamtoje tiesiog neegzistuoja, kas yra netiesa. Dėl to straipsnį panagrinėjau atidžiau ir radau dar daugiau „perliukų“. Tai apie viską nuo pradžių.

Nors visuomenėje apie koronavirusus pradėta kalbėti tik pastaruosius mėnesius, mokslinė bendruomenė jais susidomėjo gerokai anksčiau. Kiekvienas šia tema atliktas tyrimas dabar tampa tikru aukso grynuoliu ir sufleruoja kitiems tyrėjams bei gydytojams apie būdus, kurie galėtų padėti susidoroti su šiuo grėsmingu ligų sukėlėju.