Technologijos Naujienos:

Klimato kaita yra viena iš didžiausių mūsų laikų grėsmių, o inovatyvūs sprendimai, tokie kaip tiesioginis anglies dioksido šalinimas, tampa vis svarbesni. Milijardierius Bilas Geitsas neseniai paskyrė 40 milijonų dolerių Kanados bendrovei „Deep Sky“, siekdamas padėti sukurti technologiją, kuri leis pašalinti CO2 iš atmosferos ir saugoti jį po žeme. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip šis projektas veiks, jo potencialą ir iššūkius, su kuriais jis gali susidurti.

Klimato kaita vis labiau jaudina mokslininkus ir politikos formuotojus, o geoinžinerijos metodai, tokie kaip stratosferinio aerozolio įpurškimas, tampa vis aktualesni. Nors anksčiau manyta, kad tokios idėjos yra tik sąmokslo teorijos, dabar jos patenka į rimtą mokslinę diskusiją. Neseniai pasiūlyta naudoti deimantų dulkes, kad būtų sumažintas klimato atšilimas. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip deimantai gali paveikti mūsų planetą ir kokios galimos pasekmės.

Naujausi įvykiai „Telegram“ platformoje sukelia didelį susirūpinimą dėl privatumo ir naudotojų teisių. Po įkūrėjo Pavelo Durovo suėmimo, platforma priėmė sprendimus, kurie rodo, kad vietoje vartotojų privatumo apsaugos ji dabar orientuojasi į turinio cenzūrą ir kontrolę. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip dirbtinis intelektas keičia „Telegram“ veiklą ir ką tai reiškia jos naudotojams.

Uraganas „Helene“ ne tik nuniokojo Šiaurės Karoliną, bet ir atskleidė gilius klausimus apie žmogaus veiksmų poveikį gamtai. Per kelias dienas nuplauti keliai, įvyko mirtinos nuošliaužos, o vandentiekio sistemos buvo paveiktos. Tačiau dar nerimą keliančiu buvo tai, kad po uragano buvo aptiktas didelis toksiškų medžiagų kiekis, susijęs su orų modifikavimo programomis. Šiame straipsnyje nagrinėsime uragano padarinius ir etinius klausimus, susijusius su klimato intervencijomis.

Veterinarijos srityje vis labiau kyla klausimų apie skiepijimo praktikas ir jų poveikį augintinių sveikatai. Džonas Robas, turintis daugiau nei 32 metų patirtį, atskleidžia šokiruojančią tiesą apie standartinius skiepijimo protokolus, kuriuos jis laiko nesaugiais. Jo iniciatyva "Protect the Pets" siekia informuoti gyvūnų savininkus apie perteklinės vakcinacijos riziką ir skatinti atsakingą veterinarijos praktiką.

Bilas Geitsas, pasaulinės sveikatos politikos figūra, neseniai atskleidė, kad Indiją laiko savo asmenine medicininių eksperimentų laboratorija. Šis pareiškimas sukėlė didelį triukšmą ir iškėlė etines dilemas apie vakcinų bandymus, kuriuose dalyvauja pažeidžiamos grupės. Šiame straipsnyje nagrinėsime Geitso komentarus, jų pasekmes ir plačiau – vakcinų testavimo politiką Indijoje.

Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) tema visada kelia daug diskusijų, tačiau naujausias Billo Gateso finansuojamos biotechnologijų bendrovės „Oxitec“ žingsnis gali sukelti dar didesnį susidomėjimą ir nerimą. Įmonė kreipėsi į JAV aplinkos apsaugos agentūrą (EPA) prašydama leidimo parduoti genetiškai modifikuotus uodus, kurie skirti kaip biopesticidai. Šis sprendimas neabejotinai kels klausimų apie šių vabzdžių poveikį aplinkai, žmonių sveikatai ir etines dilemas, susijusias su jų paleidimu į gamtą.

Paskutinis Kisindžerio grasinimas atskleidžia globalistų distopinį galutinį žaidimą: „Bioinžinieriai turi koegzistuoti su dirbtiniu intelektu arba mirti. Paskutinę žinią žmonijai Henris Kisindžeris (Henry Kissinger) parašė kartu su kitais autoriais praėjusią savaitę išleistoje nerimą keliančioje knygoje „ Genesis“. Paskutinėje H. Kissingerio žinutėje žmonijai įspėjama, kad dirbtinis intelektas (DI) sukurs „antžmogius“, o tai reiškia, kad paprasti žmonės taps „nereikalingi“.

Žemės plutos judėjimas yra fundamentali geologinė proceso dalis, lemianti mūsų planetos dinamiką. Tačiau, nors tektoninių plokščių judėjimas sukelia tokias katastrofas kaip žemės drebėjimai ir ugnikalnių išsiveržimai, mokslininkai teigia, kad jų sustabdymas galėtų turėti netgi baisesnių pasekmių. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip plokščių judėjimas veikia mūsų planetą ir kodėl jo nebuvimas galėtų reikšti visos gyvybės išnykimą.

Tarptautinio mokslinių tyrimų konsorciumo „Žmogaus ląstelių atlasas“ (angl. Human Cell Atlas, HCA) mokslininkai sudarinėja 100 milijonų ląstelių profilius iš daugiau nei 10 000 žmonių iš viso pasaulio. Šiame projekte dalyvauja tyrėjai iš daugiau nei 100 šalių, siekiant nustatyti skirtingų demografinių ir genetinių grupių ląstelių panašumus bei skirtumus.

Neseniai atliktas tyrimas, paskelbtas žurnale „Biology Letters“, atskleidžia, kad šunų smegenų ir kaukolės dydžio santykis neturi tiesioginės įtakos jų protiniams gebėjimams. Šis atradimas prieštarauja anksčiau susiformavusioms teorijoms apie smegenų dydžio ir kognityvinių gebėjimų ryšį, ypač kalbant apie laukinius gyvūnus.