Kodėl laikas su amžiumi bėga greičiau: mokslininkai pateikė atsakymą

Visi pastebime, kad su metais laikas tarsi pagreitėja: metai praeina vis greičiau ir greičiau. Pasirodo, šio neįprasto reiškinio priežastis slypi mūsų smegenų veiklos ypatumuose.

Naujasis tyrimas parodė, kad vyresnio amžiaus žmonių smegenys rečiau perjungia įvairias veiklos būsenas, dėl to jie suvokia mažiau atskirų „įvykių“ per vieną laiko vienetą.

Eksperimente buvo naudojami 577 žmonių, kurių amžius buvo nuo 18 iki 88 metų, duomenys. Jie žiūrėjo aštuonių minučių ištrauką iš senojo televizijos serialo „Alfredas Hitchcockas pristato“ pavadinimu „Rankas aukštyn!“ („Bang! You’re Dead“). Peržiūros metu dalyviams buvo atliekama funkcinė magnetinio rezonanso tomografija, fiksuojanti smegenų aktyvumo pokyčius.

Mokslininkai nustatė aiškią dėsningumą: kuo vyresnis buvo dalyvis, tuo rečiau jo smegenys pereidavo į naujas aktyvumo būsenas. Pagyvenusiems žmonėms kiekviena tokia būsena truko ilgiau nei jauniems. „Tai leidžia daryti prielaidą, kad ilgesni ir, atitinkamai, rečiau pasikartojantys neuronų būsenų pokyčiai per tą patį laikotarpį gali prisidėti prie to, kad pagyvenę žmonės laiko praėjimą jaučia kaip greitesnį“, – rašo straipsnio autoriai.

Šis atradimas sutampa su Aristotelio idėja: kuo daugiau pastebimų įvykių įvyksta per tam tikrą laikotarpį, tuo ilgiau jis subjektyviai jaučiamas. Vyresnio amžiaus žmonių smegenys užregistruoja mažiau „įvykių“ per nustatytą laikotarpį, ir tai gali paaiškinti, kodėl metai praeina vis greičiau.

Mokslininkai stebimus pokyčius sieja su amžiaus neuronų dediferenciacijos procesu. Su metais įvairios smegenų sritys tampa mažiau specializuotos – pavyzdžiui, neuronai, kurie jauniems žmonėms reaguoja tik į veidus, pagyvenusiems žmonėms aktyvuojasi ir į kitus objektus. Šis apibendrinimas gali apsunkinti ribų tarp įvykių atpažinimą.

Tačiau lingvistė Ioanna Shadura iš Marijos Sklodovskajos-Kjuri universiteto Lenkijoje primena, kad mes suvokiame laiką pagal dvi skalės. Visuomenė laiką dalija linijiniu būdu į valandas ir metus, o mūsų vidinė skalė seka logaritminius dėsnius. Penkiametis vaikas metus sudaro dvidešimt procentų viso gyvenimo, o penkiasdešimtmetis – tik du procentus, todėl mūsų asmeninis laiko suvokimas su metais tik pagreitėja.

Gera žinia yra ta, kad vyresnio amžiaus žmonės gali sulėtinti subjektyvią laiko eigą. „Naujų dalykų mokymasis, kelionės ir dalyvavimas neįprastuose renginiuose gali padėti padaryti laiką labiau įsimintiną retrospektyvą“, – sako tyrimo bendraautorė Linda Gerligs iš Radboud universiteto. „Tačiau galbūt dar svarbesni yra reikšmingi socialiniai santykiai ir džiaugsmą teikiantys užsiėmimai, kurie taip pat prisideda prie pilnesnio laiko pojūčio.“