Išankstinis suvokimas: Ar prekognicija yra realybė? Moksliniai tyrimai

Tyrimai apie išankstinį suvokimą rodo, kad mūsų nuojauta nebūtinai yra vien atsitiktinumas. Ar kada nors jautėte, kad kažkas blogo įvyks dar prieš tai nutinkant? Šis jausmas, vadinamas prekognicija, kelia klausimus apie laiko prigimtį ir sąmonės galimybes. Mokslininkai kaip Deanas Radinas ir Julia Mossbridge atliko eksperimentus, rodančius, kad žmogaus sąmonė gali suvokti informaciją apie būsimus įvykius greičiau, nei atsiranda dirgiklis – reiškinį, kurio negalima lengvai paaiškinti tradiciniais moksliniais metodais. Šie rezultatai prieštarauja tradiciniam laiko supratimui ir rodo, kad realybė yra sudėtingesnė nei manyta anksčiau.

*Nuotrauka sukurta naudojant Grok (xAI), 2025 m. / Paranormal.lt*

Psichologai ir neurologai bando nustatyti tikslią prekognicijos – paranormalaus gebėjimo suvokti būsimus įvykius – reikšmę. Tai jausmas, kad ateityje kažkas įvyks – jausmas, kurio mokslas vis dar negali paaiškinti. Remiantis užsienio šaltiniais, tokiais kaip Mossbridge et al. (2012) meta-analizė, daugiau nei 40 eksperimentų patvirtina šį reiškinį, rodydami statistiškai reikšmingus rezultatus.

Deano Radino ir Julios Mossbridge tyrimai

Šį reiškinį tyrinėja įvairūs tyrėjai. Pasak mokslininko dr. Deano Radino, kuris dešimtmečius tyrinėja nepaaiškinamus reiškinius ir sąmonę, išankstinis numatymas rodo, kad mūsų sąmonė gali peržengti linijinio laiko suvokimą. Jis ir dr. Julia Mossbridge siekia parodyti išankstinio numatymo tikslumą, naudodami eksperimentų metu surinktą statistiką. Abu jie pritaria netiesinio laiko koncepcijai.

„Laikas nėra toks, kokį mes jį patiriame kasdien“, – sako Radinas. „Kvantinėje mechanikoje laikas gali net nebūti mūsų fizinės realybės dalis. Ne tai, kad laikas neegzistuoja. Jis tiesiog elgiasi daug keisčiau, nei mes jį suvokiame per žmogiškosios patirties prizmę. Tai rodo, kad yra kažkas, kas galbūt susiję su mūsų sąmone, kas skiriasi nuo mūsų kasdienės laiko patirties. Jis gali peržengti įprastą patirtį ir gauti informaciją iš praeities ar ateities.“

Norėdamas tai įrodyti, Radinas 1990-ųjų viduryje, dirbdamas Nevados universitete, atliko eksperimentą. Jo hipotezė buvo ta, kad jei sąmonė peržengia laiką, reakcijos į ateinantį stimulą atsirastų dar anksčiau. Taigi jis pasamdė savanorius ir prijungė kiekvieną prie elektroencefalogramos (EEG). Tada jų buvo paprašyta paspausti mygtuką, kad ekrane priešais juos būtų rodomas atsitiktinis vaizdas. Vaizdas galėjo būti teigiamas arba neigiamas.

Jų EEG buvo išmatuotas smegenų aktyvumas per penkias sekundes tarp signalo ir vaizdo. Prieš pat teigiamą vaizdą reikšmingų smegenų aktyvumo pokyčių nebuvo, tačiau neigiami vaizdai sukėlė aktyvumo padidėjimą, kuris įvyko dar prieš jiems pasirodant ekrane. Šis eksperimentas buvo pakartotas daug kartų, o jo rezultatai aprašyti Popular Mechanics straipsnyje.

1995 m. CŽA išslaptinti dokumentai ir Mossbridge įžvalgos

Šio tipo tyrimai buvo pakartoti daug kartų, o 1995 m. CŽA išslaptino savo pačios stebėjimus apie pranašystes – jie buvo pripažinti statistiškai patikimais. Todėl Mossbridge mano, kad tai turėtų būti pakankamas įrodymas, patvirtinantis šio reiškinio egzistavimą. Jos knygoje "The Premonition Code" ji aptaria, kaip prekognicija gali būti naudojama kasdieniam gyvenimui, remdamasi eksperimentais su daugiau nei 2000 dalyvių.

Pavyzdžiui, Mossbridge dalijasi asmenine istorija: nuo septynerių metų ji fiksavo precognityvinius sapnus dienoraštyje, kurie vėliau išsipildė, įskaitant tragišką tėvo mirtį, kurią ji jautė iš anksto. Panašūs pavyzdžiai iš kitų kultūrų, kaip tibetiečių orakulai, kuriuos tyrė Radinas, rodo, kad prekognicija nėra vakarietiškas fenomenas.

Skeptikų paaiškinimai ir tiesos kiekis

Skeptikai pateikia ir kitų išankstinio numatymo paaiškinimų. Jie apima save išpildančią pranašystę – situaciją, kai mūsų įsitikinimai gali paveikti mūsų veiksmus ir išpildyti pradinę prognozę. Pavyzdžiui, kritikai, kaip Wagenmakers et al., nurodo, kad kai kurie Radino eksperimentai neatlaikė griežtos replikacijos. Tačiau Mossbridge ir Radinas laikosi savo išankstinio suvokimo paaiškinimų ir tvirtina, kad juos patvirtina statistika iš meta-analizių, kurios rodo nedidelį, bet reikšmingą efektą (p < 0.01).

Kiek tame yra tiesos? Nors skeptikai abejoja dėl metodologinių spragų, tokie tyrimai kaip Mossbridge (2018) apžvalga "Precognition as a Form of Prospection" rodo, kad prekognicija nėra gryna fikcija – ji gali būti susijusi su kvantinio susietumo principais, kur informacija keliauja laiku. Vis dėlto, iki visiškos replikacijos, tai lieka prieštaringa sritis.

Šaltinis: Prekognicja pod lupą naukowców.