Prancūzijos Ministras Pirmininkas Sébastienas Lecornu Sustabdo Pensijų Reformą Iki 2027 Metų

Prancūzijos politinėje arenoje vyksta reikšmingi pokyčiai, kurie gali paveikti ne tik šalies vidinę politiką, bet ir ekonominę stabilumą. Naujai paskirtas ministras pirmininkas Sébastienas Lecornu (angl. Sébastien Lecornu), siekdamas užtikrinti vyriausybės išlikimą, pranešė apie sprendimą sustabdyti kontroversišką pensijų reformą iki 2027 metų prezidento rinkimų. Šis žingsnis atėjo kaip atsakymas į socialistų partijos grasinimus paremti nepasitikėjimo balsavimą, jei reforma nebūtų atidėta.

Prancūzijos premjeras, Sebastienas Lecornu, parlamente Foto: Gonzalo Fuentes / Reuters

Sebastieno Lecornu Politinė Karjera ir Pakilimas

Sebastienas Lecornu (angl. Sébastien Lecornu) yra vienas iš ryškiausių Prancūzijos politinių figūrų pastaraisiais metais. Gimęs 1986 metais, jis pradėjo savo karjerą kaip parlamentaro asistentas būdamas vos 19 metų. Vėliau, 2014 metais, jis tapo Vernono miesto meru, o 2020 metais – senatoriumi. Lecornu yra žinomas kaip lojalus Emmanuelio Macrono (angl. Emmanuel Macron) šalininkas, prisijungęs prie jo judėjimo "En Marche!" ankstyvuoju etapu. Nuo 2017 metų jis ėjo įvairias vyriausybines pareigas, įskaitant ekologijos ministro sekretorių, užjūrio reikalų ministrą ir galiausiai gynybos ministrą nuo 2022 metų.

Jo karjera pasižymi gebėjimu išgyventi politinius audras. Lecornu yra vienintelis ministras, kuris liko vyriausybėje nuo Macrono pirmojo išrinkimo 2017 metais, išgyvendamas kelis vyriausybių pertvarkymus. 2025 metų rugsėjo 9 dieną jis buvo paskirtas ministru pirmininku, tačiau po 26 dienų atsistatydino dėl politinės krizės, o vėliau buvo pakartotinai paskirtas. Šis "politinis gyvūnas", kaip jį vadina kai kurie analitikai, demonstruoja lankstumą ir gebėjimą derėtis su įvairiomis politinėmis jėgomis.

Išsamiau pažvelgus į jo biografiją, Lecornu studijavo teisę Paryžiaus 2 Panthéon-Assas universitete. Jo tėvas buvo aviacijos technikas, o motina – medicinos sekretorė, kas rodo jo kuklią kilmę. Nepaisant to, jis greitai kilo politinėje hierarchijoje, tapdamas jauniausiu vyriausybės nariu 2017 metais. Kaip gynybos ministras, jis siūlė didinti karines išlaidas iki 413 milijardų eurų 2024–2030 metais, siekdamas modernizuoti Prancūzijos ginkluotąsias pajėgas. Šie pasiekimai rodo jo kompetenciją ekonomikos ir saugumo srityse, kurios dabar tampa kritinėmis sprendžiant pensijų reformos klausimus.

Lecornu politinė trajektorija apima ir vietinę politiką. Būdamas Eure departamento prezidentu, jis įgyvendino įvairias infrastruktūros projektus, stiprindamas savo reputaciją kaip efektyvaus administratoriaus. Jo perėjimas iš dešiniosios partijos "The Republicans" į Macrono centrą parodo ideologinį lankstumą, kuris padėjo jam išlikti valdžioje per politines krizes. Šiandien, kaip ministras pirmininkas, jis susiduria su iššūkiais, kurie reikalauja ne tik politinio manevravimo, bet ir ekonominių kompromisų.

2023 Metų Pensijų Reformos Fonas

2023 metų pensijų reforma buvo viena iš labiausiai ginčytinų Emmanuelio Macrono (angl. Emmanuel Macron) iniciatyvų. Ji numatė palaipsnį pensinio amžiaus didinimą nuo 62 iki 64 metų, siekiant subalansuoti pensijų sistemą ir sumažinti valstybės deficitą. Reforma buvo įvesta be parlamento balsavimo, naudojant Konstitucijos 49.3 straipsnį, kas sukėlė masinius protestus visoje šalyje.

Reformos tikslas buvo eliminuoti prognozuojamą pensijų sistemos deficitą iki 2030 metų. Prancūzijoje pensijų išlaidos sudaro apie 14% BVP, kas yra trečia pagal dydį tarp OECD šalių po Graikijos ir Italijos. Vidutinis OECD šalių rodiklis yra tik 8%. Ši reforma buvo dalis platesnės ekonominės strategijos, skirtos sumažinti valstybės skolą ir pagerinti konkurencingumą.

Detaliau paaiškinant, reforma apėmė ne tik amžiaus didinimą, bet ir minimalios pensijos padidinimą, specialių režimų panaikinimą tam tikroms profesijoms ir darbo stažo reikalavimų griežtinimą. Pavyzdžiui, pilnai pensijai gauti reikėjo 43 metų stažo. Šie pakeitimai buvo įvesti palaipsniui nuo 2023 metų rugsėjo 1 dienos, tačiau jie iš karto sukėlė opoziciją iš profsąjungų ir kairiųjų partijų.

Protestai 2023 metais buvo masiniai: sausio 19 dieną prasidėjo streikai, kuriuose dalyvavo aštuonios didžiausios profsąjungos. Milijonai žmonių išėjo į gatves, reikalaujantys atšaukti reformą. Protestai tęsėsi kelis mėnesius, sukeldami transporto sutrikimus, šiukšlių kaupimąsi Paryžiuje ir net smurtą. Nepaisant to, vyriausybė laikėsi savo pozicijos, argumentuodama, kad reforma būtina demografiniams pokyčiams – senėjanti populiacija reikalauja sistemos pertvarkos.

Reformos įvedimas be balsavimo sukėlė konstitucinius ginčus. Opozicija bandė ją užginčyti Konstitucinėje taryboje, tačiau didžioji dalis buvo patvirtinta. Tai dar labiau pakurstė visuomenės nepasitenkinimą, o Macrono populiarumas smuko iki rekordinių žemumų. Ši reforma tapo simboliu Macrono "iš viršaus" valdymo stiliaus, kuris ignoruoja socialinį dialogą.

Lyčių aspektas taip pat buvo svarbus: reforma labiau paveikė moteris, kurios dažnai turi trumpesnį darbo stažą dėl vaikų auginimo. Profsąjungos pabrėžė, kad tai padidins nelygybę, nes moterys vidutiniškai gauna mažesnes pensijas. Ekonominis poveikis buvo mišrus: nors protestai sutrikdė ekonomiką trumpuoju laikotarpiu, ilgalaikėje perspektyvoje reforma turėjo sutaupyti milijardus eurų.

Dabartinė Politinė Krizė ir Vyriausybės Formavimas

2025 metų politinė krizė Prancūzijoje prasidėjo po parlamento rinkimų, kurie sukūrė susiskaidžiusį Nacionalinį Susirinkimą. Nei viena partija negavo absoliučios daugumos, kas lėmė vyriausybių kaitą. Michelis Barnier (angl. Michel Barnier) buvo paskirtas ministru pirmininku 2024 metų rugsėjį, tačiau po trijų mėnesių buvo nuverstas nepasitikėjimo balsavimu.

Sebastienas Lecornu buvo paskirtas jo įpėdiniu, tačiau susidūrė su panašiais iššūkiais. Kairioji "Nepaklusni Prancūzija" (La France Insoumise) ir dešinioji "Nacionalinis Susivienijimas" (Rassemblement National) pateikė nepasitikėjimo rezoliucijas. Norint nuversti vyriausybę, reikia 289 deputatų balsų, o opozicijai trūko 24 balsų.

Socialistų partija žadėjo paremti nepasitikėjimą, jei pensijų reforma nebūtų sustabdyta. Lecornu atsakymas buvo aiškus: savo kalboje Nacionalinėje Asamblėjoje jis pareiškė, kad reforma bus sustabdyta iki 2027 metų rinkimų, ir pažadėjo nenaudoti 49.3 straipsnio. Tai leido socialistams atsitraukti nuo paramos nepasitikėjimui, suteikdami vyriausybei laikiną atokvėpį.

Spalio 12 dieną Lecornu pristatė naują vyriausybės sudėtį, kurioje bandė subalansuoti centrines, dešiniąsias ir kai kurias kairiąsias jėgas. Tačiau krizė tęsiasi: spalio 17 dieną vyks nepasitikėjimo balsavimai, ir nors socialistai neparems, far-left ir far-right vis tiek stengsis mobilizuoti balsus. Prezidentas Macronas mato šiuos balsavimus kaip bandymą išprovokuoti parlamento paleidimą, kas galėtų vesti prie naujų rinkimų.

Ši krizė atspindi gilesnes problemas: susiskaidžiusį parlamentą, populizmo kilimą ir ekonominį spaudimą. Vyriausybė siūlo biudžetą su 30 milijardų eurų sutaupymais, siekdama sumažinti deficitą iki 4.7% 2026 metais. Tačiau pensijų sustabdymas kainuos papildomus 400 milijonų eurų 2026 metais ir 1.8 milijardo 2027 metais.

Ekonominės Pasekmės Sustabdant Reformą

Sustabdant pensijų reformą, Prancūzija susiduria su reikšmingomis ekonominėmis pasekmėmis. Trumpuoju laikotarpiu tai gali nuraminti socialinius neramumus ir išvengti naujų protestų, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje padidins pensijų sistemos deficitą. Lecornu įvertino, kad sustabdymas kainuos 400 milijonų eurų 2026 metais ir 1.8 milijardo 2027 metais, neįskaitant sumažėjusio darbo rinkos dalyvavimo kaštų.

Prancūzijos ekonomika jau patiria spaudimą: politinė nestabilumas veikia investicijas ir augimą. Nepaisant to, 2023 metų protestai turėjo minimalų poveikį BVP – ekonomika augo 0.2% pirmajame ketvirtyje. Tačiau nuolatinė krizė gali sulėtinti atsigavimą po COVID-19.

Modifikuojant reformą, vyriausybė rizikuoja didesne skola. Finansų ministras pabrėžė, kad bet kokie pakeitimai būtų labai brangūs, nes reforma yra esminė skolų mažinimo dalis. Analitikai prognozuoja, kad tai gali paveikti Prancūzijos kredito reitingą ir padidinti skolinimosi kaštus.

Platesniame kontekste, pensijų amžiaus didinimas nėra "sidabrinė kulka" viešųjų išlaidų mažinimui. Tyrimai rodo, kad tokios reformos turi ribotą poveikį, nes senėjanti populiacija reikalauja kompleksinių sprendimų, įskaitant imigraciją ir produktyvumo didinimą.

Palyginimas su Kitomis ES Šalimis

Prancūzijos pensijų sistema išsiskiria Europoje. Šiuo metu pensinis amžius yra 62 metai, kas yra vienas žemiausių ES, kartu su Graikija. Vidutinis ES amžius yra apie 65 metus, o kai kuriose šalyse, kaip Italija ar Vokietija, jis siekia 67 metus.

Palyginimui, Vokietijoje pensinis amžius yra 65 metai ir 11 mėnesių pilnai pensijai, o Italijoje – 67 metai. Prancūzijos darbuotojai vidutiniškai išeina į pensiją 62.3 metais, kas yra anksčiau nei Italijoje (63.6) ar Vokietijoje (65.4).

Pensijų išlaidos Prancūzijoje yra aukštos – 14% BVP, palyginti su ES vidurkiu 10%. Jungtinėje Karalystėje valstybinė pensija yra mažesnė (apie 8K eurų per metus), palyginti su Prancūzijos 24K ar Vokietijos 26K, tačiau tai neapima privačių pensijų.

Daugelis ES šalių planuoja didinti amžių iki 67 metų, siekdamos tvarumo. Prancūzijos sustabdymas gali padaryti ją išimtimi, potencialiai didinant spaudimą biudžetui.

Palyginimai rodo, kad Prancūzijos sistema yra dosni, bet netvari. Kitos šalys, kaip Suomija ar Švedija, naudoja automatinį amžiaus koregavimą pagal gyvenimo trukmę, kas galėtų būti modelis ateičiai.

Ateities Perspektyvos ir Išvados

Sustabdžius reformą, Prancūzija laimi laiko, bet problemos lieka. Iki 2027 metų rinkimų vyriausybė turės rasti alternatyvius būdus deficitui mažinti, galbūt per mokesčių didinimą ar išlaidų karpymą. Lecornu pažadas pradėti naują debatus apie pensijas rodo, kad reforma gali būti peržiūrėta po rinkimų.

Šis sprendimas gali sustiprinti Macrono pozicijas, bet taip pat rodo silpnumą. Opozicija, ypač far-left ir far-right, toliau spaus, siekdama naujų rinkimų. Ekonomistai įspėja, kad atidėjimas kainuos milijardus, o demografiniai pokyčiai reikalauja veiksmų.

Išvadoje, Lecornu žingsnis yra taktinis manevras politinėje krizėje, bet ilgalaikėje perspektyvoje Prancūzija turės spręsti pensijų sistemos tvarumą. Ši situacija iliustruoja socialinio dialogo svarbą demokratijoje.

Autorius: paranormal.lt.

Prenumeruokite Youtubo @gamtosgarsai kanalą. Vaizdo įrašai apie gamtą https://www.youtube.com/@gamtosgarsai

Gale parekomenduojame talpinti skelbimus nemokamai skelbimų skyrelyje Skelbimai: Ezoterika, Antikvaras, Ūkis, Sodo produkcija ir Daugiau https://paranormal.lt/board/. Bei rašyti patiems straipsnius Blog skyrelyje https://paranormal.lt/blog/.