Apkabinimų nauda sveikatai: moksliniai faktai ir tobuli glėbesiai

Apkabinimai – galingas sveikatos ir gerovės šaltinis! Moksliniai tyrimai iš Carnegie Mellon, Oksfordo ir Bristolio universitetų rodo, kad reguliarius glėbesys stiprina imunitetą, mažina kortizolį, skatina oksitocino išsiskyrimą ir net ilgina gyvenimą. Sužinokite apie apkabinimų tipus: greitą spustelėjimą, emocinį glėbį, meškos apkabinimą ar savęs glostymą. Optimali trukmė – 5–10 sek., o kontekstas lemia efektą. Įdomūs faktai iš JAV, JK, Japonijos ir Danijos tyrimų padės tobulai apsikabinti ir jaustis laimingesniems.

*Nuotrauka sukurta naudojant Grok (xAI), 2025 m. / Paranormal.lt*

Apkabinimai – ne tik malonumas, bet ir galingas sveikatos šaltinis. Mokslas atskleidžia, kaip glėbesys veikia imunitetą, stresą ir emocijas.

Dauguma žmonių mėgsta apkabinimus. Ar kada susimąstėte, kaip tobulai apkabinti kitą žmogų, kuris irgi nori apsikabinti? Štai keletas naujausių mokslinių išvadų, kokie veiksniai daro įtaką tam, kaip glėbesčiuojamės.

Sveikatai ir gerovei

Žmonės nėra vieninteliai, mėgstantys apsikabinti. Daugelis beždžionių knibinėja viena kitos kailį. Tikėtina, kad žmonių apkabinimai išsivystė būtent iš tokio elgesio. „Fizinis prisilietimas – pagrindinis socialinio ryšio užmezgimo ir santykių kūrimo būdas, – sako Oksfordo universiteto (Jungtinė Karalystė) evoliucijos psichologas prof. Robinas Dunbaras. – Mūsų kūne apstu nervų receptorių, kurie reaguoja į specifinį stimuliavimą – lengvą, lėtą glostymą (3 cm per sekundę). Tai suaktyvina smegenyse esančią endorfinų sistemą, kuri suteikia ramybę ir atsipalaidavimą.“ Nors endorfinų išsiskyrimas padeda užmegzti ir palaikyti artimus santykius, apkabinimų nauda apima kitas sveikatos ir gerovės sritis. „Dauguma žinome, kad fizinis ryšys teikia malonumą, tačiau retai pagalvoja apie kitokį teigiamą poveikį“, – sako Bristolio universiteto (Jungtinė Karalystė) socialinės neurologijos specialistas prof. Michaelas Banissy.

Pirmiausia – stiprėja imunitetas. Carnegie Mellon universiteto (JAV) tyrėjai nustatė koreliaciją tarp apsikabinimų dažnio ir gebėjimo kovoti su peršalimu. Tie, kurie reguliariai patenka į glėbį, rečiau užsikrečia sezoniniais virusais, o susirgę greičiau pasveiksta, palyginti su tais, kuriems trūksta artimo ryšio. Pavyzdžiui, 2014 m. tyrime su 404 suaugusiaisiais nustatyta, kad dažni apkabinimai sumažino peršalimo riziką 32 % (šaltinis: Psychological Science, JAV).

Antra, gerėja streso valdymas. Tyrimai rodo, jog žmonių, kurie gauna artimųjų palaikymą po sunkios darbo dienos, kraujyje būna mažesnė kortizolio koncentracija, palyginti su tais, kurie namuose neturi ką apkabinti. „Kalbant apie stresines situacijas, tokias kaip skrydis lėktuvu, apkabinimas padeda valdyti nerimą ir sumažina streso lygį, – sako prof. M. Banissy. – Užtenka vos trijų sekundžių, kad išsiskirtų hormonų, suteikiančių saugumo jausmą.“

Trečia, apkabinimas suteikia laimės, meilės, priklausymo jausmą. Prisilietimai skatina oksitocino, dar vadinamo meilės hormonu, išsiskyrimą. Jis atsakingas už prisirišimą, ramina nervų sistemą, gerina miegą, didina pozityvumą ir pasitenkinimą gyvenimu. Tai natūraliai sustiprina teigiamas emocijas ir skatina kitų geros savijautos hormonų, tokių kaip serotoninas, išsiskyrimą.

Ketvirta, ilgėja gyvenimo trukmė. Japonijos mokslininkai skelbia, kad asmenys, turintys padidėjusį kraujo spaudimą, gali pagerinti sveikatą dažniau apsikabindami su artimais žmonėmis. Patvirtintas ryšys tarp socialinės izoliacijos ir ankstyvo senėjimo. Daugelis antsvorio turinčių asmenų malšina artumo trūkumą maistu. Draugų apkabinimai sumažina vienatvės jausmą, net jei nėra romantinio partnerio.

Penkta, prisilietimo ir apkabinimo efektą lemia kontekstas. „Asmuo, kurį ketinate apkabinti, turi norėti ir jaustis pasiruošęs kontaktui. Jeigu dėl kokios nors priežasties apkabinimas atrodo nenatūralus ir nenuoširdus, nebus jokios naudos. Kyla rizika, kad nesutapus lūkesčiams apsikabinimai gali būti nemaloniai per ilgi ir sukelti įtampą“, – pabrėžia prof. M. Banissy.

*Nuotrauka sukurta naudojant Grok (xAI), 2025 m. / Paranormal.lt*

Apkabinimo gidas

Greitas spustelėjimas

Tai dažniausias apkabinimo tipas, naudojamas trumpai pasisveikinti. Beje, postsovietinėse šalyse atsirado ne taip seniai. Dabartiniams 50-mečiams ir vyresniems nebuvo priimta atvirai reikšti jausmų, o šiuolaikinis jaunimas daug dažniau apsikabina reikšdami draugiškus santykius. Tai artimesnis ryšys, palyginti su rankos paspaudimu. Didelį vaidmenį atlieka trukmė. „Vieni žmonės pageidauja trumpesnio, kiti – ilgesnio prisilietimo, – teigia prof. M. Banissy. – Vienos sekundės prisilietimų paprastai nepakanka ir neduoda emocinio efekto. 20 sekundžių apsikabinimas gali būti perteklinis ir atstumiantis. Svarbu įsiklausyti į žmogaus kūno kalbą ir palikti atsitraukimo galimybę.“

Emocinis glėbys

„Kai jaučiatės liūdni, sukrėsti blogų žinių, apkabinimas gali suteikti paguodos, nusiraminimo ir vilties. Toks ryšys visada vyksta emociniame kontekste, nes kitose situacijose gali atrodyti pernelyg intymus“, – sako prof. M. Banissy. Tai atviras prisispaudimas visu kūnu, galimai padedant galvą ant peties ar priglaudžiant prie krūtinės, stipriai apkabinant rankomis, tarsi norint susilieti ir pasidalinti jausmais. Išlaikomas ilgas kontaktas, kol savijauta palengvėja.

Meškos apkabinimas

Tai žaismingas ir džiaugsmingas, į ritualą panašus apkabinimas, kai du asmenys eina link vienas kito išskėtę rankas, galiausiai tvirtai apsikabina ir pasvyruoja į šonus. Dažniausiai vienas asmuo aktyviai dominuoja, o kitas – pasyviai priima (gali dalyvauti abu). Pobūdis priklauso nuo tikslo ir emocijos. Meškos apkabinimai dažnai lydi šeiminius ar draugų susitikimus, pavyzdžiui, nesimačius ilgą laiką. Tai pergalės pripažinimo gestas, pasveikinimas su sėkme, ypač jei žmogus ilgai ir sunkiai dirbo. Tačiau meškos apkabinimas gali būti švelnus ir guodžiantis, pavyzdžiui, tarp tėvo ir vaiko, vyro ir moters.

Sportinis paskatinimas

Fiziniai gestai (pusiau apkabinimas, stuktelėjimas petimi, susidaužimas krūtinėmis) – įprastas komandinio sporto bruožas. Galbūt atrodo, kad sportininkai vengia susitepti prakaitu, tačiau moksliniai tyrimai patvirtina, jog net nežymus kontaktas itin svarbus. „Yra duomenų, jog komandos, kurių nariai dažnai paplekšnoja per petį, susidaužia kumščiais ar delnais, laimi daugiau rungtynių. Bendravimas atspindi draugišką atmosferą ir darnumą“, – neabejoja prof. M. Banissy.

Diplomatinis gestas

Apsikabinimas profesinėje aplinkoje gali atrodyti nejaukus, ypač jei stebi daug smalsių akių. Nenuostabu, kad politikai liečia vienas kitą tik dėl etiketo ir dėl to jaučiasi nepatogiai. „Nors atlikta nedaug tyrimų apie tai, kaip apkabinimai veikia profesinius sandorius, žinome, kad tam tikros prisilietimo formos dalykinėje aplinkoje gerina bendradarbiavimą ir pasitikėjimą, – pabrėžia prof. M. Banissy. – Štai žmonės, kurie prieš derėdamiesi dėl verslo sandorių paspaudžia rankas, labiau linkę susitarti arba rasti naudingą sprendimą. Prisilietimas prie nugaros itin svarbus politikoje, nes atspindi galią ir valdžią arba nuolankumą ir pritarimą.“

Savęs apkabinimas

Savimasažas prieš stresą keliantį įvykį gali sušvelninti sunkias emocijas. „Tyrimai rodo, kad uždėjus rankas sau ant krūtinės ar pilvo, apkabinus per žastus, efektas bus panašus į tą, kuris patiriamas, kai palaiko artimas žmogus“, – tikina prof. M. Banissy. J. V. Gėtės universiteto (Vokietija) mokslininkai patvirtino, jog tiek savęs raminimas, tiek apsikabinimas su kitu asmeniu vienodai padeda įveikti stresą, mažina kortizolio koncentraciją kraujyje.

Įdomu

• Žurnale „Biological Psychology“ pristatytas naujausias tyrimas, kokie prisilietimo elementai lemia socialinio ryšio jausmą. Didžiausią poveikį turi šiltas, ilgas ir gilus glėbys. Lengvas, neutralus prilietimas vertinamas kaip asmeniškai mažiau prasmingas. Psichologai sako, kad norint apkabinti tobulai reikia elgtis taip, kaip tikimės patys, šiek tiek spustelėti – adekvačiai jausmų stiprumui.
• Londono universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslininkai atrado, kad 5–10 sek. apkabinimas optimalus norint išreikšti šiltas emocijas, palaikymą, prisirišimą. Per trumpas vertinamas kaip mandagus, diplomatinis gestas, per ilgas lemia nepatogumą ir suvaržymą.
• Danijos psichologai skelbia, kad draugų apsikabinimas pasisveikinant trunka vidutiniškai apie 3 sek., įsimylėjusios porelės – apie 7 sek.
• Kalifornijos universiteto (JAV) mokslininkai nerado esminių skirtumų tarp atskirų apsikabinimo formų. Artimus žmones galima apglėbti tiek kryžminiu (viena ranka per petį, kita per liemenį), tiek lygiagrečiu (vienas apkabina abiem rankomis per pečius, kitas – per liemenį) būdu. Įdomu, kad kryžminį prisilietimą dažniau naudoja vyrai ir asmenys, kuriuos sieja bičiulystė, lygiagretų – moterys ir porelės.
• Apkabinimo forma priklauso nuo asmenybės ypatybių. Danijos mokslininkai atkreipė dėmesį, jog žmonės, pasižymintys polinkiu į nerimą, pageidauja didesnio atstumo. Atviri, bendraujantys, dėmesingi asmenys glaudžiasi labiau.
• Pagal dominuojančią ranką galima nuspėti ketinimus ar nuotaiką. Anot amerikiečių tyrėjų, dauguma linkę pirmiausia apkabinti dešine ranka, tačiau užplūdus stiprioms emocijoms pradeda nuo kairės rankos. Tai įrodo svarbų dešiniojo smegenų pusrutulio, kuris kontroliuoja kairę kūno pusę, vaidmenį apdorojant emocijas.
• Japonų tyrimas parodė, kad didžiausią raminamąjį poveikį turi artimųjų prisilietimas. Kai mama priglaudžia kūdikį, abiem sumažėja širdies susitraukimų dažnis, abu atsipalaiduoja. Jei mažylį apkabina svetima moteris, tokio efekto nebūna.