Mokslininkai rado paaiškinimą, kodėl žmonių pažintiniai gebėjimai geresni nei kitų gyvūnų.

Kinijos mokslų akademijos mokslininkai nustatė, kad vidinis Žemės branduolys gali būti keistesnis, nei manėme.

Žemė susiformavo prieš maždaug 4,5 milijardus metų. Nuo pat tada, ji viduje iš lėto vėso.

Šie du dangaus kūnai, kuriuos mes matome danguje dienos ir nakties metu, daro kur kad didesnę įtaką gyvūnams ir augalams Žemėje, nei jūs galėtumėte pamanyti.

Kalifornijos universiteto mokslininkams Nacionalinis mokslo fondas skyrė 500 000 JAV dolerių dotaciją kurti technologiją, pagal kurią į špinatus, salotas ir kitus valgomuosius augalus būtų įterpiamos eksperimentinės mRNA Covid-19 vakcinos.

Gali būti, kad Islandija yra senovinio žemyno, kuris maždaug prieš dešimt milijonų metų nuskendo Šiaurės Atlante, fragmentas. Jei ši Europos mokslininkų hipotezė pasitvirtins, pasekmės bus rimtos - politinės ir ekonominės.

Per tą patį 40 metų laikotarpį (1979-2018 m.), kai anglies dioksido kiekis padidėjo nuo 337 iki 410 dalių milijonui, Antarktida apskritai atvėso maždaug 2 laipsniais Celsijaus - tai reiškia, kad pasaulis iš tikrųjų atvėso, o ne sušilo

Plastikinių butelių gamybai per metus sunaudojama apie 17 mln. barelių naftos, o buteliams pagaminti reikia maždaug tris kartus daugiau vandens nei jiems pripildyti.

Naujajame recenzuojamame dokumente teigiama, kad pagrindinis "klimato kaitos" veiksnys yra ne žmogaus veikla, o saulė.

Net jei bitės išnyks palaipsniui ir mes turėsime laiko pasiruošti, liksime labai liūdni be vyno, sūrio, kavos ir ledų. O, genetiškai modifikuoti augalai, abejoju ar tokie naudingi žmogui...

Kas lėmė visatos atsiradimą? Mokslininkai mano, kad pirminė priežastis turi būti ypatinga. Tačiau jei visko pradžią priskiriame Didžiajam sprogimui, kyla klausimas: kas įvyko prieš tai? Autorius pateikia įdomių samprotavimų apie laiko pradžią.

Nuo pat gyvybės pradžios mūsų protėviai prisitaikė, poravosi ir mirė, perduodami mažytes genetines mutacijas, kurios galiausiai padarė žmones tokius, kokie esame dabar.

Vienas iš svarbių procesų, palaikančių Žemės klimatą, yra uolienų dūlėjimas. Anglies dvideginis, esantis atmosferoje, sąveikauja su silikatinėmis uolienomis; judant tektoninėms plokštėms, anglimi prisotintos uolienos nuskęsta gilyn, anglies neturinčios – iškyla, ir procesas tęsiasi.

Jei planavote atostogas kaimyninėje galaktikoje, gali būti, bent signalą nusiųsti, kad neatvyksite, bus įmanoma.

Šiaurės Karolinos (JAV) universiteto tyrėjai išsiaiškino, kodėl šiuo metu Europoje paplitusi tarakonų atmaina sugeba neįkliūti į jų naikinimui sukurtas specialias gaudykles. Pasirodo, parazitai prisitaikė prie pakitusių aplinkos sąlygų, dėl to pasikeitė jų skonio receptorių veikimas, praneša BBC.

Dauguma žmonių dėdami salotas į lėkštę nė nesusimąsto, kad galbūt turėtume su jomis elgtis šiek tiek dėmesingiau. Naujausi tyrimai atskleidė, jog augalai reaguoja į garsus, kuomet yra valgomi bei skleidžia gynybinį atsaką.

Rūkymas taip pat gali pakenkti jūsų augintiniams, antradienį paskelbė Glazgo universitetas, remdamasis tebevykdoma studija apie pasyviojo rūkymo įtaką šunims ir katėms.