Anglų profesorius Makmilanas Braunas pamėgino surasti paskendusios Pacifidės kultūros liekanų Okeanijos salose. Akmeninių statulų, stiliumi artimų Velykų salos milžinams (bet, teisybė, ne tokių didingų), buvo rasta Havajuose mažytėje Pitkerno salelėje, Markizų salyne.

Senovės žmonių palikti aukštųjų technologijų įrangos naudojimo pėdsakai dar kartą įrodo, kad apie savo praeitį žinome nedaug.

Ieškodami slaptų žinių, daugelis žmonių atsigręžia į žmonijos praeitį. Todėl su kiekviena senovės kultūra siejamos ne tik mokslinės teorijos, bet ir nemažai gražių, nors sunkiai įtikinamų hipotezių. Tas taip pat taikoma Harapos civilizacijai.

Etruskai - paslaptinga civilizacija, turinti daug paslapčių. Etruskai kadaise dominavo Italijos pusiasalyje, o jų centras buvo dabartinėje Toskanos teritorijoje. Kai kuriais duomenimis, Romą įkūrė etruskai, kaip jau sakėme anksčiau. Net pirmieji Romos imperijos valdovai buvo etruskai.

Daugiau kaip pusės amžiaus prireikė archeologams, kad nusausintų paslaptingą šachtą po faraono Chefreno keliu Gizoje. Jie žinojo, kad šachta jungia kelis kambarius, bet pasirodė, kad tai tik pradžia. Iš kai kurių patalpų atsivėrė įėjimai į naujas šachtas.

2021 metų kovo 4 dieną Naujosios Zelandijos rajone nutiko eilinis labai stiprus žemės drebėjimas, kuris kaip visada tokiais atvejais, sujudino forumus, kuriuose žmonės aptarinėja galimą ašigalių pasislinkimą, alternatyviąją chronologiją ir kitus su tvanu susijusius dalykus.

Kai XIX a. pradžioje italų nuotykių ieškotojas Džiuzepė Ferlinis (Giuseppe Ferlini) į Europą atvežė kušitų karalienės Amanišaketos brangenybes, niekas nenorėjo jų pirkti. Užsispyrę europiečiai netikėjo, kad Afrikoje gali būti kas nors vertinga. Ir tik XX a. kasinėjimai parodė, kad Nilo aukštupyje buvo turtinga kušitų valstybė.

Ar galėjo egzistuoti nežinoma civilizacija, kuri gyveno giliai po žeme, o jos gyventojai buvo milžiniško ūgio? Daugelis pasakys, kad tai tik fikcija, bet galbūt tai nėra taip paprasta.

Kaligulos laivai nebuvo skirti sargybai ar karui. Tai buvo prabangūs namai ant vandens, papuošti auksu, brangakmeniais ir statulomis. Čia ištvirkęs imperatorius rengdavo laukines, nežabotas orgijas, kurios dažnai baigdavosi svečių nužudymu ir žiauriu jų žmonų išprievartavimu.

Pakeliui iš Sinajaus dykumos į Jordaniją per siaurus uolėtus tarpeklius kyla kalnas, arabiškai vadinamas Jabal Harun - Aarono kalnu.

Amerikos indėnų specialistai mano, kad Olmekų civilizacija klestėjo Meksikos įlankos regione maždaug prieš tris tūkstančius metų. Olmekų paliktos archeologinės vietovės datuojamos šiuo laikotarpiu.

Dar trečiajame praeito amžiaus dešimtmetyje archeologai kasinėjo šiame Pakistano rajone seniausius pilkapius su didžiausių bronzos amžiaus mietų Haparos ir Mohendžio daro liekanomis.

Kas 18.6 metų virš Ilinojaus lygumų pakyla retai pasitaikantis pilnas mėnulis ir neryškiai apšviečia senovines lankytinas vietas, kurių amžius jau tūkstantis metų.

Čičen Ica miestas, esantis Jukatano pusiasalyje, yra viena iš Meksikos vietų, kaip masalas viliojanti turistus, norinčius pasigrožėti ne tik majų šventyklomis, bet ir apsilankyti kitose paslaptingesnėse vietose, kur buvo vykdomi žiaurūs religiniai ritualai, vadinami aukojimu.

Tihuanakas (isp. Tiahuanaco) buvo ir yra vienas iš paslaptingiausių istorinių paminklų ne tik šiuolaikinėje Bolivijoje – jis buvo neįmenama mįslė Amerikoje dar ir iki Kolumbo.

Ištisus dešimtmečius mokslininkai svarsto ir diskutuoja temą dėl šumerų civilizacijos, gyvavusios Pietų Mesopotamijoje, kilmės. Ir iki šiol ši mįslė neišspręsta iki galo, o atsižvelgiant į naujus mokslinius tyrimus, ji tapo dar painesnė.

Centriniame Delio archyve yra saugomas senovės Indijos rankraštis Vimanika Shatra, rastas 1875 metais vienoje Indijos apleistoje šventykloje.