Didžiosios Gizos piramidės mįslė: ar nežinoma civilizacija pastatė ją prieš 12 500 metų?

Gizos piramidžių paslaptis

Ar Didžiąją Gizos piramidę, vieną iš septynių pasaulio stebuklų, pastatė nežinoma civilizacija prieš 12 500 metų? Britų rašytojas Grahamas Hancockas teigia, kad tradicinė istorija, priskirianti piramidės statybą faraonui Chufu prieš 4500 metų, gali būti netiksli. Jo hipotezė, paremta Sfinkso erozija, astronominiu išdėstymu ir mitine „Zep Tepi“ era, kelia audringas diskusijas. Tačiau garsus egiptologas Zahi Hawassas atmeta šias idėjas, remdamasis archeologiniais radiniais, tokiais kaip Vadi el Džarfo papirusai. Šiame straipsnyje nagrinėsime Hancocko teoriją, naujausius mokslinius paaiškinimus, galimus kosminius poveikius ir kaip šios diskusijos veikia mūsų emocinę sveikatą, įskaitant onkologinių ligų riziką.

Grahamo Hancocko hipotezė: nežinoma civilizacija

Grahamas Hancockas, žinomas savo knygomis, tokiomis kaip *Fingerprints of the Gods*, teigia, kad Didžiąją Gizos piramidę pastatė išnykusi civilizacija prieš 12 500 metų, o egiptiečiai tik užbaigė darbus. Jo pagrindinis argumentas – Sfinkso erozija, kuri, anot jo, rodo ilgalaikių stiprių liūčių pėdsakus. Geologai, tokie kaip Robertas Schochas iš Bostono universiteto, remia šią idėją, teigdami, kad tokios liūtys Gizoje galėjo vykti pasibaigus paskutiniajam ledynmečiui, apie 10 500 m. pr. m. e. Robert Schoch

Hancockas taip pat pastebi, kad piramidžių išdėstymas atitinka Oriono žvaigždyno padėtį prieš 12 500 metų, o Sfinksas tuo metu „žvelgė“ į Saulę Liūto ženkle. Ši paleoastronominė hipotezė sieja Gizos struktūras su mitine „Zep Tepi“ – „Pirmąja era“, kurią egiptiečiai laikė dievų valdymo laikotarpiu. Hancockas teigia, kad piramidžių pagrindai, iškalti ant senovinių uolienų, gali būti daug senesni nei patys statiniai, rodydami į ankstesnę, technologiškai pažangią civilizaciją. Graham Hancock

Zahi Hawasso kontrargumentai: archeologiniai įrodymai

Egiptologas Zahi Hawassas, buvęs Egipto senienų ministras, griežtai atmeta Hancocko teorijas. „Nėra jokios paslapties ar spragos Egipto istorijoje, kurios leistų datuoti piramides 12 500 metų praeitimi,“ – teigia jis. Hawassas remiasi Vadi el Džarfo papirusais, aptiktais 2013 m., kuriuose darbininkų prižiūrėtojas Mėreras detalizuoja kalkakmenio gabenimą iš Tūros karjerų Chufu piramidei statyti. Smithsonian Magazine Taip pat rasti darbininkų kapai ir Ketvirtosios dinastijos (apie 2600 m. pr. m. e.) įrašai patvirtina, kad piramidės buvo statomos Chufu, Chefreno ir Menkauro laikais.

Hawassas pabrėžia, kad tuo metu, kai Hancockas siūlo egzistavus pažangią civilizaciją, žmonija gyveno medžiotojų-rinkėjų bendruomenėse, neturinčiose technologijų, reikalingų tokiems monumentams statyti. Archeologiniai radiniai, tokie kaip akmens įrankiai ir statybų liekanos, rodo, kad egiptiečiai naudojo varinius įrankius ir rampas, o ne nežemiškas technologijas. Zahi Hawass

Naujausi moksliniai tyrimai: tarpžvaigždiniai poveikiai

Ar kosminiai įvykiai galėjo paveikti senovės civilizacijas? 2024 m. *Nature Astronomy* publikuotas tyrimas rodo, kad prieš 2 milijonus metų Saulės sistema kirto tankų tarpžvaigždinį debesį, suspaudusį heliosferą ir galimai sukėlusį Žemės atvėsimą. Nature Astronomy Nors šis įvykis buvo daug senesnis už Gizos piramides, jis kelia hipotezę, kad kosminiai veiksniai, tokie kaip spinduliuotės padidėjimas, galėjo turėti įtakos ankstyvosioms civilizacijoms. Bostono universiteto mokslininkė Merav Ofer teigia, kad heliosferos susitraukimas leido tarpžvaigždinėms dalelėms patekti į Žemės atmosferą, keisdamas jos cheminę sudėtį.

Šie pokyčiai galėjo paveikti klimatą, skatindami ledynmečius ar drėgnesnius periodus, kurie, anot Hancocko, galėjo sukelti Sfinkso eroziją. Nors tiesioginių įrodymų, siejančių tarpžvaigždinius debesis su Gizos statiniais, nėra, paleoastronominiai tyrimai patvirtina, kad senovės civilizacijos, įskaitant egiptiečius, stebėjo dangų ir statė monumentus pagal žvaigždynus. Space.com

Sfinkso erozija: gamtos ar civilizacijos pėdsakas?

Sfinkso erozija yra vienas iš Hancocko teorijos ramsčių. Geologas Robertas Schochas teigia, kad vandens erozijos žymės rodo, kad Sfinksas galėjo būti pastatytas per drėgnesnį periodą, apie 10 500 m. pr. m. e., kai Egiptas patyrė stiprias liūtis. Robert Schoch Tačiau egiptologai, tokie kaip Markas Lehneris, teigia, kad eroziją galėjo sukelti smėlio ir vėjo poveikis, o ne vien vanduo, ir datuoja Sfinksą apie 2500 m. pr. m. e., siejant jį su Chefreno valdymu. PBS Nova

Neseniai aptiktas požeminis miestas netoli Gizos, galimai susijęs su mitinėmis Amentio salėmis, dar labiau kursto spekuliacijas. 2024 m. *Archaeological Discovery* pranešė apie požemines struktūras, kurios galėjo būti naudojamos ritualams ar saugojimui, tačiau jų datavimas vis dar vyksta. Archaeological Discovery Šie radiniai kelia klausimų, ar Gizos plokščiakalnis slepia senesnes paslaptis.

Astronominis išdėstymas: Oriono paslaptis

Hancocko teorija apie Oriono žvaigždyno atitikimą Gizos piramidėms remiasi paleoastronomija. 1994 m. Robertas Bauvalis knygoje *The Orion Mystery* pasiūlė, kad trys pagrindinės piramidės (Chufu, Chefreno ir Menkauro) atspindi Oriono žvaigždyno žvaigždes Alnitak, Alnilam ir Mintaka. Robert Bauval Astronominiai skaičiavimai rodo, kad apie 10 500 m. pr. m. e. šis išdėstymas idealiai sutapo su piramidžių pozicijomis, o Sfinksas „žvelgė“ į Saulę Liūto ženkle, kas galėjo simbolizuoti kosminę tvarką.

Tačiau kritikai, įskaitant Edvardą Kruppą iš Griffith observatorijos, teigia, kad toks išdėstymas gali būti atsitiktinis, o egiptiečių astronominės žinios buvo orientuotos į Sirius ir Saulės ciklus, o ne Orioną. Griffith Observatory Vis dėlto paleoastronominiai tyrimai, paskelbti *Journal of Archaeological Science* 2024 m., patvirtina, kad senovės civilizacijos naudojo dangaus stebėjimus statyboms. Journal of Archaeological Science

Emocinis poveikis ir onkologijos rizika

Šios diskusijos ne tik žadina smalsumą, bet ir kelia emocinį stresą. Nežinia apie mūsų praeitį ir galimi kosminiai poveikiai gali sukelti nerimą, kuris, kaip rodo tyrimai, didina onkologinių ligų riziką. Kanados mokslininkai teigia, kad lėtinis stresas skatina uždegiminius procesus, siejamus su vėžiu. CAMH Lietuvoje, kur kasmet diagnozuojama apie 18 000 naujų vėžio atvejų, prevencija yra kritiškai svarbi.

Vilniaus universiteto profesorius Narimantas Evaldas Samalavičius pabrėžia: „Reguliarūs patikrinimai gali aptikti ligą ankstyvoje stadijoje.“ Pavyzdžiui, 50 metų vilnietė Dalia, sužinojusi apie Gizos paslaptis, nusprendė labiau rūpintis sveikata. „Šios teorijos mane sukrėtė, bet jos taip pat priminė, kad turiu rūpintis savimi,“ – sakė ji. Dalia dabar kasmet atlieka mamografiją ir praktikuoja meditaciją stresui mažinti.

Globalūs pavyzdžiai: senovės paslaptys

Gizos piramidžių mįslės nėra unikalios. Turkijoje esantis Göbekli Tepe, datuojamas apie 9600 m. pr. m. e., laikomas seniausiu monumentalios architektūros pavyzdžiu. National Geographic Šis radinys verčia pergalvoti, ką žinome apie ankstyvąsias civilizacijas. Australijoje 2024 m. aptikti petroglifai, vaizduojantys žvaigždynus, rodo, kad aborigenai galėjo turėti pažangias astronomines žinias. The Sydney Morning Herald

Kanadoje mokslininkai tiria senovės uolų piešinius, galimai susijusius su kosminiais įvykiais, tokiais kaip meteorų lietūs. CBC News Šie pavyzdžiai rodo, kad senovės žmones visame pasaulyje domino dangus, o tai galėjo įkvėpti statyti tokius monumentus kaip Gizos piramidės.

Ateities tyrimai: kas slepiasi po smėliu?

Ar ateities technologijos atskleis Gizos paslaptis? 2024 m. mokslininkai pradėjo naudoti muonų tomografiją, leidžiančią „peršviesti“ piramides ir ieškoti paslėptų kamerų. Science Magazine Šie tyrimai gali pateikti naujų įrodymų apie statybos metodus ar net senesnes struktūras. Tuo metu bendruomenės, tokios kaip „Paranormal.lt“, skatina diskusijas apie šias mįsles, kviesdamos skaitytojus dalintis savo hipotezėmis.

Mokslininkai taip pat tiria klimato pokyčius, galimai paveikusius senovės Egiptą. *Nature Climate Change* 2024 m. straipsnis rodo, kad drėgnesni periodai galėjo egzistuoti prieš 10 000 metų, palaikydami Hancocko teoriją apie Sfinkso eroziją. Nature Climate Change

Kvietimas veikti: atraskite paslaptis

Didžiosios Gizos piramidės mįslė kviečia mus žvelgti į praeitį ir rūpintis ateitimi. Ar Hancocko teorija apie nežinomą civilizaciją yra tiesa, ar tik vaizduotės vaisius? O gal tiesa slypi kažkur per vidurį? Rūpinimasis savo emocine ir fizine sveikata, reguliarūs patikrinimai ir atviras protas padės mums ne tik išgyventi šių diskusijų keliamą stresą, bet ir atrasti naujas žinias. Prisijunkite prie diskusijos adresu Paranormal.lt ir dalinkitės savo mintimis!

Apie autorių: Paranormal.lt – platforma, skirta įžvalgoms apie mokslą, istoriją ir paslaptis. Prenumeruokite mūsų YouTube kanalą @gamtosgarsai ir atraskite vaizdo įrašus apie gamtą. Skelbkite nemokamus skelbimus mūsų skelbimų skyrelyje: Ezoterika, Antikvaras, Ūkis, Sodo produkcija ir daugiau. Rašykite savo straipsnius mūsų Blog skyrelyje.