Meniu
Asmeninė anketa Prisijungimas ir registracija
Atgal Pagrindinis » Paslaptingi Statiniai » 2022 » Sausio » 17

Hipotetiškai: Ką slepia Sfinksas?

Faraonų paslaptys

Senovės Egiptas su savo piramidėmis, faraonų kapavietėmis ir legendiniu Sfinksu – neišsenkantis tyrinėjimų šaltinis ir neįmenama mįslė. Paradoksalu, bet mokslininkai teigia, kad šis unikalus palikimas iš praeities gali padėti mokslo pasauliui atskleisti daugelį paslapčių apie senovės civilizacijas Žemėje.

Egiptas per šimtmečius buvo laikomas pasaulio civilizacijos lopšiu, nors ilgainiui šis teiginys smarkiai sušlubavo. Šiandien yra žinoma, kad Sfinksas buvo pastatytas daugiau nei prieš 11 tūkstančių metų, dar prieš tvaną, tai rodo ir jūros erozijos pėdsakai ant jo paviršiaus.

Kalbant apie Gizos piramides, mokslininkai priėjo išvados, kad jos nebuvo sukurtos faraonų laidojimui, jos turėjo visiškai kitą paskirtį ir tik vėliau panaudotos kaip išrinktųjų poilsio vieta. Besitęsia diskusijos ir apie tai, kas buvo pirmieji Egipto faraonai ir dievai – žmonės ar ateiviai iš kitų planetų ir pasaulių?

Daugiau atsakymų į paslapties klausimus galima būtų gauti vykdant aktyvesnius archeologinius kasinėjimus Gizoje, tačiau jie yra labai apriboti. Telieka pasikliauti mokslininkais, kad jiems labiau pavyks priartėti prie vienos iš senovės paslapčių.

Miegantis pranašas

O tuo tarpu alternatyvūs mokslininkai, aiškiaregiai, rašytojai vieningai kartoja, kad po viena iš Sfinkso letenų yra paslaptingoji biblioteka, slepianti informaciją apie ankstesnę žemės civilizaciją, žinias apie unikalias technologijas ir net informaciją apie planetos ateitį!

Vienas iš pirmųjų, kuris prabilo apie slepiamas sakralines Sfinkso žinias – tai garsus amerikiečių aiškiaregys Edgaras Keisis (Edgar Cayce). Pasak jo, po viena iš Sfinkso letenų iš tiesų yra požeminė patalpa, kurioje užslėpta unikali technologija ir informacija apie buvusią planetos civilizaciją. Edgaro Keisio fondas ne kartą finansavo šio kambario paieškas, bet veltui.

sfinksas, piramidės, paslaptys, senovės egiptas, kapavietės 

E. Keisio teiginiais galima abejoti, tačiau verta prisiminti, kad Rytuose nuo seno sklando legenda apie po Sfinkso letena paslėptą ,,žinių salę” su unikaliomis žiniomis apie pažangią technologiją ir praeities civilizacijas.

Paslaptingas kambarys

Apie ,,žinių salės” egzistavimą užsimena ir Bizantijos istorikas George Syncellus, kuris gyveno IX amžiuje, taip pat legendiniai senovės rankraščiai, kuriuose galima rasti užuominų, kad senovines knygas po žeme paslėpė pats išminties dievas Totas. Tą patį byloja ir Egipto šventyklų kompleksų sieniniai užrašai senovės saugyklą minėdami kaip archyvo kamera, užrašų sale ar žinių sale.

Akivaizdu, kad kažkur Gizos plynaukštėje iš tiesų yra slaptavietė su kažkokia vertinga informacija. Pagal legendą slaptame kambaryje yra ir daiktai, kurie priklausė dievams Totui, Ozyriui ir Izidei. Apie tai minima ir viename laidojimo rankraščio tekste, datuotame 2000 m.p.m.e.

Senovės graikų filosofas Jamblichas, kuris gyveno IV amžiuje, savo rankraščiuose taip pat minėjo apie koridorių, jungiantį Sfinkso viduje esančias galerijas su Didžiąja piramide. Pagal filosofo tekstus įėjimą į požemines galerijas galima rasti tarp Sfinkso letenų giliai po smėliu.

Romos istorikas Plinijus savo raštuose taip pat mini požemines galerijas po Sfinksu, kur paslėpti didžiuliai lobiai.

Apie slaptą kambarį galima rasti ir arabų keliautojų rankraščiuose. Juose minima, kad iš trijų piramidžių yra požeminiai tuneliai, vedantys į kažkokią žinių saugyklą. Tačiau prie įėjimo į juos stovi mechaninės statulos-sargai, kurios naikino kiekvieną, bandantį be šventikų leidimo patekti į tunelį.

Tokių įrodymų yra dešimtys, jei ne šimtai, tarp jų yra net ir senovėje gyvenusių žmonių pasakojimai, kurie neva lankėsi aprašytuose požeminiuose tuneliuose. Tačiau jiems kelią užkirsdavo daugybė spąstų ir skulptūros-robotai.

Kyla klausimas – nejaugi mūsų dienomis niekas nebandė atskleisti šitos paslapties? Bandė, bet rezultatas buvo, švelniai tariant, gana keistas…

Paieškos

Savo pranašystėse Edgaras Keisis tikino, kad po Sfinksu yra Atlantidos imigrantų liekanos, o įėjimas į požeminius kambarius yra po kertiniu akmeniu prie kairės Sfinkso letenos. Atrodytų viskas įmanoma: atlikti tyrinėjimus radarais nurodytame žemės sklype ir pradėti kasti. Būtent taip ir padarė Japonijos mokslininkai iš Vasedos universiteto 1989 metais.

Paaiškėjo, kad Edgaras Keisis buvo teisus! Po kaire Sfinkso letena dviejų metrų gylyje buvo aptiktas tunelis, vedantis įstrižai žemyn Chefreno piramidės kryptimi. Buvo aptiktos ertmės ir šalia Karalienės kameros. Tačiau tyrinėjimai buvo nutraukti negavus Egipto senovės paminklų organizacijos, kuriai vadovavo  Zahi Hawassas, leidimo.

Po japonų tais pačiais metais geofizikas iš JAV Thomas Dobetski taip pat tyrė šią vietovę. Jo įranga patvirtino, kad po Sfinkso letenomis yra stačiakampė kamera. Tačiau leidimo tolesniems tyrinėjimams jis taip pat negavo. Maža to, po jo atradimo egiptiečiai išvis uždraudė užsieniečiams atlikinėti bet kokius geologinius ar seisminius darbus Sfinkso teritorijoje. Peršasi logiškas įtarimas, kad egiptiečiai apie Sfinkso paslaptį žino daugiau, negu pasakoja kitų šalių tyrinėtojams ir bijo, kad kažkokia tiesa iškils į paviršių.

sfinksas, piramidės, paslaptys, senovės egiptas, kapavietės

sfinksas, piramidės, paslaptys, senovės egiptas, kapavietės 

1993 metais šalia Sfinkso kasinėjimus vykdė egiptiečiai, vadovaujami to paties Zahi Hawasso. Tiesa, kiek dešiniau nei japonai ir amerikietis. Teigiama, kad buvo aptikti kažkokie tuneliai, bet tą kartą tyrinėjimai sustojo.

Ir toliau pasigirdo fantastiškos versijos:

Iš po žemės tarp Sfinkso letenų pasirodė stela su hieroglifais, pasakojančiais apie paslaptingą kambarį, tačiau ji iškart buvo pašalinta nuo turistų akių.

Kita versija pasakoja, kad egiptiečiai pateko į požeminį kambarį, kurį aptiko japonai 1989 metais ir jame rado tik ąsotį bei virvę. Tačiau grindyse aptiko praėjimą į kitą apvalų kambarį. Iš jo, kaip ir teigė senovės šaltiniai, buvo trys požeminiai praėjimai link Didžiosios piramidės.

Pagal kitą pasakojimą viename iš praėjimų tyrinėtojai susidūrė su apsaugos lauku – šviesos šydu, kuris nieko nepraleido, o priartėjusiam prie jo pasidarydavo labai negera, pykino. Nepavykus praeiti pro nežinomo pobūdžio apsauginį lauką, Egipto mokslininkai radaru patyrinėjo plotą už jo. Prietaisas parodė didelio pastato egzistavimą, nukreiptą gilyn į žemę. Nutarta pasikviesti daugiau specialistų iš kitų šalių.

Visgi kažkokiu būdu žmonėms pavyko įveikti apsauginį lauką ir patekti į tunelį. Minėtasis pastatas pasirodė esanti nusileidžianti žemyn šachta, kuria jie ir pateko į požeminį miestą. Teigiama, kad visa kelionė buvo nufilmuota ir privačiai peržiūrėta Australijoje. Filmas pasakoja apie daugiau nei prieš 15 000 metų sukurtą požeminį miestą, kurio teritorija užima panašų plotą kaip Nilo slėnis. Čia rasta šventyklų, ežerų beveik kilometro skersmens bei kitų neįtikėtinų dalykų, tokių kaip vandens hidraulinė sistema. Tačiau šio filmo niekas daugiau nematė ir apie jį žinoma tik iš anoniminių šaltinių informacijos bulvarinėje spaudoje.

Bet apie paslaptingą požeminį miestą buvo žinoma nuo XX a. vidurio. Išsamesnį aprašymą galima rasti egiptologo Selimo Hassano 10-ies tomų ataskaitoje ,,Kasinėjimai Gizoje”, paskelbtoje 1944 m. Kaire. S. Hassanas teigia, kad paskutiniaisiais kasinėjimo metais archeologai iš tiesų aptiko įėjimą į požeminį miestą. Patekę į ertmę jie išvydo šventyklas, rūmus bei ežerus.

Kyla klausimas – kur tas miestas šiandien? Atsakymo nėra, o šalies valdžia neigia jo egzistavimą, pareikšdama, kad po žeme yra tik senų kasyklų liekanos.

Tačiau entuziastai tyrinėtojai mano, kad pagrindinis įėjimas į požeminį miestą yra kažkur šalia Sfinkso ir, žinoma, jis yra saugomas. Antrasis įėjimas, spėjama, yra vienoje iš Kairo koptų bažnyčių. Visa tai valdžios atstovai neigia.

Dievų dovana

Jei tikėti senovės mitais ir bulvarinėje spaudoje pasirodžiusia informacija, ką rado Egipto mokslininkai požeminiame mieste, jei jį išties rado? Be įvairių artefaktų jie aptiko patalpą, kurioje buvo saugoma dievo Toto energijos lazda. Senovės rankraščiuose yra aprašoma, kad jąja dievas apgynė atlantus, išgyvenusius po kataklizmo. Laukinės tautos juos užpuolė, o Totas, norėdamas išgelbėti pabėgėlius iš Atlantidos nuo neišvengiamos mirties, nukreipė savo galingą ginklą į užpuolikus paversdamas juos į suakmenėjusias statulas. Su šia energijos lazda galima valdyti gamtos jėgas. Išoriškai ji atrodo kaip apie 1,5 metro aukščio ir 3 cm skersmes strypas. Visas jis nusėtas brangakmeniais, o viršūnėje yra energijos kristalas. Paliesti jo nevalia dėl sklindančios energijos. Tikinama, kad relikvija nebuvo išnešta į paviršių, o įėjimas prie jos nuo pašaliečių yra užslaptintas.

Jei visa tai ar bent dalis yra tiesa, nežinia kodėl egptiečiai slepia nuo pasaulinės visuomenės savo artefaktus. Nekreipant dėmesio nei į palydovines nuotraukas, nei į egiptologo Selimo Hassano ataskaitas apie kasinėjimus, jie neigia bet kokią informaciją, kad Gizos plynaukštėje yra kažkoks požeminis miestas. Kai kas sako, jei vieną dieną kažkas nutiktų pasaulinei kultūrai ir Sfinksas bei piramidės būtų sunaikintos, o senovinės paslaptingos žinios patektų į blogas rankas… Ir kas žino kaip tai paveiktų mūsų civilizaciją?

sfinksas, piramidės, paslaptys, senovės egiptas, kapavietės

sfinksas, piramidės, paslaptys, senovės egiptas, kapavietės

Naujausias Pasaulio naujienas kitaip... skaitykite Paranormal Telegram kanale. Jei manai, kad mano darbas yra naudingas, pasidalink, prenumeruok, padėkok ar paremk...

Niekas neišdrįso palikti komentaro. Registruokitės.
Būkite pirmi, kurie pasidalins savo nuomonėmis su kitais. Prisjungus galite komentuoti anonimiškai, po komentaro apačioje paspaudę Anonimas.
avatar
PASKUTINĖS NAUJIENOS:
23.05.2022 laikas 18:24 ATSKLEISTA: Vuchano laboratorija atliko beždžionių raupų tyrimo rezultatus

Liūdnai pagarsėjusio Vuhano virusologijos instituto mokslininkų paskelbtame moksliniame žurnale buvo paskelbtas neseniai atliktas beždžionių raupų tyrimas, kuriame, kaip paaiškėjo, buvo naudojamasi funkcijos padidinimo tyrimais - prieštaringai vertinamu patogenų tyrimo metodu, galinčiu padidinti ...

Skaityti daugiau

23.05.2022 laikas 17:53 Naujose JK gairėse teigiama, kad beždžionių raupų atvejų kontaktiniai asmenys turėtų 21 dieną izoliuotis

Remiantis naujausiomis JK vyriausybės gairėmis, artimi beždžionių raupų ligonių kontaktai turėtų būti izoliuoti 21 dieną.

Skaityti daugiau

23.05.2022 laikas 17:41 Popiežius tyli, kai Kinijoje ir Honkonge Kinijos KKP areštuoja ir įkalina katalikų lyderius
Popiežius Pranciškus nieko nepasakė apie katalikų lyderių areštus ir įkalinimą Kinijoje ir Honkonge.

Skaityti daugiau

23.05.2022 laikas 17:28 Kinijos Vuchano laboratorijoje 2021 m. buvo eksperimentuojama su beždžionių raupais
Praėjusiais metais liūdnai pagarsėjusi Wuhano laboratorija Kinijoje eksperimentavo su beždžionių raupais, o šių metų pradžioje net paskelbė tyrimų ataskaitą tarptautiniame žurnale.

Skaityti daugiau

22.05.2022 laikas 22:46 Masinis išmirimas: per 60 dienų po skiepijimo COVID-19 mirė beveik 180 000 žmonių - Anglija paskelbė stulbinantį pripažinimą
Anglijos nacionalinis statistikos biuras (ONS) atskleidė, kad nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2022 m. kovo mėn. iš viso 69 466 žmonės mirė per 28 dienas, o 178 874 žmonės mirė per 60 dienų po to, kai jiems buvo suleista vakcina nuo Wuhan koronaviruso (COVID-19)....

Skaityti daugiau

20.05.2022 laikas 08:06 Receptai | Patiekalai Sluoksniuotos tešlos pyragėliai su pievagrybiais (video)

Į įkaitintą keptuvę pilkite aliejų ir dėkite sviestą. Suberkite pusžiedžiais pjaustytus svogūnus ir apkepkite 5 minutes. Suberkite cukrų, žiupsnį druskos ir kepkite dar 15 minučių, kol svogūnai susikaramelizuos. Atidėkite į šalį.

...

Skaityti daugiau

18.05.2022 laikas 22:12 Receptai | Patiekalai Konservuotų žirnelių sriuba su mėsos kukuliais
Galima sakyti, kad niekada į mėsos faršą aš nededu šviežio česnako. Iš anksto neapdorotas termiškai, po to kepant arba troškinant patiekalą, jis suteikia (bent jau mano asmenine nuomone) nelabai kokį skonį.

Skaityti daugiau

18.05.2022 laikas 22:05 Receptai | Patiekalai Keptas maskarponės sūrio pyragas su sausainiais ir kondensuotu pienu
Šį keptą maskarponės sūrio pyragą su kondensuotu tikrai pagamins net virtuvėje tik pradedantys naujokai. Šaldytuve atvėsintam desertui dar daugiau gaivos suteiks šviežios uogos - visi smaližiai garantuotai paprašys dar vieno gabaliuko....

Skaityti daugiau