Už skiepus pasisakantis Elonas Muskas prisipažino, kad antrasis Covid-19 stiprinamasis švirkštas vos jo nenužudė

Piratavimas sustiprėjo ir išsiplėtė Atlanto vandenyne antroje XVI amžiaus pusėje, valdant Anglijos karalienei Elžbietai I (1558-1603). Būtent tada atsirado korsarai (kaperiai) - piratai, kurie, leidus Jos Didenybei, grobdavo užsieninius laivus. Ypač juos domino ispanų laivai, gabenę auksą iš Pietų Amerikos į Ispaniją.

1905 metų sausio 26 diena buvo įsimintina ir geologams, ir brangenybių pirkliams, ir anglų karališkajai šeimai. Pietų Afrikoje surastas didžiausias skaidrus deimantas istorijoje, gavęs Cullinano vardą. Dabar taip vadinamas ir didžiausias „Rolls-Royce“ modelis.

Džeraldas Gardneris – žmogus, atsakingas už burtininkavimo atkūrimą šiuolaikiniame Vakarų pasaulyje. Jo knygos pradedantiesiems naujiesiems pagonims – pati tikriausia ezoterinė enciklopedija. Bet Gardneris ne tik rašė „mokslinius traktatus“, jis užsiėmė ir magijos praktika, savo kailiu išbandė magiškų burtų galią.

Anglų rašytojos Agatos Kristi intriguojantys detektyviniai romanai pagal tiražą (daugiau nei 4 mlrd. egzempliorių daugiau nei šimtu kalbų) tarp britų leidinių nusileidžia tik Biblijai ir garsiojo dramaturgo bei poeto Viljamo Šekspyro kūriniams.

Helena Blavatsky buvo išskirtinė istorinė asmenybė. Ji domėjosi ne tik spiritizmu, teologija, bet ir rašė religines knygas, buvo įkūrusi budizmo idėjas skleidusią draugiją. Moteris teigė, kad jos gyvenimo misija – apsaugoti žmoniją nuo piktųjų dvasių.

Tai buvo gerbiamas, patrauklus ir išsilavinęs jaunas žmogus. 25 metų dvarininkas į Barbadosą atvyko iš Anglijos ir tarnavo kolonijinės milicijos majoru. Žodis “milicija”, ko gero, gali klaidinti. Paprasčiau tariant, Stidas Bonetas vadovavo vietinei šauktinei kariuomenei.

1945 m. balandžio 30 d., pirmadienį, apie 15 val. 15 min. sovietų kariuomenės apgultame Berlyne, požeminiame Reicho kanceliarijos bunkeryje, nuaidėjo šūvis. Ant sofos kruvina galva rastas sėdinčio Adolfo Hitlerio kūnas. Šalia gulėjo jo mylimoji Eva Braun. Abu kūnai buvo išnešti į kiemą, paguldyti į negilią duobę, gausiai aplieti benzinu ir padegti.

Penktadienį mirė visoje Lietuvoje žinoma sveikuolė Ksavera Vaištarienė. Moteriai buvo 88 metai. Ksavera Vaištarienė (g. 1932) – chemijos mokslų daktarė, docentė, sveikos mitybos ir gyvensenos specialistė, savo patirtimi įrodžiusi savo sukurtų metodų veiksmingumą.

Holivudo pastangomis apie ją buvo sukurta legenda, kaip apie visų laikų pačią žymiausią šnipę. Kino žvaigždės Greta Garbo, Žana Moro ir Marlena Dietrich sukūrė romantišką ir klastingą paveikslą, paslaptingą paveikslą, paslaptingą mitą, kuris užtemdė tikrąją Matos Hari biografiją.

Žmonės, besidomintys spiritizmo istorija, šį vardą yra tikrai girdėję. Šis žymus anglų mokslininkas XIX-ame amžiuje atsidūrė įvykių, susijusių su spiritizmu, sūkuryje ir savo autoritetu sustiprino bendraamžių tikėjimą šių keistų ir paslaptingų reiškinių realumu.

Nors tai skamba labai paradoksaliai, tačiau garsusis mokslininkas Izaokas Niutonas, pripažintas genijus, kurio veikla sudaro visą šiuolaikinio mokslo pagrindą, labai daug laiko skyrė taip vadinamiems „netikriems mokslams“ – astrologija, alchemijai ir teologijai. Apie 30 savo gyvenimo metų jis ieškojo filosofijos akmens, kurio pagalba bet kurį metalą galima paversti auksu, taip pat dieviškųjų tiesų.

Nuo to meto, kai žmogus pradėjo įsisavinti jūros ir vandenynus, kiekvienais metais skęsta ar be žinios dingsta ne vienas laivas. Iki šių dienų nėra tiksliai žinomas garsaus keliautojo Žano Fransua Galo de Laperūzo (1741-1788), dviejų jo laivų ir 242 komandos narių likimas.

1572-ųjų m. rugpjūčio 18 d. prie Paryžiaus Dievo Motinos katedros šurmuliavo didžiulė miestelėnų minia. Žmonės laukė prancūzų princesės Margaritos Valua ir karaliaus Henriko Navariečio santuokos. Žmonės ropštėsi į medžius, rizikavo gyvybe, kad nors akies krašteliu galėtų pamatyti nuotaką, kuri jau buvo suspėjusi pagarsėti savo meilės nuotykiais ir savo nežemišku grožiu sužavėti ne vieną savo amžininką.

Mokslininkai mano įminę vieną iš keisčiausių Leonardo da Vinci tapybos paslapčių – dėl ko stiklo rutulys paveiksle „Salvator Mundi“ (nutapytame apie 1500 metus) neiškraipo ir neatspindi šviesos spindulių, kaip galima būtų tikėtis iš normalaus stiklinio rutulio

Blezas Paskalis - didis prancūzų matematikas ir fizikas, puikus literatas ir polemistas - žmogų laikė Visatos šlove ir gėda, pabaisa ir genijumi. Jis ir pats buvo prieštaringos žmogaus prigimties pavyzdys.

„Atminkite, vaikai, jūs turite mokėti daryti tik tris dalykus: skaityti, rašyti ir šaudyti. Kas dėl įstatymų, tai jie – ne jums. Įstatymai sukurti tam, kad juos pažeidinėtų...“