Istorijos Paslaptys:

1996 m. Kinijos mokslininkai susidūrė su reiškiniu, kuris sukėlė mokslininkų susidomėjimą ir Baigunšano kalnui suteikė paslaptingumo. Iš kalno ėmė kilti paslaptingi vamzdžiai, kurie sukėlė daugybę klausimų ir teorijų apie jų kilmę. Ar gali būti, kad tai senovinis nežinomos civilizacijos artefaktas, o gal šį paslaptingą reiškinį galima paaiškinti natūraliau?

Vėjo gaudyklės yra senovės persų išradingas oro vėsinimo būdas, atsiradęs dar 500 m. po Kr. Tai buvo vėdinimo sistema, pritvirtinta prie pastato viršaus ir skirta šiltam orui išstumti į lauką ir į vidų įleisti vėsų orą. Tai buvo savotiškas "vėjo bokštas", kuris kartu buvo ir architektūrinis elementas, ir oro kondicionierius.

Dar 1957 m. Turkijoje, Agrydago kalnų masyve (dar vadinamame Araratu), pilotas nufotografavo keistą objektą, panašų į didžiulio laivo liekanas.

Atrastas dar vienas aukšto lygio senovės žmonių žinių įrodymas. Šiuo atveju - matematikos išsivystymo lygis Babilono karalystėje, kuri pakeitė Šumerą ir Akadą, iš jų paveldėjusi mokslą ir kultūrą.

"Nenugalimoji" - tai originalus XII a. Doverio sąsiaurio pakrantėje, siauriausioje sąsiaurio vietoje, Anglijos Kente, pastatytos pilies pavadinimas. Beveik tūkstantį metų šis statinys saugojo Didžiąją Britaniją nuo svetimšalių įsiveržimų iš žemyno. Doverio pilis netgi atliko savo vaidmenį Antrojo pasaulinio karo metu.

Garsus prancūzų istorikas Žakas Le Gofas (Jacques Le Goff) manė: "Viduramžių Vakarai - tai visų pirma bado pasaulis". Jis buvo neatsiejamas Vakarų gyvenimo bruožas ir vėliau. Tačiau kaip natūralios daiktų tvarkos sutrikimas ši rykštė pradėta suvokti tik nuo XVIII a. pabaigos. Nors dėl Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų sukeltų kataklizmų jis vėl tapo beveik norma.

Oponentai Napoleoną dažnai vadino "korsikietišku monstru". Šiandien, nacių ir naujųjų laikų imperialistų nusikaltimų fone, šis apibrėžimas skamba kaip poleminis perdėjimas. Tačiau Bonaparto gyvenime buvo daugybė veiksmų, leidžiančių jį priskirti karo nusikaltėlių kategorijai.

1850 m. lapkričio 1 d. prancūzų archeologas Ogiustas Marje netoli senovės Egipto miesto Memfio atrado Serapeumo nekropolį - ne žmonių, o šventųjų Apiso jaučių, žemiškųjų dievo Ptaho įsikūnijimų, laidojimo vietą.

1998 m. amerikiečių mokslininkų ekspedicija Nabta Playa vietovėje Asuano provincijoje Pietų Egipte aptiko iš didelių akmenų sudarytą ratą, kurio viduje stovėjo masyvūs blokai. Radinio vieta nutolusi tik už šimto kilometrų į vakarus nuo Abu Simbelio, žinomo XIII a. pr. m. e. uolose iškaltomis šventyklomis ir milžiniškomis faraono Ramzio II statulomis. Radiokarboninė analizė parodė, kad senoviniam statiniui mažiausiai 6500 metų, o tai reiškia, kad jis 1500 metų senesnis už garsųjį Stounhendžą.

Šiuolaikiniu požiūriu Senovės Egipto valdovai buvo faraonai, kurių galią ir galybę aiškiai simbolizavo piramidės. Tačiau visa seniausios civilizacijos istorija atrodo kiek kitaip, jei objektyviai pažvelgsime į šventikų luomo vaidmenį, kuris tiesiogine prasme pajungė Egipto monarchus sau, ir ne tik žemiškajame gyvenime, bet ir pomirtiniame.

Šiuolaikiniai Didžiosios Britanijos gyventojai dažnai vadinami anglosaksais. Iš tiesų, išvykus romėnams, germanų gentys anglai ir saksai kartu su jutais ir frizais atvyko į Britų salas, kad čia susikurtų naują laimingą gyvenimą. Vėliau ten keliavo danai ir norvegai, o po jų - normanai. Tikras įvairiausio kraujo mišinys!

Sičuano provincijoje, Sanxingdui kaime, buvo rastas radinys, kuris iškart patraukė visų dėmesį ir privertė peržiūrėti įsivaizdavimą apie senovės Kinijos civilizaciją. 1929 m. pavasarį valstietis, kasdamas šulinį, aptiko didelę nefrito relikvijų slėptuvę. Šis įvykis davė pradžią paslaptingos senovės karalystės paieškoms, kurios buvo surastos tik 1986 m. Darbininkai atsitiktinai atkasė dvi milžiniškas aukojimo duobes, pilnas unikalių artefaktų, kurie buvo sudaužyti, sudeginti ir kruopščiai užkasti.

Kristupas Kolumbas - tai vardas, kuris visiems laikams liks istorijoje. Jo kelionė 1492 m. lėmė naujo žemyno atradimą ir inicijavo milžiniškus pokyčius pasaulio istorijoje. Tačiau už visos šlovės ir liaupsių, susijusių su jo vardu, slypi viena paslaptis, kuri vis dar lieka neišspręsta.

Žmonijos istorijoje yra daugybė paslapčių ir mįslių, kurios vis dar lieka neišspręstos. Viena iš tokių paslapčių yra radinys, kuris vadinamas "klaidingai padėtu artefaktu". Šie įvairiose pasaulio vietose rasti daiktai glumina mokslininkus ir tyrėjus. Jie rodo technologinės pažangos lygį, kuris neatitinka jų sukūrimo laikmečio.

Misūrio valstijos Moberlio miestelio kalnakasiai, dirbdami anglių kasykloje, atsitiktinai užklupo "nuostabų miestą", palaidotą apie 360 pėdų po žeme. 1885 m. laikraščiai buvo pilni tokių naujienų.

Senovės Japonijoje aptiktos paslaptingos Dogu statulėlės kelia daug klausimų ir diskusijų tarp mokslininkų. Jų neįprasta išvaizda ir panašumas į kosminius kostiumus verčia paleovisatos hipotezės šalininkus daryti išvadą, kad šios statulėlės yra ateivių iš kitų pasaulių apsilankymo Žemėje įrodymas.

Už 16 kilometrų į vakarus nuo Džodhpuro, Radžastane, Indijoje, yra pavojinga zona, padengta dideliu radioaktyvių pelenų sluoksniu. Ši zona užima 5 kvadratinių kilometrų plotą ir vis dar yra netinkama gyventi dėl didelio radiacijos lygio. Ši vieta traukia mokslininkų, kurie ją tyrinėja ir bando įminti jos paslaptį, dėmesį.