Istorijos Paslaptys:

Arkties platybėse, toli nuo civilizacijos, slypi Čampo sala – viena paslaptingiausių vietų pasaulyje. Šioje Zemlia Franca Josefa archipelago dalyje stūkso keisti akmeniniai kamuoliai, vadinami sferolitais. Jų idealiai apvalios formos ir įvairūs dydžiai (nuo kelių centimetrų iki 3 metrų) kelia klausimų: kas juos sukūrė ir kodėl? Šiame straipsnyje nagrinėsime galimus šių objektų kilmės paaiškinimus, naujausius mokslinius tyrimus, sąmokslo teorijas ir net tradicinį Arkties patiekalą!

Archeologai Egipte, Sakaros nekropolyje, atrado įspūdingą 4400 metų senumo princo Userefre kapą, kuriame yra milžiniškos rausvo granito „netikros durys“, skirtos sielos kelionėms, ir reta faraono Džoserio statula su šeima. Šis radinys atskleidžia senovės Egipto laidojimo tradicijas, V-osios dinastijos prestižą ir Sakaros reikšmę. Straipsnyje taip pat pristatome Egipto nacionalinį patiekalą koshari ir linksmą anekdotą apie piramides!

Paslaptingas XIII amžiaus rankraštis, daugiau nei 500 metų slėptas knygos viršelyje, atveria naują langą į karaliaus Artūro ir Merlino legendas. Kembridžo universiteto mokslininkai, pasitelkę pažangiausias technologijas, atkūrė retą „Vulgatos Merlino“ fragmentą, kuris keičia mūsų suvokimą apie viduramžių literatūrą ir kultūrą. Šiame straipsnyje nagrinėjame šio atradimo reikšmę, jo turinį ir kaip jis atgaivina senovės paslaptis.

Ar Nojaus laivas pagaliau rastas? Nauji moksliniai tyrimai Turkijos Dürupinaro formacijoje atskleidžia įdomius pėdsakus, galinčius pakeisti krikščionybės istoriją. Sužinokite daugiau!

Daktaro Ivanovo eksperimentai su šimpanzėmis kėlė šoką: siekta sukurti antžmogius. Sužinokite, kaip totalitariniai režimai peržengė moralės ribas šioje tamsioje istorijoje!

Medicinos istorijoje gausu keistų ir makabriškų priemonių, o viena iš jų – mumijų milteliai. Nuo XII iki XVIII a. Europoje jie buvo laikomi galingu vaistu nuo įvairių ligų. Šiame straipsnyje nagrinėjame šios praktikos kilmę, populiarumą ir išnykimą bei jos atgarsius šiuolaikiniame pasaulyje.

Ar žinojote, kad Vatikanas – mažiausia pasaulio valstybė – savo pavadinimą paveldėjo iš etruskų deivės Vatikos, požemio pasaulio valdovės? Prieš tūkstančius metų šioje kalvoje etruskai laidojo mirusiuosius ir garbino savo dievybes, o vėliau ji tapo krikščionybės širdimi. Kaip senovės nekropolis virto popiežių rezidencija, ir ką apie tai byloja naujausi tyrimai? Šiame straipsnyje keliaujame per Vatikano pavadinimo istoriją – nuo mistinių etruskų ritualų iki šiuolaikinio religinio centro, atskleisdami jo daugiasluoksnį palikimą.

Įsivaizduokite: VI a. pr. m. e. senovės graikai, užuot plaukę 400 km aplink Peloponesą, sugalvojo genialų sprendimą – perkelti laivus sausuma vos per 6–8 km. Taip gimė Diolkas – akmeninis kelias per Korynto sąsmauką, tapęs vienu pirmųjų transporto inžinerijos stebuklų. Ši trasa, kuria volai ir šimtai darbininkų tempė ne tik krovinius, bet ir karines trieras, veikė daugiau nei tūkstantį metų. Kas buvo šis „protorailis“, kaip jis veikė ir kodėl jis laikomas geležinkelio istorijos pradžia? Šiame straipsnyje atskleisime Diolko paslaptis ir jo reikšmę senovės pasauliui.

Senovės egiptiečiai mirtį laikė nauja pradžia, o Anubis, šakalo galvos dievas, buvo šio kelio vedlys. Jo ritualai – nuo mumifikacijos iki širdžių svėrimo Dviejų Tiesų Salėje – atspindėjo gilų tikėjimą pomirtiniu gyvenimu ir tvarka. Žyniai, dėvintys šakalo kaukes, saugojo kūnus ir sielas, vykdydami šventas apeigas, kurios užtikrindavo amžinybę. Šis straipsnis kviečia pažvelgti į Anubio pasaulį: jo ritualų detales, simboliką ir reikšmę, kuri per tūkstantmečius išlieka gyva tiek moksle, tiek vaizduotėje.

Sacharos dykumos gilumoje plyti paslaptinga Rišato struktūra, dar vadinama „Sacharos akimi“. Šis 50 km skersmens geologinis darinys, matomas net iš kosmoso, jau ilgus metus intriguoja mokslininkus ir keliautojus. Ar tai meteorito smūgio pėdsakas, mitinės Atlantidos liekanos, ar tiesiog gamtos suformuotas kupolas? Naujausi tyrimai atskleidžia vis daugiau detalių, tačiau galutinio atsakymo vis dar nėra. Leiskimės į kelionę po šį unikalų Žemės stebuklą ir atraskime jo paslaptis.

Sovietų Sąjungoje aukštų pareigūnų saugumas buvo svarbiausias prioritetas, o tai paskatino kurti unikalius automobilius, apie kuriuos žinojo tik nedaugelis. Šios mašinos – nuo ZIM ir „Pobedos“ iki legendinės „Čaikos“ ar paslaptingosios „Juodosios daktarės“ – buvo ne tik transporto priemonės, bet ir technologijų bei maskuotės šedevrai. Gatvėse jos atrodė kaip įprasti automobiliai, tačiau slėpė superautomobilių galimybes: greitį, komfortą ir net ginkluotę. Šiame straipsnyje atskleidžiame, kaip SSRS inžinieriai kūrė šiuos „členovozus“ ir kam jie buvo skirti.