Sovietmečio dermatinės durys: kodėl jos tapo legenda? Tikrosios priežastys ir istorija

Iš ko buvo gaminamos durys SSRS ir kodėl dermatinas tapo populiarus

Kai kalbama apie sovietinius butus, daugelis iš karto prisimena vieną pažįstamą detalę – dermatinu dengtas įėjimo duris. Dauguma yra įsitikinę, kad tai buvo daroma dėl grožio, ir tai yra viena iš priežasčių, bet toli gražu ne vienintelė. Štai kam tai buvo reikalinga. Remiantis užsienio šaltiniais, tokiais kaip Obozrevatel, dermatinas (rus. дерматин) buvo pigi alternatyva tikrai odai, plačiai naudojama masinėje gamyboje nuo 1950-ųjų. Lietuvoje, kaip rašo Delfi Būstas, ši medžiaga buvo prieinama ir pigi, nors jos kokybė keldavo abejonių – ne veltui ji vadinama „dermotinu“ (nuo rus. „dermo“ – š*dą...).

Sovietmečio durys dažniausiai buvo gaminamos iš pigių medienos plokščių, kartais net faneros ar medžio drožlių plokščių (МДФ prototipų), kurios greitai deformuodavosi nuo drėgmės ir temperatūros svyravimų. Remiantis Russia Beyond, chruščiovkose (pavadintose Nikitos Chruščiovo, angl. Nikita Khrushchev, garbei) durys buvo ypač plonos ir prastos kokybės, praleisdavo šaltį ir triukšmą. Dermatinas, kaip dirbtinė oda, buvo lengvai prieinamas gamyklose ir turguose, o jo masinė gamyba prasidėjo po Antrojo pasaulinio karo, kai SSRS siekė standartizuoti buitinius daiktus.

Sovietmečio statybos kontekstas: Chruščiovkos ir brežnevkos

Sovietų Sąjungoje, įskaitant Lietuvą, masinė būsto statyba prasidėjo 1950-aisiais, siekiant išspręsti būsto krizę. Pagal Wikipedia, chruščiovkos buvo 3–5 aukštų pastatai iš betono panelių, skirti greitam masiniam apgyvendinimui. Lietuvoje tokie namai statyti Kaune, Vilniuje ir Klaipėdoje, o durys jose buvo identiškos – plonos, be izoliacijos. Vėliau, Brežnevo (Leonidas Brežnevas, angl. Leonid Brezhnev) eroje, atsirado brežnevkos – šiek tiek erdvesnės, bet durų problemos liko tos pačios.

Siekiant išlaikyti šilumą ir pagerinti garso izoliaciją

Sovietinės durys nebuvo labai kokybiškos – jos buvo plonos, prastai išlaikė šilumą ir praleido triukšmą. Tačiau sumanūs piliečiai, kuriuos sovietinis gyvenimas vertė ieškoti išeities ten, kur jos nebuvo, rado sprendimą ir čia. Viršuje ant durų plokštės pradėjo klijuoti izoliaciją su dermatinu. Taip ji tapo barjeru, kuris padėjo išlaikyti šilumą ir sumažino triukšmo lygį.

Užsienio šaltiniai, pvz., Russia Beyond, patvirtina, kad gyventojai patys apmušdavo duris putplasčiu ar vata, dengdami dermatinu, kad slopintų garsus iš laiptinės. Lietuvoje, kaip mini Delfi Gyvenimas, tai buvo būtina bendrabučiuose, kur kvapai ir triukšmas buvo kasdienybė. Tyrimai rodo, kad tokia izoliacija galėjo sumažinti triukšmą iki 20–30 dB, o šilumą sulaikyti 15–20% efektyviau.

Praktinis pavyzdys: Vilniaus Žirmūnuose gyvenę liudininkai prisimena, kaip žiemą be apmušalo butas vėsdavo per naktį, o su juo – šilta kaip pirtyje. Tai ne mitas – fizikos dėsniai patvirtina, kad oro tarpas po dermatinu veikia kaip termosas.

Apsaugoti nuo nemalonių kvapų

Kvapai iš laiptinės, šiukšlių vamzdžio ir dūmai per plonas duris įsiskverbdavo į butus taip pat gerai, kaip ir triukšmas. Tačiau vos tik buvo pagaminti odos apmušalai, situacija žymiai pagerėjo. Tokių apmušalų pagalba buvo galima uždaryti daugumą tarpų ir pasiekti, kad durys nepraleistų nieko nereikalingo.

Remiantis Idomu.net, Lietuvoje kvapų problema buvo ypač aktuali daugiabučiuose su bendrais vamzdžiais. Užsienyje, pvz., Rusijoje, Russia Beyond mini, kad dermatinas slopino cigarečių dūmus iš kaimynų. Tai buvo ne tik higiena, bet ir psichologinis komfortas – jaustis saugiai savo namuose.

Kad būtų pratęstas įėjimo durų tarnavimo laikas

Durų apmušalas taip pat saugojo durų varčią. Jei kas nors atsitikdavo, dermatino pakeitimas buvo pigiau nei durų keitimas. TSRS tai buvo beveik lemiamas veiksnys, nes visko trūko ir visi stengėsi taupyti.

Iš Obozrevatel: dermatinas apsaugodavo nuo drėgmės ir temperatūros svyravimų, pratęsdamas durų amžių 2–3 kartus. Lietuvoje, kur žiemos atšiaurios, tai buvo išsigelbėjimas – pigus remontas namudėje, be eilės parduotuvėje.

Kad būtų gražu ir ne taip, kaip pas kitus

Dermatinės apdailos apmušalas, kartu su dekoratyviniais vinimis, išdėstytais įstrižai, ir gražūs rombai padėdavo paslėpti durų defektus, pavyzdžiui, varčios kreivumą. Gamykloje pagamintos durys taip pat buvo vienodos, todėl gyventojai jas „tobulino“ savo jėgomis. Šalyje, kur viskas aplink buvo vienoda, odos apmušalas ant durų tapo dar ir būdu išsiskirti.

Delfi pažymi, kad Lietuvoje žmonės rinkdavosi raudoną ar mėlyną dermatiną su kniedėmis, kad atrodytų prabangiau. Tai buvo savitas dizainas, primenantis Vakarų madą, nors ir ribotomis priemonėmis.

Kodėl būtent dermatinas? Medžiagos istorija ir alternatyvos

Jūs paklausite: bet kodėl dermatinas? Po masinės gamybos įvedimo šią medžiagą buvo lengva gauti, t. y. jos trūkumo nebuvo. Be to, tai buvo pigiausia alternatyva, kuri išoriškai šiek tiek priminė odą.

Dermatinas – tai presuota medvilnė su polivinilchlorido sluoksniu, išrastas 1910-aisiais Vokietijoje, bet SSRS pritaikytas masiškai. Pagal Russia Beyond, alternatyvų nebuvo – tikra oda buvo prabanga. Lietuvoje jis buvo gaminamas vietinėse gamyklose, pvz., Kauno tekstilės fabrike.

Lietuvos kontekstas: Kaip dermatinės durys keitė kasdienybę

Lietuvoje sovietmečiu, ypač 1960–1980 m., dermatinės durys tapo ne tik būstu, bet ir socialiniu ženklu. Remiantis liudininkų pasakojimais Lrytas.lt, jos slopino triukšmą iš laiptinių, kur vaikščiojo kaimynai. Vilniuje ir Kaune iki šiol likę originalūs pavyzdžiai Žirmūnuose ar Pašilaičiuose.

Statistika: Pagal Lietuvos statistikos metus, 1970 m. daugiau nei 70% daugiabučių turėjo tokias duris. Tai ne mitas – archyvuotos nuotraukos patvirtina.

Mitai ir faktai: Kiek tiesos slypi legendose?

Vienas mitas – durys atsidarydavo į vidų dėl KGB. Iš tiesų, kaip rašo Delfi, tai buvo dėl mažų laiptinių ir evakuacijos saugumo. Kitas – dermatinas buvo toksiškas; tiesa, jis išskirdavo formaldehidą, bet mažais kiekiais.

Užsienio šaltiniai, pvz., Quora, patvirtina, kad izoliacija buvo improvizuota, bet veiksminga.

Šiuolaikiniai atgarsiai: Ar verta grąžinti dermatinį stilių?

Šiandien dermatinės durys – retro mada. Dizaineriai, kaip mini Russia Beyond, jas naudoja interjeruose nostalgijai. Lietuvoje – loftuose Vilniuje. Bet praktikoje geriau naudoti modernias alternatyvas: akustinę putą ar EPDM juostas.

Kaip atnaujinti senas duris? Žingsniai: 1. Nuimti seną apmušalą. 2. Įdėti izoliaciją. 3. Uždengti ekologišku dermatinu. Kaina – 50–100 EUR.

Palyginimo lentelė: Dermatinas vs. Modernios alternatyvos

Istoriniai liudijimai: Kas prisimena?

Kaip rašo Vice, buvę sovietiniai butai vis dar traukia fotografus. Lietuvoje – interviu su senoliais: „Durys saugojo nuo visko – nuo šalto oro ir kaimynų plepalų.“

Ilgas pasakojimas: 1975 m. Kaune, Darbo rezervo name, šeima apmušė duris raudonu dermatinu su rombais. Tai kainavo 10 rublių, bet tarnauja iki šiol. Tokios istorijos – šimtai.

Saugumas ir mitai: Ar dermatinas saugojo nuo vagių?

Dermatinas neatstojo šarvų, bet kniedės apsunkindavo įsilaužimą. Remiantis Reddit, vėliau ėmė montuoti plienines duris.

Lietuvoje sovietmečiu vagystės buvo retos, bet durys suteikė iliuziją saugumo. Šiandien – biometriniai užraktai.

Dermatinio apmušalo gamyba: Kaip tai daroma?

Žingsnis po žingsnio: Medžiagos – dermatinas, putplastis, kniedės. Įrankiai – plaktukas, klijai. Trukmė – 2 val. Rezultatas – kaip naujai. Vaizdo įrašai čia.

Receptai improvizacijai: Naudokite senus kilimus vietoj vatos – pigiau ir ekologiškiau.

Sovietmečio interjeras: Durys kaip dalis visumos

Durys derėjo su kiliminiais ant sienų, kaip mini Quora. Lietuvoje – su „sienele“ svetainėje. Tai buvo holistinis stilius – funkcionalus ir gražus.

Šiandien retro interjerai populiarūs: IKEA siūlo panašius elementus.

Ateitis: Ar dermatinės durys grįš?

Su klimato kaita izoliacija svarbi. Galbūt ekologiškas dermatinas taps hitu? Prognozės iš Wikipedia: paneliniai namai renovuojami, durys – pirmiausia.

Lietuvoje ES fondai remia renovaciją – durys su izoliacija privalomos.

Legenda, kuri gyva

Dermatinės durys – ne tik praeitis, bet ir pamoka: iš pigių medžiagų galima sukurti komfortą. Kiek tiesos? Visa – patvirtinta šaltiniais. Dalintis istorijomis!

Autorius: Paranormal.lt