Už 640 šviesmečių nuo Žemės, Žuvų žvaigždyne, yra tikrai pragariška planeta. Kai kuriems tai gali pasirodyti kiek juokingas apibūdinimas, tačiau sužinoję, kas joje vyksta, tikrai nebandysite ginčytis.

Visatos erdvė plečiasi – tolimos galaktikos nuo mūsų tolsta, ir kuo toliau yra, tuo greičiau didėja atstumas iki jų. Šis sąryšis, vadinamas Hablo dėsniu, aprašomas greičio ir atstumo santykiu – Hablo konstanta arba parametru. Yra įvairių būdų išmatuoti Hablo parametrą, o du pagrindiniai pastaraisiais metais duoda vis labiau tarpusavyje neatitinkančius rezultatus.

Nežinau, kodėl "šovė" į galva tokia mintis, perskaičius antraštę "Kai tiesiausias kelias į ligoninę - žemyn: ką darytų TKS įgula, jei kas nors užsikrėstų COVID-19?". Žinoma, kalba eina ne apie pingvinus, bet apie kosmose esančią TKS įgulą. Bet, dabar visi rašo apie tai (pati populiariausia tema).

Naujas atradimas leidžia manyti, kad gali būti ir kitų ultramasyvių baltųjų nykštukių, kurių kilmė panaši. Tai gali padėti išsiaiškinti, kokia baltoji nykštukė turi būti masyvi, kad sprogtų.

Saulės audros – vainikinės masės išmetimo reiškiniai ir kitokie ekstremalūs kosmoso orai – kelia pavojų Žemei, ypač mūsų palydovams ir elektroniniams prietaisams.

Dauguma Saulės sistemos asteroidų skrieja tarp Marso ir Jupiterio orbitų, Asteroidų žiede. Bet jų yra ir kitur – ne vieną dešimtmetį atidžiai ieškoma artimų žemei objektų, t.y. tokių, kurių orbitos labai priartėja ar net kerta mūsų planetos orbitą.

Tiesa, prie supermasyvių juodųjų skylių procesas vyktų lėtai – apie 100 milijonų metų, o ne kelis milijonus, kaip žvaigždžių aplinkoje. Iš kitos pusės, per šį laikotarpį aplink vieną juodąją skylę galėtų susiformuoti dešimtys tūkstančių planetų, tad sistema būtų ypatingai turtinga.