Per keturis milijardus metų, kai Žemėje egzistuoja gyvybė, ne kartą vyko masiniai rūšių išmirimai. Kai kuriuos iš jų sukėlė asteroidų smūgiai; garsiausias iš pastarųjų, žinoma, yra prieš 66 milijonus metų įvykęs smūgis, dėl kurio pražuvo beveik visi dinozaurai, išskyrus paukščius.

Mokslininkai atrado milžinišką planetą, skriejančią aplink masyvią itin karštų žvaigždžių porą, t. y. aplinkoje, kuri, kaip anksčiau manyta, yra pernelyg nepalanki planetai susiformuoti.

Tolimojoje Mėnulio pusėje, atokiai nuo mūsų smalsių teleskopų žvilgsnių, ateiviai pasistatė savo namus. Ko jie nesitikėjo, tai nedidelio Kinijos „Yutu-2” mėnuleigio apsilankymo, kurio metu ant Mėnulio paviršiaus buvo pastebėtas intriguojantis kubo formos objektas

Astronomai rado įtikinamų įrodymų, kad juodoji skylė arba neutroninė žvaigždė spirale įsirėžė į vienos iš dviejų žvaigždžių branduolį ir sukėlė jos sprogimą, o žvaigždėje palydove - grandininę reakciją. Tai buvo pirmas kartas, kai mokslininkams pavyko stebėti tokį įvykį.

Pastaruoju metu NOAA specialistų pastangos prognozuoti "kosminius orus" primena bandymą nupasakoti, o ne prognozuoti. Remiantis naujausiomis prognozėmis, didelių Saulės žybsnių nebuvo, tik "atsiskyrę magnetizmo ruožai", kurių poveikis Žemei negresia.

Tarptautinė mokslininkų komanda padarė išvadą, kad Marsas kadaise buvo apgyventas, tačiau nežinoma jėga sunaikino visą gyvybę jame. Apie tai pranešama portalo Space.com puslapiuose.

Mokslininkai atrado įrodymų, kad Veneros paviršiaus dalys aplink juda lyg žemynų dalys Žemėje. Ir nors šis aktyvumas, greičiausiai, nėra skatinamas plokščių tektonikos, kaip Žemėje, tačiau tai gali būti šio proceso „pusbrolis“.

Raketų paleidimas - tikrai triukšmingas reikalas, tačiau ne visi jo metu skleidžiami garsai yra girdimi žmogaus ausiai. Raketoms skrendant iš Žemės, jos skleidžia infragarsą - žemo dažnio garso bangas, kurioms aptikti reikia specialių prietaisų.

Pirmąsias sekundės dalis po Didžiojo sprogimo Visatoje vyko daug įvairiausių pasikeitimų. Praėjus maždaug mikrosekundei atsirado pirmieji hadronai – protonai ir neutronai. Šias daleles sudaro po tris kvarkus, kuriuos jungia gliuonai.

Juodosios skylės, nepaisant savo egzotiškumo, yra labai paprasti objektai – jas pilnai aprašyti galima vien mase bei sukimosi sparta. Tokia savybė taip pat reiškia, kad daugelis procesų, vykstančių jų aplinkoje, gali būti labai panašūs ir prie mažų, ir prie didelių juodųjų skylių, tiesiog prie didesnių vyksta proporcingai lėčiau.

Juodosios skylės, kad ir kokios egzotiškos būtų, iš tiesų yra labai paprasti objektai. Jas galima visiškai aprašyti vos trimis dydžiais: mase, sukimosi sparta ir elektriniu krūviu. Bet taip yra tik tol, kol juodoji skylė egzistuoja pati savaime, vakuume.

Saulės paviršiaus temperatūra siekia 5700 laipsnių. Tai tikrai labai daug, lyginant su mums įprastomis temperatūromis, tačiau Saulę gaubiantis vainikas yra apie 200 kartų karštesnis – jo temperatūra viršija milijoną laipsnių. Kaip gali palyginus vėsus paviršius įkaitinti vainiką iki tokios aukštos temperatūros?

Marsas – nesvetinga planeta gyvybei, bent jau šiandien. Bent jau paviršiuje. Grupė mokslininkų neseniai apskaičiavo, kad Marso plutoje gali būti tinkamų gyvybei sąlygų, panašių į kai kuriuos izoliuotus regionus Žemės plutoje.

Visos žvaigždės yra aktyvios – kartkartėmis sužimba energingais spinduliais arba išmeta medžiagos pliūpsnius. Kiekvienos žvaigždės aktyvumas skirtingas, bet bendra tendencija yra tokia, kad mažesnės žvaigždės yra santykinai aktyvesnės.

Marso kolonizavimas bus labai brangus. Bet jei Žemę sunaikins karas, klimato kaita ar kosminiai smūgiai, tai bus vienintelė vieta, kur žmonės galės gyventi. Dėl to dabar dažnai manoma, kad Elonas Muskas ir jo „SpaceX“ Raudonojoje planetoje kuria koloniją turtingiems. Bet pats Muskas tvirtina, kad Marsas nėra tik turtingiems žmonėms.

Gyvybės egzistavimas kitoje planetoje galėtų būti įrodytas jau 2026 metais, o taip nutiktų dėka naujo teleskopo, galinčio aptikti gyvų sustvėrimų paliktus pėdsakus.

Kosminės šiukšlės – neveikiantys palydovai, raketos ir jų dalys – tampa vis didesne problema. Vienas iš didžiausių pavojų yra jų susidūrimai: du objektai, lekiantys kilometrų per sekundę greičiu vienas kito atžvilgiu, susidūrę pažyra į šipulius, kurie gali sunaikinti gretimus objektus ir sukelti kaskadą.