Meniu
Asmeninė anketa Prisijungimas ir registracija
Atgal » Kosmosas

12.01.2020, 09:54
Kosmosas
1998 metais padarytas sensacingas atradimas – mūsų Visata plečiasi greitėdama. Kol kas neturime paaiškinimo šiam reiškiniui, bet įprastai teigiama, kad erdvę į šalis stumia mįslinga tamsioji energija, kurios tankis nekinta, erdvei didėjant. Bet ar gali būti, kad greitėjantis plėtimasis iš tiesų yra tik klaidinga išvada, gauta neįvertinus svarbių sistematinių stebėjimų paklaidų?
Sužinok daugiau ...
11.01.2020, 09:10
Kosmosas
Šiandien mūsų palydovas neturi globalaus magnetinio lauko, bet praeityje turėjo. Praeities magnetinio lauko stiprumą galima nustatyti tyrinėjant uolienas: stingstančioje uolienoje magnetiški atomai ar junginiai išsidėsto išilgai magnetinio lauko linijoms, o kuo stipresnis magnetinis laukas, tuo tvarkingesnis išsidėstymas.
Sužinok daugiau ...
10.01.2020, 17:22
Kosmosas
Pernai paleisti pirmieji 60 SpaceX kosminio interneto Starlink palydovų sukėlė nemenką nerimą astronomams. Saulės šviesos atspindžiai nuo palydovų korpusų padarė juos ryškiai matomus netgi plika akimi, ką jau kalbėti apie teleskopus. Kiek vėliau palydovai pakilo į aukštesnę orbitą maždaug 550 km virš planetos paviršiaus, bet net ir tada jie išliko įžiūrimi.
Sužinok daugiau ...
06.01.2020, 19:38
Kosmosas
„Ateiviai tikrai egzistuoja ir gali būti, kad jie jau gyvena tarp mūsų“, – duodama interviu leidiniui „Observer“ sakė Didžiosios Britanijos astronautė Helen Sharman, kuri pirmoji iš britų pakilo į kosmosą.
Sužinok daugiau ...
28.12.2019, 10:30
Kosmosas
Kosmose kupina įdomybių ir vis naujų atrandamų reiškinių bei objektų. Kartais atradimai yra seniai žinomų dalykų paaiškinimai ar nauja interpretacija. Nestovi vietoje ir žmonija – naujos technologijos įgalina Visatą tyrinėti vis geriau. Kaip ir kasmet, kviečiu prisiminti, mano nuomone, įdomiausius praėjusių metų kosminius įvykius – po dešimt kiekvienam mėnesiui. Dabar – pirma metų pusė, o antrą apžvelgsiu kitą savaitę, jau 2020-aisiais. Gero skaitymo!
Sužinok daugiau ...
26.12.2019, 10:38
Kosmosas
Per mažiau nei milijardą metų nuo Didžiojo sprogimo Visatoje atsirado juodųjų skylių, kurių masė viršijo milijardą Saulės masių. Kaip jos atsirado ar užaugo, nežinome iki šiol. Viena iš hipotezių teigia, kad tai yra pirmųjų žvaigždžių liekanos, vėliau labai sparčiai rijusios dujas.
Sužinok daugiau ...
11.12.2019, 08:49
Kosmosas
Saulės sistemos kūnai yra skirstomi į įvairias kategorijas. Aštuoni didžiausi yra planetos, mažesni – nykštukinės planetos, dar mažesni – asteroidai. Skirtumas tarp pastarųjų dviejų grupių remiasi kūno formą nulemiančiomis dominuojančiomis jėgomis.
Sužinok daugiau ...
07.12.2019, 16:39
Kosmosas

Tiesa, prie supermasyvių juodųjų skylių procesas vyktų lėtai – apie 100 milijonų metų, o ne kelis milijonus, kaip žvaigždžių aplinkoje. Iš kitos pusės, per šį laikotarpį aplink vieną juodąją skylę galėtų susiformuoti dešimtys tūkstančių planetų, tad sistema būtų ypatingai turtinga.

Sužinok daugiau ...
07.12.2019, 16:31
Kosmosas
Dauguma juodųjų skylių yra žvaigždinės – jų masės palyginamos su žvaigždžių masėmis. Su žvaigždėmis susijusi ir jų kilmė: masyvi žvaigždė gyvenimo pabaigoje sprogsta supernova, o jos centrinė dalis susitraukia ir pranyksta už įvykių horizonto. Geriausi dabartiniai žvaigždžių evoliucijos modeliai, patvirtinti įvairiais stebėjimais, prognozuoja, kad taip atsirandančios juodosios skylės neturėtų būti masyvesnės, nei maždaug 40 Saulės masių.
Sužinok daugiau ...
22.11.2019, 11:19
Kosmosas
Aštuntoji Saulės sistemos planeta Neptūnas turi 14 žinomų palydovų. Didžiausias jų yra Tritonas, besisukantis priešinga kryptimi nei kiti, o daugelis mažųjų atrasti palyginus neseniai – Voyager 2 praskridimo metu 1989 metais.
Sužinok daugiau ...
12.11.2019, 08:06
Kosmosas
Astronomai galų gale aptiko vandens garų superžemių klasei priskiriamoje egzoplanetoje, kuri sukasi savo žvaigždės gyvenamoje zonoje. Šis atradimas reiškia, kad skysto vandens galima būtų rasti ir ant tos planetos uolėto paviršiaus – galbūt ištisą vandenyną.
Sužinok daugiau ...
04.11.2019, 11:25
Kosmosas
Vienos iš tokių struktūrų yra galaktikų spiečiai, šimtus ar tūkstančius galaktikų jungiantys telkiniai. Spiečiai karts nuo karto susijungia tarpusavyje ir suformuoja didesnius. Susiliejimo procesas trunka ilgai, todėl jo metu besijungiantis spiečius gali susijungti su dar vienu – įvyksta trigubas susiliejimas. Dar rečiau nutinka keturgubi susiliejimai.
Sužinok daugiau ...
01.11.2019, 10:07
Kosmosas
Mokslininkų grupė šią naująją problemą patvirtino duomenimis, kuriuos surinko nauja teleskopinė technologija, kurios veikimas grindžiamas kintančios formos veidrodžiais.
Sužinok daugiau ...
24.10.2019, 09:36
Kosmosas
Rugpjūčio mėnesį Kinijos mėnuleigis „Yutu-2“, važinėdamas tolimosios Mėnulio pusės teritorijoje, padengtoje nedideliais krateriais, aptiko kai ką keisto. Tuo metu Kinijos kosmoso agentūra pranešė, kad ši keista medžiaga yra „gelio konsistencijos“ ir turi „neįprastą spalvą“.
Sužinok daugiau ...
12.10.2019, 12:48
Kosmosas

Tačiau kas nutiktų, jei objektas vis dėlto iš tikrųjų susidurtų su Žeme? Na, greičiausiai, jis virstų bolidu, panašiu į Čeliabinsko meteorą, kuris 2013 m. sprogo virš Rusijos. Dabartiniai skaičiavimai rodo, kad 2019 SU3 skersmuo – nuo 9 iki 23 metrų – apytiksliai toks, koks, tikėtina, buvo ir Čeliabinsko meteoro.

Sužinok daugiau ...
11.10.2019, 14:03
Kosmosas
85% Visatos materijos yra tamsioji, nesąveikaujanti elektromagnetiškai ir neskleidžianti šviesos. Bet ir iš likusių 15% gerai žinome tik maždaug pusę. Skaitmeniniai modeliai prognozuoja, kad likusi pusė turėtų slypėti karštų dujų gijose, jungiančiose galaktikas ir jų spiečius.
Sužinok daugiau ...
11.10.2019, 12:41
Kosmosas
2019 metų sausio 3 dieną Kinijos zondas ir marsaeigis buvo įrašyti į istoriją, nes tapo pirmąja žmogaus sukurta technologija, kuri sėkmingai pasiekė tolimąją Mėnulio pusę. Tačiau kinų misija buvo ne tik pasiekti tolimąją Mėnulio pusę, bet ir pabandyti ten užauginti pirmuosius augalus. Praėjus daugiau nei pusei metų, pagaliau galime sužinoti, ar pavyko šis mokslininkų eksperimentas.
Sužinok daugiau ...
10.10.2019, 18:27
Kosmosas
Saulės paviršiaus temperatūra yra apie 5500 Kelvino laipsnių – didžiulė, bet visiškai menka, palyginus su milijono laipsnių vainiku, supančiu visą žvaigždę. Kaip vainikas įkaista iki tokios temperatūros, kol kas neaišku, bet manoma, kad tam įtakos turi trumpi – impulsyvūs – magnetiniai reiškiniai Saulės paviršiuje.
Sužinok daugiau ...
08.10.2019, 18:01
Kosmosas

NASA neseniai paskelbė apie žmogaus grįžimo į Mėnulį planą, kurį pavadino „Artemis“. Tikimasi, kad 2024 m. Mėnulyje vėl nusileis žmogus, o 2028 m. ten pavyks įkurti nuolatinę bazę. Ši ambicinga iniciatyva vėl primena apie seną klausimą – ar unikalios Mėnulio paviršiaus savybės, ten pradėjus veikti nuolatinei bazei, leis pasiekti pribloškiančių atradimų astronomijoje?

Sužinok daugiau ...
1 2 3 ... 14 15 »