Marse aptiktas vulkaninis aktyvumas reiškia, kad po Marso paviršiumi esantis šilumos šaltinis gali sudaryti tinkamas sąlygas mikrobinei gyvybei. Apie šį atradimą rašoma moksliniame leidinyje "Nature Astronomy".

Iš tiesų, vieni ryškiausių šviesos šaltinių Visatoje yra supermasyvios juodosios skylės. Na, iš tikrųjų ne pačios juodosios skylės, o aplink jas esanti medžiaga, nes jos aktyviai siurbia didžiulius kiekius medžiagos iš savo artimiausios aplinkos.

Marso meteoritų izotopinė sudėtis parodė, kad prieš 4,5 mlrd. metų Raudonąją planetą intensyviai bombardavo asteroidai. Jis atnešė tiek daug vandens, kad Marsas trumpam pasirodė esąs kur kas tinkamesnis gyvybei atsirasti nei jo kaimynė Žemė.

Spalio 9 d. mokslininkai užfiksavo didžiausią sprogimą Visatoje, praneša "Al Arabiya". Jis buvo toks galingas, kad išsiskyrusi energija paveikė viršutinius Žemės atmosferos sluoksnius. Toks įvykis pasitaiko tik kartą per tūkstantį metų.

Kvynslando universiteto tyrimas atskleidė naują paslaptingo, nenuspėjamo ir potencialiai pražūtingo astrofizikinio reiškinio pobūdį.

Naujas didelis tolimų supernovų tyrimas leido įvertinti tamsiosios energijos kiekį Visatoje ir apskaičiuoti jos plėtimosi greitį. Tačiau šie skaičiai neišsprendė, o tik dar labiau pagilino seną kosmologijos paradoksą. Jie dar labiau nesutampa su panašiai tiksliais rezultatais, tačiau gautais stebint reliktinį foną.

Kembridžo universiteto vadovaujama tarptautinė mokslininkų grupė rado naujų įrodymų, kad po Marso pietine poliarine kepure gali būti skysto vandens.

Klermono-Overnio ir Bairoito universitetų mokslininkų grupė rado įrodymų, kad ankstyvuoju Žemės gyvavimo laikotarpiu jos sudėtis pakito dėl susidūrimų sukeltos erozijos.

Kinijos astronomai paaiškino beveik 2 000 paslaptingų FRB - greitų radijo žybsnių, sklindančių iš tolimojo kosmoso - kilmę.

Neseniai žurnale "Earth and Planetary Astrophysics" pristatytame tyrime tarptautinė mokslininkų grupė aptaria įvairias misijos į hipotetinę 9-ąją planetą galimybes. Mokslininkai mano, kad erdvėlaivio siuntimas į 9-ąją planetą galėtų duoti mokslinės naudos, panašios į tą, kurią gavo NASA erdvėlaivis "New Horizons", 2015 m. aplankęs Plutoną. Tačiau ar ši planeta iš tikrųjų egzistuoja?

NASA marsaeigis "Perseverance" pastaruosius pusantrų metų praleido Marse, tyrinėdamas senovinį ežero dugną, vadinamą Jezero krateriu. Pagrindinis "Perseus" tikslas - surinkti uolienų mėginius 45 km pločio teritorijoje, kurią mokslininkai jau seniai laiko geriausia vieta ieškoti mikrobinės gyvybės, galėjusios egzistuoti prieš 3,5 mlrd. metų, požymių.

Tarptautinė astronomų komanda atrado nedidelę mūsų Paukščio tako galaktiką palydovę. Pasak tyrėjų, jis yra galingos spinduliuotės šaltinyje, kurio mokslininkai ieškojo pastaruosius dešimt metų.

Už 105 šviesmečių nuo mūsų esančioje raudonojoje nykštukėje gali būti bent vienas gyvenamas pasaulis. Mokslininkai aptiko ir patvirtino, kad aplink vėsią, neryškią žvaigždę arti jos skrieja dvi uolėtos egzoplanetos - viena iš jų yra patogiai nutolusi nuo žvaigždės atstumu, vadinamu gyvenamąja zona.

Raudoname ir dulkėtame Marso paviršiuje, beveik už 100 milijonų kilometrų nuo Žemės, pietų dėžutės dydžio prietaisas įrodo, kad gali patikimai atlikti mažo medžio darbą.

Viljamo Bleiko (William Blake) eilėraščio įžanginis sakinys "Matyti pasaulį smėlio grūde" yra dažnai vartojama frazė, kuri taip pat atspindi kai kuriuos geologų darbus.

2019 m. žvaigždė Betelgeizė (Betelgeuse) pastebimai patamsėjo. Dabar nauja analizė atskleidžia, kodėl: Betelgeizė sprogo ir vis dar atsigauna.

Sekmadienį Žemės magnetinį lauką užgriuvo Saulės vėjo srautas, kurio greitis siekė daugiau nei 600 kilometrų per sekundę.