Meniu
Asmeninė anketa Prisijungimas ir registracija
Atgal » Kosmosas

25.02.2020, 18:45
Kosmosas
Tolimoji Mėnulio pusė jau ilgą laiką yra apipinta įvairiausiomis istorijomis apie ateivius ar kitokias gyvybės formas, apie kurias Žemėje dar nežinome. Apie šią vietą yra sukurta ir nemažai filmų, dar labiau skatinančių žmonių vaizduotę.
Sužinok daugiau ...
13.02.2020, 08:12
Kosmosas
Greitieji radijo pliūpsniai (angl. fast radio bursts, FRB) mokslininkus domina jau seniai. Tai trumpi, bet galingi signalai iš kosmoso, kurie, bent jau kaip buvo manoma iki šiol, yra nenuspėjami. Kosmose jie pasklinda, atrodo, visiškai atsitiktinai – be jokios priežasties ir jokio periodiškumo. Būtent dėl to mokslininkams šiuos signalus ir yra sunku tyrinėti.
Sužinok daugiau ...
08.02.2020, 22:09
Kosmosas
Kometa 67P pakeitė spalvą tarsi kosminis chameleonas, kai skriejo aplink mūsų Saulės sistemą. Pažvelgę ​​į „Rosetta“ kosminio zondo duomenis, Europos mokslininkų komanda pastebėjo, kaip raudonas kometos branduolys pasikeitė į mėlyną, kai kometa buvo priartėjusi prie Saulės. Įdomu tai, kad jis vėl paraudonavo, kai kometa nutolo nuo žvaigždės.
Sužinok daugiau ...
07.02.2020, 20:31
Kosmosas

Saulės audros – vainikinės masės išmetimo reiškiniai ir kitokie ekstremalūs kosmoso orai – kelia pavojų Žemei, ypač mūsų palydovams ir elektroniniams prietaisams.

Sužinok daugiau ...
01.02.2020, 12:09
Kosmosas
Supernovos yra žvaigždžių sprogimai, kurių metu per kelias sekundes į aplinką išspinduliuojama tiek energijos, kiek Saulė sukuria per visą savo gyvenimą. Egzistuoja įvairūs supernovų tipai, besiskiriantys ir fizikinėmis savybėmis, ir išvaizda. Kai kurios supernovos yra daug ryškesnės už kitas – jos vadinamos superryškiomis arba superšviesiomis (angl. superluminous).
Sužinok daugiau ...
22.01.2020, 15:27
Kosmosas

Dauguma Saulės sistemos asteroidų skrieja tarp Marso ir Jupiterio orbitų, Asteroidų žiede. Bet jų yra ir kitur – ne vieną dešimtmetį atidžiai ieškoma artimų žemei objektų, t.y. tokių, kurių orbitos labai priartėja ar net kerta mūsų planetos orbitą.

Sužinok daugiau ...
21.01.2020, 13:08
Kosmosas
2016 metais astronomai atrado galimai gyvybei tinkamą planetą, kurią pavadino Proksima b. Ji skrieja aplink Kentauro Proksimą (apie 4,2 šviesmečio nuo Žemės) – artimiausią mums žvaigždę neskaitant Saulės. Dabar mokslininkai užfiksavo dar vieną signalą, kuris, manoma, priklauso „superžemei“, skriejančiai aplink tą pačią žvaigždę.
Sužinok daugiau ...
12.01.2020, 09:54
Kosmosas
1998 metais padarytas sensacingas atradimas – mūsų Visata plečiasi greitėdama. Kol kas neturime paaiškinimo šiam reiškiniui, bet įprastai teigiama, kad erdvę į šalis stumia mįslinga tamsioji energija, kurios tankis nekinta, erdvei didėjant. Bet ar gali būti, kad greitėjantis plėtimasis iš tiesų yra tik klaidinga išvada, gauta neįvertinus svarbių sistematinių stebėjimų paklaidų?
Sužinok daugiau ...
11.01.2020, 09:10
Kosmosas
Šiandien mūsų palydovas neturi globalaus magnetinio lauko, bet praeityje turėjo. Praeities magnetinio lauko stiprumą galima nustatyti tyrinėjant uolienas: stingstančioje uolienoje magnetiški atomai ar junginiai išsidėsto išilgai magnetinio lauko linijoms, o kuo stipresnis magnetinis laukas, tuo tvarkingesnis išsidėstymas.
Sužinok daugiau ...
10.01.2020, 17:22
Kosmosas
Pernai paleisti pirmieji 60 SpaceX kosminio interneto Starlink palydovų sukėlė nemenką nerimą astronomams. Saulės šviesos atspindžiai nuo palydovų korpusų padarė juos ryškiai matomus netgi plika akimi, ką jau kalbėti apie teleskopus. Kiek vėliau palydovai pakilo į aukštesnę orbitą maždaug 550 km virš planetos paviršiaus, bet net ir tada jie išliko įžiūrimi.
Sužinok daugiau ...
06.01.2020, 19:38
Kosmosas
„Ateiviai tikrai egzistuoja ir gali būti, kad jie jau gyvena tarp mūsų“, – duodama interviu leidiniui „Observer“ sakė Didžiosios Britanijos astronautė Helen Sharman, kuri pirmoji iš britų pakilo į kosmosą.
Sužinok daugiau ...
28.12.2019, 10:30
Kosmosas
Kosmose kupina įdomybių ir vis naujų atrandamų reiškinių bei objektų. Kartais atradimai yra seniai žinomų dalykų paaiškinimai ar nauja interpretacija. Nestovi vietoje ir žmonija – naujos technologijos įgalina Visatą tyrinėti vis geriau. Kaip ir kasmet, kviečiu prisiminti, mano nuomone, įdomiausius praėjusių metų kosminius įvykius – po dešimt kiekvienam mėnesiui. Dabar – pirma metų pusė, o antrą apžvelgsiu kitą savaitę, jau 2020-aisiais. Gero skaitymo!
Sužinok daugiau ...
26.12.2019, 10:38
Kosmosas
Per mažiau nei milijardą metų nuo Didžiojo sprogimo Visatoje atsirado juodųjų skylių, kurių masė viršijo milijardą Saulės masių. Kaip jos atsirado ar užaugo, nežinome iki šiol. Viena iš hipotezių teigia, kad tai yra pirmųjų žvaigždžių liekanos, vėliau labai sparčiai rijusios dujas.
Sužinok daugiau ...
11.12.2019, 08:49
Kosmosas
Saulės sistemos kūnai yra skirstomi į įvairias kategorijas. Aštuoni didžiausi yra planetos, mažesni – nykštukinės planetos, dar mažesni – asteroidai. Skirtumas tarp pastarųjų dviejų grupių remiasi kūno formą nulemiančiomis dominuojančiomis jėgomis.
Sužinok daugiau ...
07.12.2019, 16:39
Kosmosas

Tiesa, prie supermasyvių juodųjų skylių procesas vyktų lėtai – apie 100 milijonų metų, o ne kelis milijonus, kaip žvaigždžių aplinkoje. Iš kitos pusės, per šį laikotarpį aplink vieną juodąją skylę galėtų susiformuoti dešimtys tūkstančių planetų, tad sistema būtų ypatingai turtinga.

Sužinok daugiau ...
07.12.2019, 16:31
Kosmosas
Dauguma juodųjų skylių yra žvaigždinės – jų masės palyginamos su žvaigždžių masėmis. Su žvaigždėmis susijusi ir jų kilmė: masyvi žvaigždė gyvenimo pabaigoje sprogsta supernova, o jos centrinė dalis susitraukia ir pranyksta už įvykių horizonto. Geriausi dabartiniai žvaigždžių evoliucijos modeliai, patvirtinti įvairiais stebėjimais, prognozuoja, kad taip atsirandančios juodosios skylės neturėtų būti masyvesnės, nei maždaug 40 Saulės masių.
Sužinok daugiau ...
22.11.2019, 11:19
Kosmosas
Aštuntoji Saulės sistemos planeta Neptūnas turi 14 žinomų palydovų. Didžiausias jų yra Tritonas, besisukantis priešinga kryptimi nei kiti, o daugelis mažųjų atrasti palyginus neseniai – Voyager 2 praskridimo metu 1989 metais.
Sužinok daugiau ...
12.11.2019, 08:06
Kosmosas
Astronomai galų gale aptiko vandens garų superžemių klasei priskiriamoje egzoplanetoje, kuri sukasi savo žvaigždės gyvenamoje zonoje. Šis atradimas reiškia, kad skysto vandens galima būtų rasti ir ant tos planetos uolėto paviršiaus – galbūt ištisą vandenyną.
Sužinok daugiau ...
04.11.2019, 11:25
Kosmosas
Vienos iš tokių struktūrų yra galaktikų spiečiai, šimtus ar tūkstančius galaktikų jungiantys telkiniai. Spiečiai karts nuo karto susijungia tarpusavyje ir suformuoja didesnius. Susiliejimo procesas trunka ilgai, todėl jo metu besijungiantis spiečius gali susijungti su dar vienu – įvyksta trigubas susiliejimas. Dar rečiau nutinka keturgubi susiliejimai.
Sužinok daugiau ...
1 2 3 ... 15 16 »