Kosmoso Naujienos ir Tyrimai:

Naujas tyrimas su ALMA teleskopu aptiko sunkųjį vandenį V883 Orionis protoplanetiniame diske, patvirtindamas, kad vanduo gali būti senesnis už žvaigždes. Tai reiškia, kad Žemės vanduo kilęs iš tarpžvaigždinių debesų, pristatytas asteroidų ir kometų. Šis atradimas keičia vandens kilmės teorijas, pabrėždamas "pirmykštį" vandenį. Implikacijos apima gyvybės galimybes kitose planetose ir Žemės vandens apsaugą. Sužinokite daugiau apie deuterį, sniego liniją ir kosminius procesus.

2060 Chironas, kentauras Saulės sistemoje tarp Saturno ir Urano, neseniai nustebino astronomus evoliucionuojančia žiedų sistema. Nauji 2023 m. stebėjimai rodo keturis žiedus ir disko struktūrą, sudarytą iš ledo ir dulkių. Šis objektas, atrastas 1977 m., demonstruoja kometinį aktyvumą ir primena, kad žiedai gali formuotis ne tik aplink dideles planetas, bet ir mažus kūnus. Straipsnyje aptariama žiedų kilmė – gal iš sunaikinto mėnulio ar išmestos medžiagos, palyginimai su Chariklo, Haumea ir Quaoar. Sužinokite, kaip tokie atradimai keičia mūsų supratimą apie Saulės sistemą ir ateities tyrimus.

Visata nuolat plečiasi, bet į ką ji plečiasi ir iš kur? Šis straipsnis nagrinėja Didžiojo sprogimo teoriją, Visatos plėtimosi mechanizmus ir klausimą, ar Visata yra begalinė. Remiantis astrofizikų, tokių kaip Paulas Sutteris (angl. Paul Sutter), įžvalgomis, aiškinama, kad plėtimasis vyksta ne į kažką išorinio, o pats savaime. Aptariama stebima Visata, kurios spindulys siekia apie 46,5 mlrd. šviesmečių, ir ateities perspektyvos, kai plėtimasis spartėja dėl tamsiosios energijos.

Paslaptingas tarpžvaigždinis objektas 3I/ATLAS, atrastas 2025 m. liepos 1 d. ATLAS teleskopu Čilėje, kelia didelį susidomėjimą mokslo bendruomenėje. Tai trečiasis patvirtintas tarpžvaigždinis lankytojas Saulės sistemoje po 1I/ʻOumuamua ir 2I/Borisov. Objektas pasižymi rekordiniu ekscentricitetu 6.14 ir greičiu apie 58 km/s, rodančiu jo kilmę už Saulės sistemos ribų. Harvardo profesorius Avi Loebas (angl. Avi Loeb) kelia hipotezę, kad tai gali būti ne natūrali kometa, o technologinis artefaktas – galbūt "motininis laivas", galintis išleisti mini zondus. Artėjant prie periheliono 2025 m. spalio 29 d., objektas bus stebimas ESA Juice zondu, Hubble teleskopu ir antžeminėmis observatorijomis. Stebėjimai rodo cilindrinę formą, žalsvą švytėjimą ir intensyvų vandens išmetimą, primenantį "gaisrinę žarną". Ar subyrės kaip kometa, ar atskleis dirbtinę prigimtį? Šis įvykis gali pakeisti mūsų supratimą apie kosmosą ir nežemiškas civilizacijas.

Astronomai patvirtino klajojančią juodąją skylę nykštukinėje galaktikoje MaNGA 12772-12704, nutolusią 0,94 kpc nuo centro. Masė ~300 000 Saulės masių, su radijo čiurkšlėmis ir kintamumu per 30 metų. Atradimas, vadovaujamas Tao Ano, keičia supratimą apie juodųjų skylių augimą ir galaktikų evoliuciją. VLBA stebėjimai rodo T_b >10^9 K. Panašūs atradimai nuo 2020 m. rodo, kad tokie objektai dažnesni. Ateities teleskopai kaip SKA atskleis daugiau.

Kosmoso orų ekspertas Benas Davidsonas perspėja, kad Žemė artėja prie geomagnetinės katastrofos dėl polių poslinkio ir saulės mikronovos, galinčios sunaikinti 90% žmonijos. Moksliniai faktai iš NASA rodo lauko silpnėjimą, bet ne greitą katastrofą. Poliai juda greičiau, auroros dažnėja, o 2025 m. saulės ciklo pikas didina audrų riziką. Carrington įvykis rodo galimas pasekmes: tinklų griūtį, GPS sutrikimus. Tačiau mikronovos teorija kritikuojama kaip pseudomokslas.

Ar ateivių civilizacijos egzistuoja Paukščių Tako galaktikoje? Nauji moksliniai tyrimai atskleidžia, kokios planetinės sąlygos reikalingos pažangioms visuomenėms ir kodėl artimiausia civilizacija gali būti už 33 000 šviesmečių. Sužinokite daugiau apie SETI, plokščių tektoniką ir deguonies svarbą!

NASA paskelbė apie potencialius biosignatūras Marse: Perseverance roverio atradimas Jezero krateryje. Išsamus straipsnis apie leopard spots, mineralus ir gyvybės paieškas Raudonojoje planetoje. Moksliniai faktai ir įžvalgos.

Žemė susiformavo maždaug prieš 4,5 milijardus metų. Tai buvo jauna, karšta planeta, kurioje virė magma ir kurią bombardavo asteroidai ir meteorai, palikę didžiulius kraterius. Ištirpusi uoliena sukietėjo ir tapo pluta, kurią užėmė didžiulis vandenynas, kuriame hidroterminiai šaltiniai išmetė vandenį, įkaitintą karšta magma iš mantijos. Būtent iš šio pirminio ugnies jūros atsirado pirmosios gyvybės formos.

Ar Žemė iš tiesų plokščia, kaip tvirtina tūkstančiai šios teorijos šalininkų visame pasaulyje? Plokščios Žemės hipotezė – viena kontroversiškiausių ir emociškai įkrautų idėjų, kuri, nepaisant mokslo pažangos, vis dar randa savo vietą internete ir viešose diskusijose.

Mes judame per tris matmenis: kairė-dešinė, pirmyn-atgal, aukštyn-žemyn. Taip mes gyvename, mąstome, egzistuojame. Ar tikrai? Dešimtmečius teoretiniai fizikai teigia, kad mūsų visata gali būti daug sudėtingesnė, nei mūsų pojūčiai gali suvokti. Ketvirtojo matmens idėja – už pažįstamų trijų matmenų ribų – sukelia smalsumą, diskusijas ir nuostabą nuo Alberto Einšteino reliatyvumo teorijos laikų.