Tačiau kas nutiktų, jei objektas vis dėlto iš tikrųjų susidurtų su Žeme? Na, greičiausiai, jis virstų bolidu, panašiu į Čeliabinsko meteorą, kuris 2013 m. sprogo virš Rusijos. Dabartiniai skaičiavimai rodo, kad 2019 SU3 skersmuo – nuo 9 iki 23 metrų – apytiksliai toks, koks, tikėtina, buvo ir Čeliabinsko meteoro.

NASA neseniai paskelbė apie žmogaus grįžimo į Mėnulį planą, kurį pavadino „Artemis“. Tikimasi, kad 2024 m. Mėnulyje vėl nusileis žmogus, o 2028 m. ten pavyks įkurti nuolatinę bazę. Ši ambicinga iniciatyva vėl primena apie seną klausimą – ar unikalios Mėnulio paviršiaus savybės, ten pradėjus veikti nuolatinei bazei, leis pasiekti pribloškiančių atradimų astronomijoje?

Neutroninės žvaigždės yra tankiausi objektai Visatoje, neskaitant juodųjų skylių. Jų tankis ir slėgis yra toli gražu nepasiekiami laboratorijos sąlygomis, todėl nedaug žinome ir apie tikslias sąlygas jų gelmėse.

Pasaulio žiniasklaidą apskriejo žinia apie pirmą kartą egzoplanetoje aptiktą vandenį. Žinoma, būta įvairių pasiklydimų vertime, pernelyg optimistiškų komentarų ir panašiai, tad pažiūrėkime detaliau, kas atrasta, o kas – ne.

Tarpžvaigždinės kelionės – tai kiekvieno mūsų viduje tūnančio penkiamečio vaiko fantazija. Taip pat tai yra daugybės mokslinės fantastikos filmų bei serialų pagrindas – drąsiai keliauti ten, kur niekada niekas dar nėra keliavęs.

Astronomai mano pastebėję jau antrą objektą, kuris į Saulės sistemą pateko iš tarpžvaigždinės erdvės – veikiausiai iš kitos žvaigždės sistemos. Nors šis objektas vis dar yra toli, manoma, kad jis vėliau šiais metais praskris ties Marsu

Net ir geriausi to meto kosmoso ekspertai seniau neturėjo žalio supratimo, kaip žmogaus organizmas reaguos į nesvarumo būklę. Dalis fizikų manė, kad pagrindinės funkcijos, pavyzdžiui, rijimas ir kraujo varinėjimas, be gravitacijos taps neįmanomi. Didysis kosmonautas likus dienai iki skrydžio pabėgo. Pasiruošimo būta varginančio ir sudėtingo. Maistas? Siaubingas. Svarbiausia tai, kad kosmonautas tokio kelio nepasirinko.