Kosmosas:

Dabartinėmis mokslo žiniomis, žvaigždės yra masyvūs dangaus kūnai, sudaryti daugiausia iš dujų ir plazmos, ir neturi kieto paviršiaus. Žvaigždės dujas veikiančios gravitacinės jėgos verčia jas suspausti ir įkaisti, o galiausiai branduolinės sintezės reakcijos branduolyje sukelia šviesą ir šilumą.

Džeimso Vebso kosminis teleskopas (James Webb Space Telescope, JWST) yra didelė, infraraudonųjų spindulių optimizuota kosminė observatorija, kuri į kosmosą buvo paleista dar 2021 m. gruodžio mėn.

Judėjimas laiku kelia daug iššūkių pagrindiniams visatos dėsniams, kaip parodyta tokiuose filmuose kaip "Terminatorius", "Donis Darko", "Atgal į ateitį" ir daugelyje kitų.  Pavyzdžiui, jei keliaudamas laiku neleidi susitikti savo tėvams, kaip apskritai gali egzistuoti, kad galėtum keliauti laiku?

Žvaigždė, kurią supermasyvi juodoji skylė išspaudžia kaip dantų pastos tūbelę", sukėlė paslaptingai ryškų blyksnį, skleidžiantį daugiau šviesos nei 1 000 TRILIJONŲ kartų daugiau nei 1 000 saulių, rodo tyrimai.

Astrofizikas Avi Loebas (Avi Loeb) įsitikinęs, kad 2014 m. nukritęs meteoras atskrido ne iš mūsų Saulės sistemos ir turėjo ET technologijas.

Bendrovės sukurtos branduolinės sintezės raketos gali leisti žmonijai netolimoje ateityje palikti Saulės sistemą.

Pasinaudoję programa ir ištyrę 820 žvaigždžių, esančių kosmoso regione, kuriame, kaip anksčiau buvo manoma, nėra jokios galimos ateivių veiklos, Toronto universiteto studento Piterio Ma (Peter Ma) vadovaujami ekspertai aptiko netikėtą radinį.

2022 m. spalį užfiksuotas rekordinis gama spindulių žybsnis dabar apibūdinamas kaip įvykis, pasitaikantis kartą per tūkstantį metų.

Mintis, kad ateiviai gali naudoti juodąsias skyles kaip kvantinius kompiuterius, yra spekuliatyvi ir neparemta jokiais tiesioginiais įrodymais.

Kas tiksliai yra sąmonė ir kaip ji atsiranda? Kaip ir kodėl ji egzistuoja ir kokia yra galutinė sąmonės priežastis?

Mokslas jau seniai domisi vadinamosiomis kirmgraužomis. Tai tuneliai erdvėlaikyje, suteikiantys, kol kas tik teoriškai, galimybę akimirksniu judėti tarp galaktikų.

Abu pasauliai yra panašūs į Žemę, sukasi aplink panašias į Saulę žvaigždes ir yra tame pačiame žvaigždyne, maždaug tokiu pat atstumu nuo mūsų.

Pagrindinė nežemiškos gyvybės atsiradimo planetoje sąlyga yra vandens buvimas joje. Kaip žinome, Marse kadaise buvo daug vandens, tačiau tam tikru metu planeta prarado magnetinį lauką, o vėliau ir atmosferą, todėl vanduo išgaravo.

Penktadienį NASA teigė, kad tikimybė, jog nuolaužos nukris ant ko nors, yra labai maža. Kosmoso agentūros duomenimis, didžioji 2450 kg sveriančio palydovo dalis sudegs atmosferoje. Tačiau tikimasi, kad kai kurie fragmentai pasieks Žemės paviršių.

Nakties danguje vienu metu matomos visos Saulės sistemos planetos. Merkurijų, Venerą, Marsą, Jupiterį ir Saturną galima pamatyti plika akimi, o Uraną ir Neptūną - per žiūronus arba teleskopą.