Tačiau kas nutiktų, jei objektas vis dėlto iš tikrųjų susidurtų su Žeme? Na, greičiausiai, jis virstų bolidu, panašiu į Čeliabinsko meteorą, kuris 2013 m. sprogo virš Rusijos. Dabartiniai skaičiavimai rodo, kad 2019 SU3 skersmuo – nuo 9 iki 23 metrų – apytiksliai toks, koks, tikėtina, buvo ir Čeliabinsko meteoro.

NASA neseniai paskelbė apie žmogaus grįžimo į Mėnulį planą, kurį pavadino „Artemis“. Tikimasi, kad 2024 m. Mėnulyje vėl nusileis žmogus, o 2028 m. ten pavyks įkurti nuolatinę bazę. Ši ambicinga iniciatyva vėl primena apie seną klausimą – ar unikalios Mėnulio paviršiaus savybės, ten pradėjus veikti nuolatinei bazei, leis pasiekti pribloškiančių atradimų astronomijoje?

Neutroninės žvaigždės yra tankiausi objektai Visatoje, neskaitant juodųjų skylių. Jų tankis ir slėgis yra toli gražu nepasiekiami laboratorijos sąlygomis, todėl nedaug žinome ir apie tikslias sąlygas jų gelmėse.

Pasaulio žiniasklaidą apskriejo žinia apie pirmą kartą egzoplanetoje aptiktą vandenį. Žinoma, būta įvairių pasiklydimų vertime, pernelyg optimistiškų komentarų ir panašiai, tad pažiūrėkime detaliau, kas atrasta, o kas – ne.

Tarpžvaigždinės kelionės – tai kiekvieno mūsų viduje tūnančio penkiamečio vaiko fantazija. Taip pat tai yra daugybės mokslinės fantastikos filmų bei serialų pagrindas – drąsiai keliauti ten, kur niekada niekas dar nėra keliavęs.

Astronomai mano pastebėję jau antrą objektą, kuris į Saulės sistemą pateko iš tarpžvaigždinės erdvės – veikiausiai iš kitos žvaigždės sistemos. Nors šis objektas vis dar yra toli, manoma, kad jis vėliau šiais metais praskris ties Marsu

Net ir geriausi to meto kosmoso ekspertai seniau neturėjo žalio supratimo, kaip žmogaus organizmas reaguos į nesvarumo būklę. Dalis fizikų manė, kad pagrindinės funkcijos, pavyzdžiui, rijimas ir kraujo varinėjimas, be gravitacijos taps neįmanomi. Didysis kosmonautas likus dienai iki skrydžio pabėgo. Pasiruošimo būta varginančio ir sudėtingo. Maistas? Siaubingas. Svarbiausia tai, kad kosmonautas tokio kelio nepasirinko.

Kosmose žmonija turi daugybę įvairiausių palydovų ir instrumentų, padedančių mums stebėti ne tik mūsų galaktiką, bet ir aplinkinę Visatą. Šį kartą NASA „NuSTAR“ – kosminėje erdvėje esantis rentgeno teleskopas, užfiksavo keletą paslaptingų ir šviesių rentgeno šviesos šaltinių, kurie atrodė kaip žalios ir mėlynos spalvos dėmės. Kas keisčiausia, kad po vos po kelių dienų šios šviesos išnyko.

Skandalinga nuotrauka padaryta jau (2014 m. rugpjūčio 7 d. 2.38 UTC), tačiau dėl kažkokių priežasčių ji patalpinta tik dabar. Pagal šią nuotrauką galima teigti, kad Marse yra vandens. O gal padaryta nuotrauka Nevados dykumoje?

Liepos 28 dieną – praėjus trims dienoms po to, kai prasidėjo dvi savaites trunkanti Mėnulio diena – „Yutu-2“ valdanti mokslininkų grupė Pekino aeronautikos ir kosmonautikos valdymo centre ruošėsi mėnuleigį išjungti „vidudienio poguliui“ – ši procedūra apsaugo jautrią mėnuleigio elektroniką nuo perkaitimo esant tiesioginiuose Saulės spinduliuose.

Didžiulės elipsinės galaktikos Holmberg 15A centre esanti juodoji skylė pasirodė esanti 40 milijardų kartų masyvesnė už Saulę. Šis skaičius gautas modeliuojant žvaigždžių orbitas galaktikoje ir siekiant atkurti stebėjimų duomenis.

Žmonija jau kurį laiką eina labai pavojingu keliu. Visų pirma, mes sukūrėme ginklus, kurie yra tokie galingi, kad gali sunaikinti mus pačius. Mes taip pat nekreipiame pakankamai dėmesio į besikeičiantį Žemės klimatą ir nebandome sustabdyti klimato kaitos keliamo pavojaus.

Dabar nustatyta, kad bent jau galingiausias Ijo ugnikalnis, Lokio dubuo (angl. Loki Patera; „patera“ planetologijoje reiškia netvarkingos formos įdubimą ar kraterį), išsiveržia periodiškai kas 500 Žemės parų.