Kosmosas:

Juodosios skylės yra viena labiausiai intriguojančių ir paslaptingiausių visatos reiškinių. Ką reiškia peržengti įvykių horizontą ir kas nutinka tiems, kurie į jį patenka? Durhamo universiteto profesorius Ričardas Masis siūlo pasinerti į šią hipotezę ir atskleidžia, kaip šios neįprastos struktūros veikia mūsų supratimą apie kosmosą ir laiką.

Naujausi astronominiai tyrimai atskleidė šokiruojančius atradimus apie juodąsias skyles ankstyvojoje Visatoje. LID-568, supermasyvi juodoji skylė, stebina mokslininkus savo neįtikėtinu maitinimosi greičiu ir unikaliomis savybėmis, rodančiomis naujas galimybes suprasti juodųjų skylių formavimąsi ir evoliuciją.

Moksliniai atradimai apie juodąsias skyles visada žavėjo astronomus ir visus, besidominčius Visatos paslaptimis. Neseniai paskelbti tyrimai atskleidė, kad ankstyvojoje Visatoje juodųjų skylių egzistavo kur kas daugiau nei anksčiau manyta. Ši informacija ne tik keičia mūsų supratimą apie jų formavimąsi, bet ir skatina naujas diskusijas apie galaktikų evoliuciją ir Visatos struktūrą.

Astronomai neseniai atrado tolimą Žemei panašią egzoplanetą, kuri, kaip manoma, kadaise galėjo būti apgyvendinta. Šis atradimas atskleidžia ne tik intriguojančias galimybes apie gyvenimą kitose planetose, bet ir gąsdinantį vaizdą apie tai, kas laukia Žemės, kai mūsų Saulė pradės savo mirties procesą.

Marso geologinės struktūros ir neįprasta reljefinė forma jau seniai vilioja mokslininkus. Neseniai paskelbtas tyrimas atskleidžia intriguojančią hipotezę, kad planetą galėjo paveikti didelis mėnulis. Ką tai reikštų Marso praeičiai ir ateičiai?

Išorinėje Saulės sistemos dalyje, toli nuo Saulės spindulių ir šilumos, vyksta keisti orbitalių šokiai. Nors Devintoji planeta vis dar lieka hipotezė, neseniai atliktas tyrimas atskleidžia intriguojančią galimybę: galbūt šiuos keistus judesius sukėlė svetima žvaigždė, praskriejusi pro mūsų Saulės sistemą milijardų metų senumo praeityje.

Nagojos universiteto (Japonija) mokslininkas Fusa Mijakė (Fusa Miyake) tyrinėjo dviejų maždaug 1,2 tūkst, metų senumo kedrų kamienų rieves ir atrado 774-775 m. po Kristaus gimimo įvykusio gigantiško kosminio sprogimo pėdsakų. Rašytiniuose žmonijos istorijos šaltiniuose apie tokį sprogimą danguje neužsimenama – išskyrus vieną lakonišką XIII a. anglų metraštininko pastabą, informuoja „Newscientist.com“.

Kalifornijos universiteto Santa Barbaroje profesoriaus Džeimso Keneto (James Kennett) komandos atliktas tyrimas atskleidė prieš 12 800 metų įvykusio kometos sprogimo įrodymus. Pasak mokslininkų, šis įvykis smarkiai pakeitė sąlygas gyvybei Žemėje.

Marsaeigis "Perseverance" savo borto kamera Mastcam-Z nufotografavo didelį "lauką", nusėtą neįprastos tekstūros šviesių uolienų. Iš išvaizdos jos primena visiems pažįstamus popkornus.

Retai pasitaikanti egzoplaneta, kurią intensyvi netoli esančios žvaigždės-šeimininkės spinduliuotė turėjo nušluoti iki plikos uolienos, vietoj to užsiaugino purią atmosferą - naujausias iš eilės atradimų, verčiančių mokslininkus permąstyti teorijas apie tai, kaip planetos sensta ir miršta ekstremalioje aplinkoje.

Tarptautinė mokslininkų komanda, pasitelkusi Džeimso Vebso kosminio teleskopo (James Webb Space Telescope) duomenis, atrado labiausiai nuo mūsų „nutolusią“ galaktiką.