Bronzos amžiaus bendruomenę dabartinės Ispanijos teritorijoje bent jau kurį laiką galėjo valdyti moterys. Archeologai rado moters kaulus su sidabrine diadema – ar karūna – ir kitomis brangenybėmis palaidotus po liekanomis pastato, kuris anksčiau buvo naudojamas politiniams susirinkimams.

98 milijonų metų palaikai, kurie gali priklausyti didžiausiam kada nors po Žemę klajojusiam gyvūnui – ilgakakliam titanozaurui, neseniai buvo atrasti Argentinoje.

Archeologai teigia, kad daugelis katastrofinių senovės potvynių galėjo įkvėpti Nojaus istoriją. Tačiau nedaugelis būtų prilygęs cunamio greičiui ir dydžiui, kuris prieš 9 910–9 290 metų užklupo teritoriją, kuri dabar yra šiaurinė Izraelio teritorija, ir galbūt išlikęs kolektyvinėje išgyvenusių žmonių atmintyje.

Rugpjūčio viduryje Sachos respublikoje (Jakutija) aptiktas trejų ar ketverių metų gauruotojo raganosio jauniklis. Radinys puikiai išsilaikęs, iš pirmo žvilgsnio matyti storas riešutų spalvos kailis ir nosies ragas.

Praėjusių metų pabaigoje Aberdyno muziejaus kuratoriaus padėjėja Abeer Eladany peržiūrinėjo muziejaus kolekcijose saugomus objektus – ir aptiko daiktą, kuris, atrodo, čia visai nepriklausė.

Mokslininkai išsiaiškino, kad majai į savo miestą Tikalį gabenosi mineralą ceolitą ir naudojo jį vandens filtravimui tūkstančius metų prieš tai, kai tai sugalvojo kitos civilizacijos. Vandens filtravimas majų mieste greičiausiai buvo daug geresnis už bet ką, ką žinojo europiečiai, po 1500 metų užkariavę majus.

Senovės istorikai stepių klajoklius dažnai apibūdindavo kaip smurto nevengiančius žmones, atsidavusius karui ir plėšikams. Tačiau archeologinių ir antropologinių duomenų apie smurtą šiose bendruomenėse ankstyvųjų amžių laikais iki šiol nebuvo.

Egipto archeologai padarė stulbinantį atradimą, kuris leido geriau suprasti senovės civilizaciją, gyvavusią šiame regione prieš maždaug 6 tūkst. metų. Viena ekspertė tai pavadino „įdomiausiu kada nors padarytu atradimu“.

Prieš aštuonis šimtus metų prerijose Misisipės pakrantėje stovėjo miestas – aukštos kultūros centras, kuriame gyveno daugybė žmonių. Miesto gyventojai pylė dirbtines kalvas, gerai išmanė astronomiją ir galimai aukojo savo dievams jaunas merginas. Svarbiausią šios kultūros miestą archeologai dabar vadina Kahokija. O kas jį pastatė? Iš kur atsirado gentis, apsigyvenusi didžiosios Šiaurės Amerikos upės pakrantėje?

Mokslininkai ištyrė 1,5 m ilgio mamuto iltį, rastą Tomės upės žemupyje, Sibire. Ant ilties išraižyti keturi kupranugariai ir žmogus, apsirengęs kaip kupranugaris. Tyrėjai mano, kad piešinys vaizduoja sceną, kaip užsimaskavęs medžiotojas sėlina prie kupranugarių tikėdamasis juos sumedžioti.

Kaip teigiama naujienų pranešimuose, iš ežero dugno Toskanoje (Italija) netrukus turėtų iškilti viduramžių „vaiduoklių miestas“. Tai gali būti pirmas kartas, kai palaidotas miestas dienos šviesą išvys po daugiau nei 25 metų.

Floresas – sala Indonezijoje, viena iš didžiausių, labiausiai kalvotų Mažųjų Sundos salų. Salai vardą suteikė portugalai, kurie ją atrado ir buvo sužavėti jos nuostabia augmenija. Floresas – gėlių sala.

Nefertitės palaidojimo teorija pirmą kartą buvo išplėtota 2015 m. – britų egiptologas Nicholas Reevesas teigė, kad už faraono Tutanchamono kapo gali egzistuoti slaptos kameros. Tais pačiais metais teorija buvo paremta preliminariais tyrimais.

Egipto piramidės yra vienas populiariausių turistų traukos objektų visame pasaulyje – į jas pažiūrėti kiekvieną dieną atvyksta žmonės iš tolimiausių pasaulio kampelių. Dažnai apie Egiptą girdime ir iš archeologų – mat šis kraštas yra puiki vieta daryti naujus atradimus ir tirti senovės pasaulį.

Archeologai Čekijoje atrado 7000 metų senumo šulinį. Jis, jų nuomone, yra seniausias medinis statinys pasaulyje, skelbia CNN.

Iš daugybės D. Mendelejevo periodinėje elementų lentelėje esančių elementų auksas pasižymi vos ne pačiomis unikaliausiomis savybėmis. Pirma, auksas masina žmones savo neįprasta spalva ir spindesiu. Antra, jis lengvai apdorojamas ir sudaro stabilius lydinius su kitais metalais. Trečia, auksas yra chemiškai pastovus ir nereaguoja į kitus junginius (su retomis išimtimis).

Tyrėjų komandai iš Jungtinės Karalystės pavyko atkurti senovės egiptiečio balsą. Neįtikėtinas projektas prasidėjo dar 2013 m. Kad mumija prabiltų, prireikė archeologų, egiptologijų, muziejaus kuratorių ir elektrotechnikų žinių

Prieš maždaug 120 mln. metų vienoje Kinijos provincijoje gyveno dinozauras, kurį šiandien mokslininkai vadina „šokančiu drakonu“. Nedidelio ir plunksnuoto dinozauro fosilijos atradimas padeda mokslininkams geriau suprasti dinozaurų ir paukščių ryšį, skelbia CNN.

Legendinis niršių Ispanijos konkistadorų letenų išvengęs aukštaūgio žmogaus dydžio medinis stabas yra autentiškas – tačiau tai gal net ne visai tai, kas apie radinį buvo žinoma iki šiol. Statula yra dar senesnė, nei manyta – tad ją galėjo garbinti dar prieš inkus egzistavę žmonės.

Po keturių dešimtmečių begalvis kūnas, rastas dulkėtoje oloje Aidaho valstijoje (JAV) atskleidžia savo paslaptis. Vis dėlto, šią keistą istoriją, apimančią žmogžudystę, asmenis už įstatymo ribų ir pabėgimą iš kalėjimo dar vis gaubia nemažai neaiškumų.

Bronzos amžiaus megalopolis Izraelyje, žynių kapsulė šalia Luksoro Egipte ir milžiniška senovės laikų siena Vakarų Irane – tik keli iš daugelio neįtikėtinų archeologinių atradimų, padarytų 2019 metais. „Live Science“ pateikia dešimt didžiausių 2019 metų archeologinių atradimų. Kaip ir ankstesniais metais, šį skaičių susiaurinti iki dešimties buvo itin sunku.

2019 lauko tyrimų metu Dono archeologinė ekspedicija, inicijuota Rusijos mokslų akademijos Archeologijos instituto ir vykdoma Valerijaus Guliajevo, atliko 19 pilkapių, pirmąkart aptiktų 2000 m., kasinėjimus.

Ant šventojo Atono kalno Graikijoje – dar kitaip vadinamo autonomine monastine Šventojo Kalno valstybe – buvo padarytas išties keistas atradimas. Ant šio kalno yra draudžiama lankytis moterims, o krikščioniški vienuolynai čia stovi jau 2000 metų. Nepaisant to, viena moteris vis dėl to čia galbūt galėjo patekti.

Ilgus amžius Velykų saloje stovinčias monolitines akmenines skulptūras gaubė paslaptis – tačiau gali būti, kad mokslininkai ką tik dar labiau priartėjo prie jos atskleidimo. Nors iki šiol nėra aišku, kokia yra tiksli šių skulptūrų paskirtis, naujajame tyrime teigiama, kad jos galėjo būti pastatytos siekiant paskatinti geresnį derlių sausrų laikotarpiu.

UC klasikinių laikų skyriaus archeologai Jackas Davisas ir Sharon Stocker du avilio formos kapus pernai aptiko istoriniame Pylo mieste – tyrinėdami individo, praminto „Grifų kariu“, kapą (pastarasis buvo atrastas 2015 m.).

Jeigu minėtas asteroidas būtų nukritęs vos puse minutės vėliau, jis būtų pataikęs kažkur į Ramųjį ar Atlanto vandenyną. Bet kokiu atveju tai būtų sukėlę milžiniškas bangas – tačiau tai nebūtų pražudę daugumos dinozaurų. Žinoma, mes turime iš dinozaurų evoliucionavusius paukščius – tačiau jei ne tai, šiandien vietoje vištų aplinkui lakstinėtų dinozaurai.

Paslaptingas radinys, aptiktas Sibiro amžinojo įšalo zonoje, verčia mokslininkus krapštytis galvas. Šuniuką, kuris, kaip manoma, nugaišo būdamas vos dviejų mėnesių amžiaus, mokslininkai pavadino Dogoru – kas jakutų kalba reiškia „draugą“. Gyvūnas buvo aptiktas Indigirkos upės apylinkėse Sibire, į šiaurės rytus nuo Jakutsko – ir neseniai buvo ištirtas Švedijos paleogenetikos centre.

Egipto senienų ministerija spaudos konferencijoje paskelbė apie atrastus du mumifikuotus liūtus. Gyvūnų mumijoms maždaug 2600 metų, ir jos buvo surastos kapuose, kuriuose buvo ir daugiau kačių statulų ir mumijų.