Naujai rasta slidė yra 187 cm ilgio ir 17 cm pločio. Antroji, atrasta 2014 m., yra kitokių matmenų. Ji yra 17 cm trumpesnis ir dviem centimetrais siauresnė. Pasak mokslininkų, jie skiriasi, nes buvo pagaminti rankomis.

Jis buvo pastatytas Sasanidų laikotarpiu. Sasanidų valstybė - oficialus Irano karalystės, dar vadintos Naująja Persijos karalyste arba Antrąja Persijos imperija, pavadinimas.

Šiuolaikiniai keliai ir gyvenvietės labiau primena senovės miestų centrus, nei dažnai galvojame - tai tikrai pasakytina apie išsiplėtusią Teotihuakano gyvenvietę, kadaise buvusią už 40 km į šiaurės rytus nuo Meksiko miesto.

Ši nuostabi istorija nutiko dar 1944 metais, tačiau ji iki šiol audrina nepriklausomų mokslininkų protus, kaip ir visų, kurie domisi mūsų planetos istorija.

Akmenys aptikti Tresneso pusiasalyje, kur nuo 2017 m. vyksta aktyvūs archeologiniai darbai, nes uolos, ant kurių buvo įsikūrusi senovės gyvenvietė, pamažu leidžiasi į jūrą. Iki šiol mokslininkai rado daugiau kaip 20 akmenų, o tokių radinių pamažu daugėja.

241 m. pr. m. e. prie Sicilijos krantų nuskendusiuose romėnų laivuose buvo rasti keturi senoviniai bronziniai taranai, kurių kiekvienas svėrė net 200 kilogramų.

Archeologai, atliekantys darbus šiaurinėje Dovydo miesto dalyje Senojoje Jeruzalėje, pagrindiniame drenažo kanale prie Verksmų sienos pagrindo aptiko maždaug 2700 metų senumo svarmenį.

Bronzos amžiaus bendruomenę dabartinės Ispanijos teritorijoje bent jau kurį laiką galėjo valdyti moterys. Archeologai rado moters kaulus su sidabrine diadema – ar karūna – ir kitomis brangenybėmis palaidotus po liekanomis pastato, kuris anksčiau buvo naudojamas politiniams susirinkimams.

98 milijonų metų palaikai, kurie gali priklausyti didžiausiam kada nors po Žemę klajojusiam gyvūnui – ilgakakliam titanozaurui, neseniai buvo atrasti Argentinoje.

Archeologai teigia, kad daugelis katastrofinių senovės potvynių galėjo įkvėpti Nojaus istoriją. Tačiau nedaugelis būtų prilygęs cunamio greičiui ir dydžiui, kuris prieš 9 910–9 290 metų užklupo teritoriją, kuri dabar yra šiaurinė Izraelio teritorija, ir galbūt išlikęs kolektyvinėje išgyvenusių žmonių atmintyje.

Rugpjūčio viduryje Sachos respublikoje (Jakutija) aptiktas trejų ar ketverių metų gauruotojo raganosio jauniklis. Radinys puikiai išsilaikęs, iš pirmo žvilgsnio matyti storas riešutų spalvos kailis ir nosies ragas.

Praėjusių metų pabaigoje Aberdyno muziejaus kuratoriaus padėjėja Abeer Eladany peržiūrinėjo muziejaus kolekcijose saugomus objektus – ir aptiko daiktą, kuris, atrodo, čia visai nepriklausė.

Mokslininkai išsiaiškino, kad majai į savo miestą Tikalį gabenosi mineralą ceolitą ir naudojo jį vandens filtravimui tūkstančius metų prieš tai, kai tai sugalvojo kitos civilizacijos. Vandens filtravimas majų mieste greičiausiai buvo daug geresnis už bet ką, ką žinojo europiečiai, po 1500 metų užkariavę majus.

Senovės istorikai stepių klajoklius dažnai apibūdindavo kaip smurto nevengiančius žmones, atsidavusius karui ir plėšikams. Tačiau archeologinių ir antropologinių duomenų apie smurtą šiose bendruomenėse ankstyvųjų amžių laikais iki šiol nebuvo.

Egipto archeologai padarė stulbinantį atradimą, kuris leido geriau suprasti senovės civilizaciją, gyvavusią šiame regione prieš maždaug 6 tūkst. metų. Viena ekspertė tai pavadino „įdomiausiu kada nors padarytu atradimu“.

Prieš aštuonis šimtus metų prerijose Misisipės pakrantėje stovėjo miestas – aukštos kultūros centras, kuriame gyveno daugybė žmonių. Miesto gyventojai pylė dirbtines kalvas, gerai išmanė astronomiją ir galimai aukojo savo dievams jaunas merginas. Svarbiausią šios kultūros miestą archeologai dabar vadina Kahokija. O kas jį pastatė? Iš kur atsirado gentis, apsigyvenusi didžiosios Šiaurės Amerikos upės pakrantėje?

Mokslininkai ištyrė 1,5 m ilgio mamuto iltį, rastą Tomės upės žemupyje, Sibire. Ant ilties išraižyti keturi kupranugariai ir žmogus, apsirengęs kaip kupranugaris. Tyrėjai mano, kad piešinys vaizduoja sceną, kaip užsimaskavęs medžiotojas sėlina prie kupranugarių tikėdamasis juos sumedžioti.

Kaip teigiama naujienų pranešimuose, iš ežero dugno Toskanoje (Italija) netrukus turėtų iškilti viduramžių „vaiduoklių miestas“. Tai gali būti pirmas kartas, kai palaidotas miestas dienos šviesą išvys po daugiau nei 25 metų.

Floresas – sala Indonezijoje, viena iš didžiausių, labiausiai kalvotų Mažųjų Sundos salų. Salai vardą suteikė portugalai, kurie ją atrado ir buvo sužavėti jos nuostabia augmenija. Floresas – gėlių sala.

Nefertitės palaidojimo teorija pirmą kartą buvo išplėtota 2015 m. – britų egiptologas Nicholas Reevesas teigė, kad už faraono Tutanchamono kapo gali egzistuoti slaptos kameros. Tais pačiais metais teorija buvo paremta preliminariais tyrimais.

Egipto piramidės yra vienas populiariausių turistų traukos objektų visame pasaulyje – į jas pažiūrėti kiekvieną dieną atvyksta žmonės iš tolimiausių pasaulio kampelių. Dažnai apie Egiptą girdime ir iš archeologų – mat šis kraštas yra puiki vieta daryti naujus atradimus ir tirti senovės pasaulį.

Archeologai Čekijoje atrado 7000 metų senumo šulinį. Jis, jų nuomone, yra seniausias medinis statinys pasaulyje, skelbia CNN.

Iš daugybės D. Mendelejevo periodinėje elementų lentelėje esančių elementų auksas pasižymi vos ne pačiomis unikaliausiomis savybėmis. Pirma, auksas masina žmones savo neįprasta spalva ir spindesiu. Antra, jis lengvai apdorojamas ir sudaro stabilius lydinius su kitais metalais. Trečia, auksas yra chemiškai pastovus ir nereaguoja į kitus junginius (su retomis išimtimis).

Tyrėjų komandai iš Jungtinės Karalystės pavyko atkurti senovės egiptiečio balsą. Neįtikėtinas projektas prasidėjo dar 2013 m. Kad mumija prabiltų, prireikė archeologų, egiptologijų, muziejaus kuratorių ir elektrotechnikų žinių

Prieš maždaug 120 mln. metų vienoje Kinijos provincijoje gyveno dinozauras, kurį šiandien mokslininkai vadina „šokančiu drakonu“. Nedidelio ir plunksnuoto dinozauro fosilijos atradimas padeda mokslininkams geriau suprasti dinozaurų ir paukščių ryšį, skelbia CNN.

Legendinis niršių Ispanijos konkistadorų letenų išvengęs aukštaūgio žmogaus dydžio medinis stabas yra autentiškas – tačiau tai gal net ne visai tai, kas apie radinį buvo žinoma iki šiol. Statula yra dar senesnė, nei manyta – tad ją galėjo garbinti dar prieš inkus egzistavę žmonės.

Po keturių dešimtmečių begalvis kūnas, rastas dulkėtoje oloje Aidaho valstijoje (JAV) atskleidžia savo paslaptis. Vis dėlto, šią keistą istoriją, apimančią žmogžudystę, asmenis už įstatymo ribų ir pabėgimą iš kalėjimo dar vis gaubia nemažai neaiškumų.

Bronzos amžiaus megalopolis Izraelyje, žynių kapsulė šalia Luksoro Egipte ir milžiniška senovės laikų siena Vakarų Irane – tik keli iš daugelio neįtikėtinų archeologinių atradimų, padarytų 2019 metais. „Live Science“ pateikia dešimt didžiausių 2019 metų archeologinių atradimų. Kaip ir ankstesniais metais, šį skaičių susiaurinti iki dešimties buvo itin sunku.