Visi žinome, kad senovės egiptiečiai mumifikuodavo mirusiuosius. taip pat žinome, kad jie mumifikuodavo ir gyvūnus – pavyzdžiui, šunis, kates, mangustus, gazeles ir paukščius, kurie turėjo lydėti mirusįjį į pomirtinį gyvenimą. Tačiau panašu, kad jie kartais mumifikuodavo ir kiek neįprastus gyvūnus – šiuo atveju, krokodilus.

1982 metų balandžio mėnesį amerikiečių speleologas Raselas Barouzas (Russell Burroughs) viename Ilinojaus valstijos slėnyje, atsitiktinai užlipo ant akmens plokštės, kuri beveik visa buvo sulindusi į žemę. Po akimirkos vyras jau kybojo virš po kojomis atsivėrusio labai gilaus plyšio. tik puiki reakcija padėjo speleologui išskėsti alkūnes ir atsiremti į plyšio kraštus, kai po kojomis esanti plokštė nugarmėjo į bedugnę.

Archeologai Gvatemaloje atrado iki šiol didžiausias majų statulėlių dirbtuves. Apie atradimą mokslininkai praėjusią savaitę paskelbė Amerikos archelogijos asociacijos susitikime. Šios dirbtuvės išbuvo po žeme daugiau nei 1000 metų. Mokslininkai teigia, kad čia masiškai buvo gaminamos sudėtingos, majų tradicijas atspindinčios statulėlės.

Prieš tai, kai Vezuvijaus ugnikalnis sunaikino Pompėją 79-aisiais mūsų eros metais, šiame mieste irgi buvo vieta, kur galima buvo nusigriebti greitą kąsnį, rašo „Live Science“. Tik tokį senovinį „Mcdonald's“ reklamavo ne auksinės arkos ar raudonplaukis klounas, bet gražuolė pusnuogė jūrų nifma.

Titikakos ežero dugne povandeniniai neseniai atrado tikrą lobį – auksinius medalionus, pakabukus iš turkio ir iš lazurito išpjaustytą pumą. Mokslininkai mano, kad Tiwanaku kultūros žmonės (įkūrę pirmąją didelę valstybę Andų kalnuose 500-1100 metais) – tiksliau, jų elitas – paaukojo šiuos turtus antgamtinėms būtybėms.

Jau gan ilgą laiką šiuolaikiniai istorikai diskutuoja apie seniausio vyno butelio ateitį. Šis „Špajerio“ – arba kitaip „Römerwein“ – vynas niekada nebuvo atidarytas, ir būtent dėl to išsiskiria įvairių istorikų nuomonės. Vieni sako, kad butelį reikėtų atidaryti ir detaliau ištyrinėti, o kiti – kad jis turi likti uždarytas.

Biblijoje aprašomi įvykiai vis dar yra didelė mįslė mokslininkams. Izraelyje, Palestinoje, Jordanijoje, Egipte ir kitose Vidurio Rytų šalyse atliekama nemažai archeologinių kasinėjimų, kuriais siekiama rasti įrodymų Biblijoje aprašomoms istorijoms. Kol kas artefaktų, kurie įrodytų tam tikrus Biblijos įvykius, yra mažai – todėl mokslininkai negali tiksliai nurodyti, kas yra tiesa, o kas ne.

Jau ilgą laiką mokslininkus domina Gizos piramidės – ir ne dėl to, kad jos slepia daugybę kapų ir erdvių, bet ir dėl to, kaip jos buvo pastatytos be modernių technologijų. Kol kas viena didžiausių paslapčių yra kaip egiptiečiams pavyko šias dideles struktūras taip puikiai išlygiuoti?

Archeologai nesenai atrado kapą iš Inkų imperijos, egzistavusios 1473-1572 metais, laikų. Jis yra maždaug 500 metų senumo, rastas Mata Indio archeologinėje aikštelėje, Lambajekės regione, maždaug 1000 kilometrų nuo Peru sostinės Limos.

Europa tiesiog nubarstyta akmeniniais monumentais, pastatytais prieš tūkstančius metų. Be amžino klausimo, kokio velnio žmonės tiek vargo, kad juos pastatytų, antropologai ginčijasi, ar pati tokių statinių idėja galėjo kilti iš vieno konkretaus regiono, ar savarankiškai atsirado atskirose, visiškai nesusijusiuose regionuose.

Šis XX amžiaus pradžioje aptiktas artefaktas iki šiol yra viena iš didžiausių praeities paslapčių. Nėra žinoma, kas pagamino šį diską, kokiu tikslu ir kas jame pavaizduota. Diskas saugomas Kretos sostinės Herakliono archeologijos muziejuje ir yra pats populiariausias visos kolekcijos eksponatas – daugelis turistų specialiai atvyksta, norėdami apžiūrėti diską.