Archeologija:

Nauji archeologiniai radiniai Château des Milandes pilyje Prancūzijoje atskleidžia intriguojančių įžvalgų apie balzamavimą viduramžių Vakarų Europoje. Mokslininkams pirmą kartą pavyko pateikti bioarcheologinių įrodymų, kad balzamavimo praktika, ilgą laiką laikyta egzotiška ir susijusia su kitomis kultūromis, buvo plačiai taikoma ir Europoje, ypač aristokratų sluoksniuose. Šie radiniai ne tik atskleidžia techninius balzamavimo aspektus, bet ir atveria duris istoriniams ir socialiniams kontekstams, kurie formavo šią tradiciją.

79-aisiais metais rugpjūčio mėnesį Vezuvijaus ugnikalnio išsiveržimas sunaikino senovinius romėnų miestus, tokius kaip Pompėja ir Herkulanėjus, palikdamas tūkstančius gyvybių. Nors šis įvykis dažnai vaizduojamas kaip visiškas sunaikinimas, naujausi tyrimai rodo, kad kai kurie gyventojai sugebėjo išgyventi ir pradėti naują gyvenimą kitose vietovėse. Šiame straipsnyje nagrinėsime išgyvenusiųjų istorijas ir jų poveikį tolesnei istorijai.

Tutanchamono auksinė kaukė jau beveik šimtmetį žavi istorikus ir archeologus, tačiau naujausi moksliniai tyrimai atskleidžia, kad jos istorija gali būti kur kas sudėtingesnė, nei manyta anksčiau. Britų archeologų komanda, vadovaujama profesorės Džoanos Fletčer, atrado įdomių detalių, galinčių įrodyti, kad ši ikoniška relikvija galėjo priklausyti ne jaunojo faraono, o karalienės Nefertiti. Šiame straipsnyje aptarsime šiuos naujus atradimus ir jų pasekmes senovės Egipto istorijai.

Archeologijos mokslininkai iš Bolonijos universiteto padarė įspūdingą atradimą, kuris gali pakeisti mūsų suvokimą apie rašto raidą senovėje. Nustatyta, kad piešiniai ant cilindrinių antspaudų, naudotų senoviniame Uruko mieste, tapo pirmojo Mesopotamijoje protoklino rašto, atsiradusio prieš 5,5 tūkst. metų, pagrindu. Šis atradimas atskleidžia, kaip ekonominiai poreikiai ir prekyba skatino rašto vystymąsi.

Senovės Maroko gyventojai, gyvenę prieš 15 tūkst. metų, turėjo išsivysčiusias medicinos žinias, kurias liudija naujausi archeologiniai radiniai. Neseniai atliktas tyrimas atskleidė, kad urve, laikomame seniausia laidojimo vieta Šiaurės Afrikoje, rasti spygliuočiai (efedra) patvirtina, jog šie augalai buvo naudojami ne tik laidojimo apeigoms, bet ir medicinoje. Tai ne tik atskleidžia senovės bendruomenių ryšį su gamta, bet ir jų pažangumą gydant ligas.

Naujausi tyrimai Vidinėje Mongolijoje atskleidė unikalų oviraptorozaurų dinozaurų radinį, pavadintą „Yuanyanglong bainian“. Ši rūšis, gyvenusi ankstyvosios kreidos laikotarpiu prieš 110 milijonų metų, pasižymi unikaliu morfologinių bruožų deriniu, leidžiančiu geriau suprasti ankstyvųjų dinozaurų biologiją ir ekologiją.

Egipto piramidės, šimtmečius stebinančios savo didybe ir tikslumu, slepia daugiau nei tik faraonų kapavietes. Naujausi moksliniai tyrimai atskleidžia intriguojančią galimybę, kad šie didingi statiniai buvo sukurti ne tik architektūros šedevrams, bet ir kaip įrankiai, galintys paveikti žmogaus sąmonę garsų pagalba. Kaip infragarsas galėjo būti naudojamas ritualuose? Ką tai pasakoja apie senovės egiptiečių dvasinę praktiką?

2018 metų vasarį Ispanijos Kadiso miestas patyrė stiprią audrą, kurios pasekmės buvo netikėtos ir reikšmingos. Po smūgio į krantą, Kortaduro paplūdimyje buvo atrasti unikalūs archeologiniai artefaktai, tarp jų romėnų akvedukas, datuojamas I amžiumi, ir XVI amžiaus keliai. Šie atradimai ne tik atskleidžia miesto inžinerinį genijų, bet ir iliustruoja Kadiso, kaip kultūrinių ir prekybinių mainų centro, istoriją.

Ankilozauro okaimenės, pavadintos „Sankor“, atradimas Kanados Albertos provincijoje atveria naujas galimybes suprasti senovės gyvūnų gyvenimą. Datuoti daugiau nei 112 milijonų metų, šie gerai išlikę likučiai ne tik leidžia mums pažvelgti į praeitį, bet ir atskleidžia, kaip šie didžiuliai šarvuoti žolėdžiai prisitaikė prie savo aplinkos. Šiame straipsnyje aptarsime šio unikalaus radinio svarbą p paleontologijai. 

Vokietijos Bavarijoje, Nördlingen mieste, archeologai padarė neįtikėtiną atradimą – 3000 metų senumo kardą, kuris ne tik stebina savo išsaugojimo būkle, bet ir kelia daug klausimų apie senovės gyventojų gyvenimą. Šis radinys gali atskleisti ne tik metalurgijos, bet ir socialinių santykių detales bronzos amžiuje.

Senovinis romėnų laikų sarkofagas atsitiktinai aptiktas paplūdimyje netoli Šventųjų Konstantino ir Elenos kurorto - vienos populiariausių Bulgarijos turistinių vietų.