Archeologija:

Maždaug prieš 900 tūkst. metų Ispanijoje vyko revoliucinis technologinis šuolis, kai buvo atrasta „akmens technologijos 2.0“. Santjago de Kompostelos universiteto antropologų komanda, vadovaujama Diego Lombao, aptiko El Barranc de la Boella vietovėje pažangius akmeninius įrankius, kurie rodo mūsų protėvių išradingumą ir gebėjimą planuoti. Šis atradimas suteikia naujų įžvalgų apie ankstyvą žmonių evoliuciją ir socialinę elgseną.

Nauji archeologiniai atradimai atskleidžia, kaip ankstyvieji Amerikos čiabuviai, priklausantys Vakarų Kloviso kultūrai, pagrindinį dėmesį skyrė mamutų medžioklei. Šio tyrimo rezultatai rodo, kad mamutai ne tik suteikė būtinų maisto medžiagų, bet ir formavo šių žmonių gyvenimo būdą, leidžiančią jiems efektyviai prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos.

Danijos archeologai padarė nuostabią atradimą, kai rado daugiau nei 100 ginklų slėptuvę, užkastą po geležies amžiaus vado namu. Ši kolekcija, datuojama 1500 metų atgal, ne tik atskleidžia senovės ginkluotės įvairovę, bet ir leidžia pažvelgti į to meto visuomenės struktūrą, ritus ir kasdienį gyvenimą. Tyrimai šioje vietovėje žada atskleisti dar daugiau paslapčių apie geležies amžiaus kultūrą ir jos santykius su Romos imperija.

Pietryčių Meksikoje archeologai padarė sensacingą atradimą – tūkstančius nežinomų senovės Majų statinių, kurie rodo, kad ši regiono dalis buvo nepaprastai urbanizuota ir gyvybinga. Tyrimo metu buvo atrastas net ištisas prarastas miestas, vadinamas Valeriana, kuris ne tik atskleidžia majų architektūros paslaptis, bet ir leidžia geriau suprasti šios išnykusios civilizacijos kultūrą. Pasinaudodami modernia lidaro technologija, mokslininkai dabar gali tirti didžiulius regionus, anksčiau nepasiekiamus tradiciniais metodais.

Pietų Floridos universiteto (JAV) mokslininkai pirmieji įrodė, kad senovės egiptiečiai iš tikrųjų vartojo psichodelinius vaistus. Daugelį metų archeologai senovės Egipto istoriniuose dokumentuose rado paminėjimų apie įvairių psichodelikų naudojimą. Dažniausiai jie buvo naudojami įvairių ritualų metu, vartojant specialius indus. Pasak archeologų, vienas iš tokių indų buvo taurės su dievo ir demono Beso atvaizdu.

Nauji archeologiniai radiniai Château des Milandes pilyje Prancūzijoje atskleidžia intriguojančių įžvalgų apie balzamavimą viduramžių Vakarų Europoje. Mokslininkams pirmą kartą pavyko pateikti bioarcheologinių įrodymų, kad balzamavimo praktika, ilgą laiką laikyta egzotiška ir susijusia su kitomis kultūromis, buvo plačiai taikoma ir Europoje, ypač aristokratų sluoksniuose. Šie radiniai ne tik atskleidžia techninius balzamavimo aspektus, bet ir atveria duris istoriniams ir socialiniams kontekstams, kurie formavo šią tradiciją.

79-aisiais metais rugpjūčio mėnesį Vezuvijaus ugnikalnio išsiveržimas sunaikino senovinius romėnų miestus, tokius kaip Pompėja ir Herkulanėjus, palikdamas tūkstančius gyvybių. Nors šis įvykis dažnai vaizduojamas kaip visiškas sunaikinimas, naujausi tyrimai rodo, kad kai kurie gyventojai sugebėjo išgyventi ir pradėti naują gyvenimą kitose vietovėse. Šiame straipsnyje nagrinėsime išgyvenusiųjų istorijas ir jų poveikį tolesnei istorijai.

Tutanchamono auksinė kaukė jau beveik šimtmetį žavi istorikus ir archeologus, tačiau naujausi moksliniai tyrimai atskleidžia, kad jos istorija gali būti kur kas sudėtingesnė, nei manyta anksčiau. Britų archeologų komanda, vadovaujama profesorės Džoanos Fletčer, atrado įdomių detalių, galinčių įrodyti, kad ši ikoniška relikvija galėjo priklausyti ne jaunojo faraono, o karalienės Nefertiti. Šiame straipsnyje aptarsime šiuos naujus atradimus ir jų pasekmes senovės Egipto istorijai.

Archeologijos mokslininkai iš Bolonijos universiteto padarė įspūdingą atradimą, kuris gali pakeisti mūsų suvokimą apie rašto raidą senovėje. Nustatyta, kad piešiniai ant cilindrinių antspaudų, naudotų senoviniame Uruko mieste, tapo pirmojo Mesopotamijoje protoklino rašto, atsiradusio prieš 5,5 tūkst. metų, pagrindu. Šis atradimas atskleidžia, kaip ekonominiai poreikiai ir prekyba skatino rašto vystymąsi.

Senovės Maroko gyventojai, gyvenę prieš 15 tūkst. metų, turėjo išsivysčiusias medicinos žinias, kurias liudija naujausi archeologiniai radiniai. Neseniai atliktas tyrimas atskleidė, kad urve, laikomame seniausia laidojimo vieta Šiaurės Afrikoje, rasti spygliuočiai (efedra) patvirtina, jog šie augalai buvo naudojami ne tik laidojimo apeigoms, bet ir medicinoje. Tai ne tik atskleidžia senovės bendruomenių ryšį su gamta, bet ir jų pažangumą gydant ligas.

Naujausi tyrimai Vidinėje Mongolijoje atskleidė unikalų oviraptorozaurų dinozaurų radinį, pavadintą „Yuanyanglong bainian“. Ši rūšis, gyvenusi ankstyvosios kreidos laikotarpiu prieš 110 milijonų metų, pasižymi unikaliu morfologinių bruožų deriniu, leidžiančiu geriau suprasti ankstyvųjų dinozaurų biologiją ir ekologiją.