Labiausiai paplitusi nuomonė apie Šėtono nuopuolį grindžiama Izaijo pranašystės 14,12: „Tai nupuolei iš dangaus, Aušrini, aušros sūnau!“ Toliau šioje ištraukoje sakoma, kad Liuciferis mėgino iškelti savo sostą viršum žvaigždžių ir tapti panašus į Aukščiausiąjį, bet Dievas nugramzdino jį į duobės gelmes (Iz 14,13–15).

Tad atminkite, kad dabar velnias su mumis elgiasi labai maloniai, bet kai būsime gyventojai, jis taip gražiai nesielgs.

XVII amžiuje gyvenusi vienuolė Maria Crocifissa della Concezione neva buvo apsėsta. Keista kalba parašytas sicilietės laiškas daugybę metų buvo neiššifruotas, tačiau specialistams pavyksta atskleisti vis daugiau ir daugiau informacijos, kas ten parašyta.

Egzorcizmas. Velnio išvarymas. Visose pasaulio religijose yra įrodymų, kad demonai gali apsėsti žmones. Jis mano, kad egzorcizmas ir psichiatrija, gydant žmones turėtų viena kitą papildyti. Daugiau skaitykite apie tai: Egzorcizmas, demonai, velnio išvarymas, Dana Borisova, Дана Борисова, religija.

Tai, anot Bažnyčios, egzistuoja ne vien siaubo filmuose ar mistinėse istorijose: kraują stingdantys šauksmai, siaubo kančios purtomas kūnas ir dvasininkas, maldomis bei specialiomis formuluotėmis besistengiantis išlaisvinti šėtono apsėstą žmogų.

Tikima, kad gruodis – magiškas mėnuo. Yra sakančių, kad paskutinę naujų metų naktį net paprastiems mirtingiesiems paklusdavo burtai ir magija, ką jau kalbėti apie Kūčių vakarą, kai ateitį esą pranašauja net tuomet prabilę gyvuliai.

Egzorcistas kunigas Arnoldas Valkauskas nuolat meldžiasi už piktosios dvasios apsėstus ar varginamus žmones. „Tik dabar mane atpažinai?“ – į egzorcisto paliepimą pasišalinti žmogaus lūpomis jam kartais atkerta piktosios dvasios. Tai dvasininko neišgąsdina – atvirkščiai – padeda iš apsėstų žmonių išvaryti velnią.

Kunigas jėzuitas Aldonas Gudaitis – ne egzorcistas, tačiau į velnią žiūri rimtai. Tiesa, nevengia ir ankedotų. Paskaitos „Kodėl velnias bijo humoro?“ autorius mano, kad piktasis – reali būtybė, tačiau ne tokia galinga, kaip kartais atrodo.

Pirmuoju Lietuvoje egzorcistu pramintas klebonas Edmundas Rinkevičius teigia, kad šėtonas žmogų pasiekia įvairiausiais keliais. Ir jei pats žmogus nenori, tai išvaryti jį apsėdusį nelabąjį būna labai sunku. Pasak išskirtinį interviu davusio dvasininko, fizinį piktosios dvasios poveikį pajunta net tik aukos, bet ir į kovą su šėtonu stojantis kunigas.

Lietuvoje vykstantis teologo, kunigo ir egzorcisto Benoit Domerque vizitas sulaukė nemenko žiniasklaidos ir visuomenės susidomėjimo. Svečias iš Prancūzijos įvardino, kad jis siekia įspėti apie antikristinius (demoniškus) pėdsakus popkultūroje. Nenuostabu, kad netrūksta skeptikų, nes ne vienam nūdienos žmogui demonai yra mitologinės būtybės.

Besiraitantys nuo nepakeliamos kančios, nepaaiškinamus veiksmus atliekantys, isterijos apimti žmonės - tokius vaizdus įpratę matyti kunigai egzorcistai, tikinantys, kad ir jie patys patiria žodžiais neįmanomų apibūdinti potyrių. Tai, kas paprastam žmogui atrodo nesuvokiama, yra reali šių dvasininkų gyvenimo dalis.

Kiekvienas žmogus yra pašauktas bendrystei su Dievu. Kiekvieno mūsų tikslas yra Dievas ir kiekvieno mūsų gyvenimo kelionė yra kelionė Dievop. Tačiau yra „tasai“, kuri trukdo keliauti ta kryptimi, kurion esame pašaukti. Tas „tasai“ yra blogio dvasia, arba Šėtonas, Piktasis, Velnias, Gundytojas (įvairiai jį galima pavadinti).

„Jeigu galėčiau, norėčiau nebūti egzorcistu. Tai, ką tenka patirti, pamatyti, prilygsta siaubo filmuose rodomoms scenoms. Piktoji dvasia ne tik stengiasi visokiais būdais sutrukdyti dirbti egzorcistui, bet ir nepraleidžia progos keršyti ją išvarančiajam“, – pasakojo prieš beveik penkerius metus egzorcistu vyskupo paskirtas kunigas Sigitas Bitkauskas.

Šiurpūs kunigo egzorcisto pasakojimai. Mergina žaibišku karate judesiu sudaužo ant altoriaus stovinčią stiklinę su švęstu vandeniu. Nė viena stiklinės šukė nenukrenta ant žemės. Mergina niekada anksčiau nėra dariusi nieko panašaus. Jaunas vaikinas per egzorto seansą žvilgteli į du šalia stovinčius kunigus ir nė iš šio nė iš to lepteli: „Kas jums įdėjo į galvą tą kvailą mintį mesti rūkyti?“ Jaunuolis nė nenutuokė, kad kunigai, kurie už jį meldėsi, svarstė atsisakyti šio žalingo įpročio.

Anks­čiau „be­pro­ty­bė“ bu­vo lai­ko­ma dva­sių, de­mo­nų ap­sė­di­mu ar die­viš­kais re­gė­ji­mais. Da­bar tai lai­ko­ma me­di­ci­ni­ne pro­ble­ma. Ką tai reiš­kia da­bar­ti­niams ti­kin­tie­siems?

Vyriausioji Lietuvos ragana Vilija Lobačiuvienė patikslina – Velinas, mat krikščionybė su savo Velniu mums, pagonių ainiams, – kaip bananas šiaurėje. Vis dėlto juokams čia ne vieta. Taip, atspėjote, kartu su ponia Vilija gvildename bene paslaptingiausią ir šiurpiausią magijos pasaulio temą – egzorcizmas. Viskas kaip filme, tik tikra…

Vienas prieš šimtus apsėstųjų. Jo ginklas - malda. Jo priešininkas - velnias pats. Kaip vyksta egzorcizmo apeigos? Ir ko nori iš mūsų piktoji dvasia?