Kova su šėtonu - ne mėgėjams

Pirmuoju Lietuvoje egzorcistu pramintas klebonas Edmundas Rinkevičius teigia, kad šėtonas žmogų pasiekia įvairiausiais keliais. Ir jei pats žmogus nenori, tai išvaryti jį apsėdusį nelabąjį būna labai sunku. Pasak išskirtinį interviu davusio dvasininko, fizinį piktosios dvasios poveikį pajunta net tik aukos, bet ir į kovą su šėtonu stojantis kunigas.

- Kokiose Lietuvos vietose dažniausiai pasitaiko apsėdimų? Ar galima pasakyti, kad tam tikrose vietovėse jų yra daugiau?

- Ne, šitaip negalima pasakyti. Apsėstų žmonių gali pasitaikyti bet kur. Regionais to neskirstysim…

- Kokio amžiaus žmonės patenka į "didžiausios rizikos" grupę? Kas dažniausiai į Jus kreipiasi?

- Kreipiasi įvairaus amžiaus žmonės. Pas mane daugiausiai atvažiuoja maždaug keturiasdešimtmečiai. Tačiau kreipiasi ne visi. Yra žmonių, kurie gyvena su tuo, vargsta ir nežino, kas jiems yra.

- Kaip pavadinti tai, kas apsėda žmogų? Kuo tai pasireiškia?

- Žmogų apsėda piktoji dvasia. Lietuviškai dar galima vadinti velniu, šėtonu. Apsėstasis neturi sveikatos, dieną negali nieko dirbti, būna, kad langus užsidengia, nes negali žiūrėti į šviesą, bijo saulės. Taip pat jaučia neapykantą šventiems daiktams: nepakenčia šventųjų paveikslų, kryžių - juos išdaužo, sulaužo. Žmogus tarsi ligonis: dieną jis guli, tačiau naktį gali tapti darbingu. Pavyzdžiui, jaunimas naktį "sėdi" internete arba muzikos klauso, bet negalima teigti, kad toks naktinėtojas būtinai yra apsėstas.

- Juk kryžius laužo dažniausiai satanistai?

- Būtent. Per tai (išniekinant šventas vietas) žmogus apsėdamas. Jeigu žmogus satanistas, tai jis tikrai yra apsėstas. Pavyzdžiui, jaunimas tampa vadinamaisiais gotais, pradeda juodai rengtis, priima tamsą mirties kultūrą. Vėliau, niekindami šventas vietas, jie gali būti apsėsti. Nesakau, kad išniekinimais užsiima gotai, bet jie jau yra žemesnioji satanistų pakopa.

- Kokiais dar būdais gali būti apsėdamas žmogus? Turi tam įtakos drabužiai, muzika, tatuiruotės? 

- Visi išvardyti būdai. Ypač muzika… Ji gali būti satanistinė.Pavojinga ir transcendentinė, meditacinė muzika - tokia, nuo kurios, liaudiškai tariant, "pavažiuoja stogas". Tokios muzikos reikėtų vengti. Ji destruktyvi - ardanti. Priešingai, teigiamai veikia klasikinė muzika. Muzika gali gydyti, bet gali ir nužudyti. Yra buvę atvejų, kai muzika sutrikdė širdies ritmą.

Jaunimas rizikuoja žiūrėdamas siaubo, smurto ir sekso filmus - visus, kurie su "S" raide. Aš juos vadinu satanistiniais. 

Apsėsti gali ir spiritizmo seanso metu. Tereikia tik iškviesti dvasią, ir jos pasilieka. 

Dvasia gali apsėsti tiek vietą, pavyzdžiui, namus, tiek patį žmogų. Tokiais atvejais taip pat reikia išvarymo.

- Grįžtant prie filmų, kaip jie gali paveikti? Juk pasižiūrėjai ir, atrodo, jokių pasekmių nėra?

- Specialiai žiūrėjau vieną siaubo filmą, norėdamas suvokti, kodėl ten yra "S" raidė. Jokio siaubo nemačiau. Vaikiškas filmas, kai apie rankas ir kojas vaikui apsivynioja lianos ir kažkur traukia. Tik filmo pabaigoje ant namelio sienos užsidegė pentagrama, ir vaikai šaukia "Atsiduodu tamsos jėgai!". Jei filmą žiūrintis vaikas pradės tai kartoti, viskas: to užtenka, kad piktoji dvasia imtų į jį kėsintis.

- Tai panašių frazių net juokais negalima kartoti?

- Jokiais būdais! Net spektaklių metu. Aprašytas ne vienas atvejis, kai aktorius spektaklio metu "nusižudo", o paskui tai padaro ir gyvenime.

Man dirbant vienoje parapijoje, žmogus vaidino blogiuką, dėl kurio kaltės nuskęsta jaunoji, o vėliau vaidinime jis pats "pasikaria". Vėliau šis aktorius pasikorė, ir tik žmona spėjo jį išgelbėti. Dvasiniame lygmenyje negali būti jokių juokų.

- Kalbant apie tatuiruotes, kokių reikėtų vengti? Ar išsitatuiruotas paukščiukas gali kelti tokį pat pavojų kaip Antikristo skaičiumi laikomas 666?

- Apskritai nereikia jokių tatuiruočių. Žmogaus kūnas yra Dievo šventovė. Savo kūną turime gerbti, ir toks savęs žalojimas: auskarų vėrimasis į liežuvį, bambą, nosį yra sunki nuodėmė.

- Bet kaip tas liūdnai pagarsėjęs skaičius 666? Ne kartą teko matyti automobilius tokiais numeriais - ar mašinos savininkui gresia būti apsėstam?

- Taip, jeigu numeris buvo pasirinktas sąmoningai, žinant, jog tai šėtono skaičius. Bet jei tokie skaičiai kliuvo netyčia ir žmogus jų nesureikšmina, tuomet pavojaus nėra. Taip pat ir gyvenant 13-ame name. Ne patys skaičiai yra magija, o žmogaus nuostata į juos. Yra apsėstųjų, kurie užsiėmė numerologija (kai pagal skaičius spėliojama ateitis). Viskas nuo žmogaus priklauso. Blogai, kai žmogus tiki ne Dievu, o kažkuo kitu. Dievas yra praeities, dabarties ir ateities Viešpats.

Tą patį galiu pasakyti ir apie horoskopus ar kortas. Mums duota gyventi šia diena, ir be Dievo valios nė plaukas nenukris.

- Papasakokite, kaip vyksta egzorcizmo arba piktosios dvasios išvarymo seansas.

- Tai yra maldos.

- Tam reikalingos specialios maldos ar veikia absoliučiai visos?

- Yra Bažnyčios nustatytos ir patvirtintos apeiginės maldos.

- Ar būna, kad maldos nepadeda? Yra dar kažkokių priemonių?

- Pirmiausia, gera išpažintis ir gautas išrišimas jau yra mažytis egzorcizmas. Jeigu žmogus daug metų nebuvo išpažinties, jis taip pat gali būti varginamas piktosios dvasios. Daug kas priklauso nuo Dievo valios ir žmogaus bendradarbiavimo. Jeigu žmogus nenori atsižadėti nuodėmingo gyvenimo, tuomet išlaisvinimo procesas gali būti labai ilgas. 

Labai greitai viskas pavyksta, jei žmogus pats keičiasi ir to nori. Kartais atveža kokį alkoholiką žmona ar jo motina ir sako, kad greitai jį pakeisčiau. Nieko panašaus negali būti - jis pats turi keistis ir atsižadėti tokio gyvenimo.

- Bet žmogus gali nebesuvokti, ko jam reikia. Alkoholio ar narkotikų paveiktas protas trukdys suvokti, kas geriau. Kaip tuomet?

- Tokiais atvejais reikalinga artimųjų malda. Ji labai padeda. Kartais neįmanoma išlaisvinti vieno šeimos nario be visų kitų šeimos narių atsivertimo. Jei blogai vaikui, tai dažniausiai būna tėvų nuodėmingo gyvenimo pasekmė.

- Kas dar, be maldų, įeina į egzorcizmo apeigas? 

- Dar šlakstau švęstu vandeniu, žegnoju kryžiumi. Jokio fizinio kontakto su žmogumi nebūna.

 - O žmogaus, iš kurio varoma piktoji dvasia, kažkokia fizinė reakcija būna? 

- Be abejo, tokia reakcija gali būti. Pavyzdžiui, žegnojant kryžiumi žmogus jaučia, tarsi jį degintų. Arba, šlakstant švęstu vandeniu dengiasi veidą, slepiasi.

- Egzorcizmo seanse dalyvaujate vienas? 

- Beveik niekada nedalyvauju vienas. Būna artimieji, kviečiu į pagalbą ir vietinius žmones. Dalyvauti vienam gali būti pavojinga. Apsėstasis gali pulti, todėl tiesiog reikia jį sulaikyti.

Šią savaitę pas mane ketina atvežti apsauginio lydimą jaunuolį. Artimieji mano, kad jis apsėstas. Jaunuolis agresyvus. Gydytojai neranda jokios ligos. Jie bandė gydyti jaunuolį ir psichiatrijos ligoninėje. Nepadeda jokie vaistai, jokie raminamieji. 

- O po velnio išvarymo, žmogui būna kokių nors neigiamų pasekmių gyvenime ar viskas grįžta į įprastas vėžes?

- Viskas būna gerai, jeigu žmogus ir pats keičiasi, pradeda tikėti, melstis. Bet jei jis vėl grįžta į nuodėmingą gyvenimą, gali būti dar blogiau.

- Esate minėjęs, kad apsėdimui tiesioginės įtakos turi sunkios nuodėmės.

- Taip. Paprastas pavyzdys - stalas. Virš jo yra šviesa, o po juo - tamsa. Jei darai sunkią nuodėmę, tuomet įkrenti į tamsą, kuri yra piktosios dvasios teritorija. Tačiau niekas negresia gyvenantiems malonėje Dievo, kuris yra Šviesa. Mes esame Šviesos vaikai. Piktoji dvasia į šviesą patekti negali.

- Buvę apsėsti žmonės pasakoja Jums apie kokius nors regėjimus, kitus keistus potyrius?

- Būna. Yra mačiusiųjų kažką šalia jų šmėstelint per kambarį. Arba tiesiog mato piktąją dvasią raguoto žvėries pavidalu. Mato prieš save akis. Ypač dažnai jos išnyra iš tamsos ar kokio kampo po spiritizmo seanso.

 Viena mergina pasakojo, kad po spiritizmo seanso ji pro langą pamatė nusileidžiančią plaukuotą ranką. Po tokių seansų dažniausiai užtenka apvalyti žmogų, o namų šventinti nebūtina. 

- Kaip žmonės Jus suranda?

- Apie mane yra paskelbęs vyskupas, tačiau išgarsino žiniasklaida, nors aš į ją tikrai nesiveržiu. Norėčiau pabrėžti, kad šiuo metu pasirodė tariamų mano interviu, kurių nesu davęs. Perrašo prieš porą metų spausdintą mano interviu, kažką nuo savęs prideda ir klaidina žmones. Rašo, kad esu vienintelis Lietuvoje egzorcistas. Netiesa. Esam dabar šešiese. Ir esu paskirtas ne popiežiaus, o vyskupo. Aš tik pirmasis pasiskelbiau egzorcistu. Mane susiranda ir iš užsienio. Pasirodo, ten nėra daug egzorcistų. Pavyzdžiui, Čikagoje tėra tik vienas. 

- Gal teko bendrauti su Katalikų bažnyčios vyriausiuoju egzorcistu Gabrieliu Amortu? 

- Neteko. Kai mūsų egzorcistai buvo išvažiavę į Italiją, aš tuomet išvykti negalėjau. Bet teko dalyvauti Europos egzorcistų seminare Lenkijoje, Čenstachovoje.  Ten rinkosi ne tik egzorcistai, bet ir kiti dirbantys vadinamojoje „išlaisvinimo tarnyboje“. Kažko naujo nesužinojau, tačiau susitikti su kolegomis naudinga. 

- Bet juk apsėdimą galima supainioti su psichikos liga: jei vienam apsėstajam reikia egzorcizmo, tai kitam gal užtektų psichologo ar psichiatro pagalbos. Kiek realiai yra apsėstųjų?

- Apsėstųjų yra mažuma - iš šimto vienas. Būna tik piktosios dvasios atakos. O apsėdimų yra gal tik iš tūkstančio vienas, bet ne visi kreipiasi.

- Kuo pasireiškia piktosios dvasios ataka?

- Atakuojamasis gali girdėti garsus. Jie sklinda nebūtinai namuose, o girdimi pasąmonėje. Būna, kad atsibudęs iš ryto žmogus jaučia fizinį smaugimą. Piktoji dvasia gali skatinti nusižudyti. Tačiau negalima teigti, kad kiekvieną savižudybę išprovokuoja piktoji dvasia. Tai gali būti ir psichikos liga.

- Žmonių žiaurumas kitų žmonių, gyvūnų atžvilgiu - ką bendro su tuo turi piktoji dvasia?

- Kaip pavyzdį pateiksiu recidyvistus, tokius, kurie, išėję iš kalėjimo, žudo vėl ir vėl. Čia taip pat gali būti apsėdimas.

- O kaip apsisaugoti nuo tokio pavojingo žmogaus? Kaip netapti mums blogo linkinčiojo auka?

- Malda už tą žmogų gelbėja jus. Bet jeigu jausi tam blogam žmogui neapykantą, tuomet galima net išprovokuoti jo agresiją. 

- Skaitėte garsiąją knygą "Da Vinčio kodas"?

- Neskaičiau, bet žinau, apie ką ji, ir jau buvo apsėdimų dėl tos knygos. Šis kūrinys sugriauna pamatinį pasitikėjimą Dievu - pasitikėjimą bet kuo. Knyga parašyta tokiu principu kaip detektyviniai romanai, remiantis sąmokslo teorija: kažkas kažką daro, tačiau niekas neįvardijama konkrečiai. Knygoje melu apkaltinama Bažnyčia, ir tai gali išprovokuoti žmogaus pyktį.

Filmas taip pat prastas, ten daug elementarių netikslumų. Pavyzdžiui, tai, kad "Opus Dei" vienuoliai vilki abitus. Taip nėra. Tai paprasta kunigus vienijanti organizacija, neturinti jokių vienuolynų ir vienuolių. Žinoma, svarbu ir kaip ta knyga yra skaitoma: ar lengvai, tarsi detektyvas, ar rimtai ir tuo tikint. Vėlgi viskas priklauso nuo žmogaus požiūrio. 

Taip pat yra rusų autoriaus Vladimiro Megre knyga "Anastasija". Atrodo, rašo apie labai gražius dalykus: kaip mylėti Dievą, žmones, gamtą. Dėl knygos kuriasi klubai. Tačiau kažkas yra ne taip, nes dėl "Anastasijos" žmonės apsėdami. Galimas dalykas, kad knygoje užkoduoti kažkokie žodžiai juos skaitant originalo kalba.

- Liaudyje dar populiarus "nužiūrėjimo" terminas. Ar tai tikrovė, ar tik "bobučių pasakos"?

- Jei žmogus gyvena nuodėmėje, tai jam visokios blogybės gali prikibti - taip pat ir nužiūrėjimas. Kitas gali mąstyti, kad jį kažkas prakeikė, o pasirodo, kad jis labai seniai nebuvo išpažinties. 

- Papasakokite apie pirmąjį Jūsų gyvenime apsėdimo atvejį, po kurio ėmėtės šio darbo?

- Pradėjau dirbti maždaug prieš 26 metus. Vienoje parapijoje korėsi mergina. Motina ją išgelbėjo iš kilpos. Paskui mintis pasikarti apsėdo motiną. Tai keršto dvasia. Tuomet gavau vyskupo leidimą egzorcizmo seansui. Po dviejų seansų moteriai pavyko padėti.

 - Kiek iš viso per tą ketvirtį amžiaus atlikote egzorcizmo seansų?

- Neskaičiuoju... Būna, per dieną ir šeši kreipiasi, bet ne visi apsėsti. Dabar priimu tik kas antrą dieną. Kitaip negalima. Jėgų reikalauja ir pats maldų skaitymas stovint. Darbas gali trukti nuo valandos iki trijų.

 - Jūs kovojate su piktąja dvasia, siekiate ją išvaryti. Ar Jus patį tai veikia? Nesikėsina į Jus tas, kurį varote? 

- Be abejo, kėsinasi. Tą jauti tiesiog fiziškai. Kartą seanso metu pajutau smūgį į krūtinę. Net nežinodamas, kad atvažiuos apsėstas žmogus, aš tai jaučiu - ima spausti galvą. 

- Nejaučiate baimės dirbdamas tokį darbą?

 - Jokios baimės. Jos ir negali būti. Pajutusi baimę piktoji dvasia gali tave atakuoti. Jei bijočiau, to ir nedaryčiau. Reikia tik pasitikėti Dievu, žinoti, kad esi ne vienas. O bijančiųjų yra - net kunigų. 

- Ar grįžta žmonės padėkoti už pagalbą?

 - Daugeliu atvejų sugrįžta. Jie pajunta, kad gyvenimas pasikeitė.