Velnių apsėdimo istorija ir egzorcizmas Naujojoje Prancūzijoje XVII amžiuje

1660 m. rudenį Kvebeko ir jo apylinkių kolonistai pradėjo pranešinėti apie lapai keistus įvykius. Danguje jie matė liepsnos apimtą žmogų ir ugninę valtį. ore girdėjo gailius šauksmus ir griausmingą, baisų balsą.

Namų tarnaitė pasakojo, kad ją gąsdina demonai. Žmonės, kurie bandė išvaryti piktąsias dvasias, kalbėjo apie vaiduoklišką muziką ir akmenis, kurie atšokdavo nuo sienų ir skraidydavo patys savaime. Tarnaitė apkaltino malūnininką raganavimu. Pasireiškus apsėdimo požymiams, ta tarnaitė buvo nuvežta į ligoninę, kur ją gydė vienuolės. Malūnininkas buvo įkalintas, o vėliau jam buvo įvykdyta mirties bausmė. Kai žmonės sužino, kad mano tyrimuose nagrinėjami šie pasakojimai apie demoniškus apsėdimus, jie dažnai klausia: kas gi nutiko iš tikrųjų? Mano pirmasis atsakymas paprastas: tikrai nežinau. Kitas mano atsakymas geresnis: nesvarbu, ar paviršutiniškai tikime šiomis istorijomis, ar ne, užduodami istorinius klausimus galime sužinoti apie jas pasakojusius žmones. 

Būdamas istorikas, išlieku “profesinis agnostikas” dėl klausimų, į kuriuos negalima atsakyti, remiantis protu ir istoriniais duomenimis: pripažįstu, kad kai kurių dalykų tiesiog neįmanoma iki galo paaiškinti mano turimais įrodymais. Tačiau išmintinga pagarba mūsų žinių riboms nereiškia, kad mes apskritai nieko negalime žinoti. Istorinis tyrimas - tai bandymas kuo geriau suprasti praeitį, remiantis išlikusiais įrodymais. Kaip parodė istorikai, tyrinėdami raganavimą, demonus ir apsėdimą, pranešimai apie tariamai antgamtinius reiškinius suteikia vertingos informacijos apie praeities visuomenes ir apie mūsų laikus. 

Neturtingi ir kuklūs žmonės yra tokie pat verti mūsų dėmesio kaip ir turtingi bei garsūs. Tačiau “paprastas istorijas” gali būti sunku ištirti neturint šaltinių, kuriuos parašė paprasti žmonės arba kurie parašyti apie paprastus žmones. Barba Hallay, tarnaitė, kurią vargino demoniškos kančios Naujojoje Prancūzijoje, nemokėjo nei skaityti, nei rašyti. Vienintelis dalykas, kurį turime iš jos rankų, yra “kaperis” (ženklas, kurį ji paliko vietoj parašo) jos vedybų sutartyje. 

Žmonių susirūpinimas dėl demoniško apsėdimo paskatino parengti dokumentus, kurie leidžia mums daugiau sužinoti apie jos gyvenimą, apie jos kaip tarnaitės patirtis dvare ir pacientės ligoninėje. Taikydami mikroistorijos metodą, kai į mažą tyrimo objektą žvelgiama siekiant atsakyti į didelius klausimus, galime tyrinėti gilesnes jos ir aplinkinių žmonių veiksmų prasmes bei platesnę reikšmę. Kaip Naujosios Prancūzijos kolonistai priimdavo sprendimus? Jų mintis ir veiksmus formavo aplinka, taip pat kolonializmo, klasės, lyties ir religijos ideologijos. Nagrinėdami, kaip šios jėgos veikė žmones praeityje, geriau suvokiame, kad ir mes patys taip pat esame veikiami jėgų, kurių galbūt negalime kontroliuoti ar net suvokti.

Įprasto gyvenimo detalės beveik atsitiktinai atsiranda neįprastų įvykių aprašuose. Į šiuos įvykius taip pat galime pažvelgti kaip į atskirus įvykius ir ištirti pagrindinius visuomenės įsitikinimus bei prielaidas. Marie Regnoir buvo dvaro, kuriame dirbo Hallay, senjora (senjorijos vadovė). Ji paliko puikią ataskaitą apie savo pastangas sustabdyti demoniškas kančias, panaudojant neseniai mirusio jėzuitų kunigo šonkaulio kaulą. Šioje ataskaitoje jos veiksmai apibūdinami kaip “atsikratymas”, “palengvėjimas” ir “išgydymas”. Tokie žodžiai leidžia manyti, kad buvo rūpinamasi sveikata, tačiau pati procedūra primena ritualą, kurio Regnoir, pasaulietė, neturėtų daryti - egzorcizmą. Egzorcizmas, nors ir prieštaringai vertinamas, taip pat tapo populiaresnis kai kuriose krikščionių bažnyčiose. Egzorcizmas gali padaryti realios žalos. Kai kuriais atvejais tai gali prilygti kriminaliniam nusikaltimui. 

Egzorcizmai ir anksčiau kėlė ginčų. Žmonės iš visų jėgų stengėsi suprasti tikrąsias destruktyvaus elgesio priežastis ir nesutarė, kas turi teisę priimti sprendimus. Ankstyvojo Naujojo amžiaus žmonėms egzorcizmai atliko ne tik išlaisvinimo nuo blogio funkcijas. Tai rodė egzorcisto ir bet kokios dvasinės sistemos, kuriai tas egzorcistas atstovavo, galią. Kodėl Regnoir atliko ritualą, kuris pagal viską, išskyrus pavadinimą, buvo egzorcizmas? Ji parodė, kaip vykdė savo pareigą rūpintis šeima (šią pareigą plačiai pripažino aplinkiniai) ir teisę naudotis tiek medicinos, tiek religijos žiniomis (šios sritys buvo ginčytinos, ypač dėl moterų). Neapsiribodami Regnoir atliktų veiksmų aprašymu, nepamirškime atkreipti dėmesį ne tik į tai, kaip dalykai vadinami, bet ir į tai, ką jie reiškia. Galime studijuoti tai, kas mus gąsdina, kad sužinotume apie save. Kaip dabartinis siaubo filmų populiarumas tikriausiai yra mūsų kultūrinio nerimo požymis, taip ir istorinės baimės yra praeities nerimo požymiai. 

Prancūzijos vadovai planavo, kad Naujoji Prancūzija bus ideali visuomenė. 1627 m. įkūrę Naujosios Prancūzijos draugiją (Compagnie de Nouvelle-France) karalius ir kardinolas Rišeljė rašė, kad Naujoji Prancūzija, padedant Dievui ir kolonistų gero elgesio pavyzdžiui, paskatins žmones pažinti tikrąjį Dievą. Po kelerių metų, pasak jėzuitų kunigo Polio le Ženo, ji turėjo tapti “Dievo palaiminta Naująja Jeruzale, sudaryta iš piliečių, paskirtų dangui”. 

Paskui kolonistai suvokė, kad vietiniai gyventojai ne šiaip asimiliuojasi pagal prancūziškas normas, kaip arogantiškai manė kai kurie Prancūzijos gyventojai, bet kad ir transatlantiniai migrantai dėl savo naujos aplinkos turėjo rasti kompromisą su tradiciniais tikėjimais bei papročiais. Didžiąją metų dalį jie buvo izoliuoti ir pažeidžiami dėl galimų kitų imperinių valstybių ir vietinių tautų, kurios nebuvo prancūzų sąjungininkės, išpuolių. Naujoji Prancūzija buvo pavojinga, ir kolonistai tai žinojo. Jie tiksliai nežinojo, ar ir kada bus suduotas galutinis smūgis. Toks netikrumas gali sukelti didelį nerimą. Ką darė kolonistai, baimindamiesi demoniškos invazijos? Tikriausiai daugelį dalykų, pagrįstų netikrumu dėl kolonijinio projekto ir nerimu dėl nesuvokiamos Naujosios Prancūzijos ateities. Tyrinėdami jų baimes dėl antgamtinių reiškinių, galime sužinoti ir apie juos supantį apčiuopiamesnį pasaulį.