Tikrai ne todėl, kad jų letenos per trumpos, ar kad neturi tinkamo šepetėlio. Deja, nėra ir paukščio, kuris kaip tame animaciniame filme, iš tarpdančių jiems ištrauktų visokius nešvarumus. Iš tiesų, krokodilams dantų valyti net nereikia, nes jie juos tiesiog pasikeičia...

Nuotraukoje matome kaip stipri audra užklupo nedidelį miestelį. Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad šie lietaus debesys, o ir pats lietus, yra niekuo neypatingas – klystate, nes nuotraukoje matome gana retą reiškinį vadinamą „lietaus bomba“. Jis susidaro tik iš lietaus ir vėjo, tačiau gali sukelti tragiškas pasekmes. Be to, tokie reiškiniai tik dažnėja, todėl ateityje jų matysime vis daugiau.

Dėl šios katastrofos savo namus turėjo palikti beveik 80 000 žmonių. Išeidami jie nežinojo, ar kada nors dar sugrįš. Maždaug 50 km plotas aplink Fukušimos atominę elektrinę buvo užterštas ir visiškai nederlingas. Negana to, žmonės ėmė pranešinėti apie radioaktyviomis medžiagomis užterštus ryžius, jautieną, daržoves, pieną, jūrų gėrybes ar net gi arbatą, nors visa tai buvo auginama maždaug už 100 km nuo Fukušimos.

Tūkstančiai entuziastų ir ekstremalumus mėgstančių žmonių kasmet neria po vandeniu narvuose, kad susidurtų akis į akį su rykliais. Tokie nutrūktgalviai nepasitenkina tik kelione į jūrų muziejų, kuriame gali pamatyti ryklius, plaukiojančius akvariumuose.

Mūsų dienomis ledynų tirpsmo spartos matavimai yra gana tikslūs, pagrįsti stebėjimais iš palydovų, meteorologinių stočių ir sudėtingais klimato modeliais. Iki praeito amžiaus paskutiniojo ir šio šimtmečio pirmojo dešimtmečių mokslas įgudo gana gerai prognozuoti šiuos procesus, bet ankstesnių dešimtmečių tyrimai buvo mažiau patikimi, nes technologijos buvo mažiau pažengusios. Dabar mokslininkai iš naujo apskaičiavo nuo 1972 metų Grenlandijos prarastą ledo kiekį. Būtent tais metais buvo paleistas pirmieji „Landsat“ sistemos palydovai, pradėję reguliariai fotografuoti šią Danijos teritoriją.

Reiškinio, kurį mes vadiname žaibu, masteliai tiesiog grandioziniai. pakanka pasakyti, jog visame pasaulyje kiekvieną valandą įvyksta iki milijono išlydžių, žaibo ilgis kartais siekia net 150 km. Žaibe srovės stiprumas siekia šimtus kiloamperų. Žaibo temparatūra višija 25-30 tūkstančių ºC.

Įsivaizduokite kaip vienu metu Žemėje išsiveržia 1500 ugnikalnių. Būtent tiek aktyvių ugnikalnių šiuo metu yra nusėję Žemės paviršių, o dar nežinomas jų skaičius glūdi po planetos vandenynais.