Kakadu su žaviais kuokšteliais taip gerai prisitaikė prie didmiesčio, kad išmoko malšinti troškulį viešuosiuose fontanuose ir ieškoti maisto gatvėse.

Antarktida – neištirta šaltoji žemė, paslaptinga  ir užduodanti nemažai klausimų tiek mokslininkams, tiek paprastiems žmonėms. Ir nors tyrinėjimai čia vyksta pastoviai, paslapties šydas dar ir šiandien yra kaip tirštas, nepermatomas rūkas.

Paskutiniai naujausi atradimai vis daugiau stebina, verčia susimąstyti, kaitrina vaizduotę, kelia daug klausimų, į kuriuos konkrečiai dar niekas negali atsakyti. Palikę ar pamiršę visas pasakiškas pranašystes ir fantastinius šou, pažvelkime į ateitį. Kokia mūsų žemė bus po daugel metų, kaip gyvens ateinančios kartos?

Roraimos kalnas yra viena didžiausių mūsų istorijos paslapčių. Jis unikalus tuo, kad yra nenatūralios formos, tarsi jo viršūnė būtų nupjauta peiliu prieš daugelį milijonų metų.

Antarktidos ežeras, savyje turėjęs dvigubai daugiau vandens nei San Diego įlanka Kalifornijoje, pradingo.

Pažvelgus į istorinių ir didžiulių geologinių įvykių laiką per šimtus milijonų metų, galima pamatyti ciklinius aktyvumo pliūpsnius, kurie gana nuosekliai kartojasi.

Pasakojama, kad vieną dieną į šią duobę virve buvo nuleistas žmogus, kad iš jo dugno pasisemtų vandens. Kai vyras pasiekė šulinio vidurį, jis iš siaubo ėmė šaukti, kad jį iškeltų, bet kai jį ištraukė, rado tik pusę kūno.

Visi turime kartais pailsėti. Net ir rykliai negali nuolat medžioti. Tiesa, kai kurie rykliai negali ilsėtis - tamsiapelekis pilkasis ryklys (Carcharhinus amblyrhynchos) uždustų, jei sustotų. Tai kaip jis ilsisi?

Skruzdėlės yra aklos: jos pasikliauja tik uosle ir lytėjimu, o kartais uoslė jas apgauna. Ieškodama maisto skruzdėlė skleidžia kvapiąją medžiagą - feromoną, kad kitos skruzdėlės galėtų jos ieškoti.

Vokietijos ir Švedijos mokslininkai padarė išvadą, kad dviem laipsniais atšilęs klimatas gali pakeisti beveik pusės Žemės gyventojų gyvenimą ir sukelti "domino efektą", t. y. situaciją, kai, kritiškai pasikeitus vienam iš gamtos komponentų, pasikeičia ir kitos gamtinės sąlygos.

Mumbajuje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje susidariusi duobė "prarijo" automobilį.

Sekmadienio popietę Ourense prasidėjusią galingą audrą lydėjo kruša. Užtvindytos gatvės, nulaužti stogai, nulaužti medžiai - tai tik keletas vėjo ir lietaus sukeltų padarinių.

Nors ir birželio vidurys, tačiau vakar Islandijos rytiniuose fiorduose vis tiek snigo. Prognozuojama, kad artimiausiomis dienomis šalti orai tęsis.

Po audros Naujojo Džersio pakrantėje pasirodė didelė kaukolė. Vietiniai gyventojai apie ją informavo Naujojo Džersio Aplinkos apsaugos departamentą, tačiau net šios institucijos specialistai negalėjo pasakyti, kam priklausė ši kaukolė. O jūs ar atspėtumėt?

Bandydamas užfiksuoti stulbinančius, besiveržiančio Islandijos Fagradalsfjall ugnikalnio vaizdus, fotografas Joey Helms moderniausią savo droną nuskraidino tiesiai virš verdančių lavos upių, į kraterį.

Nuostabi istorija apie žmogaus ištiestą pagalbos ranką, kad gulbių šeimyna po ilgų nesėkmių metų pagaliau susilauktų palikuonių. Vyras, pastatęs plaustą, skirtą išsaugoti gulbės kiaušinių lizdą, pasiryžo padėti jai pirmą kartą tapti mama.

Jei manėte, kad bičių gebėjimas yra vien rinkti medų, tai labai klydote. Šios gudruolės turi ir matematinių gebėjimų, geba atpažinti veidus ir net naudojasi įrankiais.

Iš Grenlandijos pietvakariuose plytinčio ledo skydo į gretimas upes plūsta daugybė gyvsidabrio. Šis atradimas kelia nerimą, nes toksiškas metalas gali kauptis jūrų gyvūnuose, kurie yra pagrindinis vietinių gyventojų bendruomenių maistas.

Jau daugiau nei 100 metų buvo žinoma, kad Meksiko miestas smenga dėl iš po žemės, ant kurios jis yra pastatytas, šalinamo vandens.

Nanulakai yra lokio hibridas, dar vadinamas „pizliais“, kuris dėl klimato krizės Arktyje gali tapti vis dažnesni. Nanulakai yra šiaurės lokio ir grizlio poravimosi rezultatas, teigia Vanderbilto universiteto biologijos profesorė Larisa Desantis.

Žemė yra tarsi besisukantis vilkelis ir jei ant vienos ar kitos pusės uždėsi daugiau masės, tuomet sukimosi ašis šiek tiek pasislinks.

Klimato kaita grasina išnaikinti Žemės ledynus. Tačiau nyksta ir kai kurios upės. Pasižvalgykite, kur stovi mūsų gyvenvietės – beveik be išimčių istoriškai žmonių benduromenės kūrėsi prie miestų. Tai – strategiškai svarbios vietos, nes upės padeda drėkinti dirbamą žemę, jose gyvena žuvys.

Krokodilas ar didelis pitonas gali tikrai ateiti į Floridos gyventojo kiemą, tačiau vietoj to, kad pamatytume būtybę, labai panašią į dviejų kojų dinozaurą iš filmo „Jūros periodo parkas“, yra dar vienas nervų sistemos išbandymas.

Žemė matė, kaip atsiranda ir išnyksta nesuskaičiuojami rūšių kiekiai, tačiau nemenku iššūkiu tapo bandymai įvertinti bendrą rūšių populiacijos dydį nuo jų atsiradimo iki išnykimo.

Pasaulio trijų didžiųjų ledo dangų stabilumas yra vienas svarbiausių klimato mokslininkų klausimų. Bet kuriam iš jų ištirpus, šimtai milijonai žmonių, gyvenančių žemai esančiose vietovėse, turėtų palikti savo namus.

Šiauriniame poliaratyje žaibų iškrovos yra ypač retas fenomenas, tačiau globaliam klimatui pradėjus šiltėti, dažnesni tapo ir šie reiškiniai.

Tuo metu kai dalis Europos susidūrė su ekstremalia balandžiui šalčio banga, kurią lydėjo vėlyvos šalnos ir sniegas, pietiniuose žemyno pakraščiuose šaltas oras susidūrė su karštomis tropinių orų masėmis, kurios suformuoja smarkias audras su perkūnija.

Šilta vandenyno srovė, kuri palaiko gyvybę Šiaurės Europoje, yra silpnesnė nei bet kuriuo praėjusių tūkstančių metų laikotarpiu, rodo nuosėdos ir ledo šerdys. Šis atradimas padidina tikimybę, kad dabartinė srovė dar labiau susilpnės, o tai turės katastrofiškų padarinių Jungtinei Karalystei ir Airijai, o blogų žinių – daugeliui kitų vietų.