Gamtos Paslaptys ir Reiškiniai:

Šis nedidelis drugelis turėjo 229 chromosomų poras, o daugelis artimų rūšių turi tik 23–24 poras. Mokslininkai iš Sengerio instituto (Didžioji Britanija) ir Evoliucijos biologijos instituto Barselonoje (Ispanija) nustatė, kad taip atsitiko dėl to, kad chromosomos nesidaugino, o skaidėsi į mažesnius fragmentus.

Peru ir Brazilijos pasienyje aprašyta nauja miniatiūrinė nuodingų varlių rūšis iš Ranitomeya genties. Ji skleidžia unikalų klyksmą, sudarytą iš labai greitų, pasikartojančių garso signalų serijos. Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Zootaxa“.

Žalsvasis aksombaravykis – nepastebimas miško grybas su puikiu aromatu. Šiame straipsnyje aptariama jo išvaizda, painiava su kitais grybais, nauda sveikatai (virškinimui, cholesterolio mažinimui), kalorijos (mažai), mityba ir receptai. Sužinokite, kaip organizmas įsisavina medžiagas, ką prarandama gaminant, ir kaip išvengti žalos.

Žiemą uodai dingsta, bet ne amžiams – jie slepiasi diapauzės būsenoje ar kiaušinėlių pavidalu, laukdami pavasario. Šiame išsamiame straipsnyje aptariame uodų gyvenimo ciklą, skirtingų rūšių žiemojimo strategijas ir mokslinius faktus iš tarptautinių šaltinių, pvz., JAV Gynybos sveikatos agentūros (Defence Health Agency) ir Europos tyrimų. Sužinokite, kodėl patinai žūva greitai, o patelės gali išgyventi mėnesius, ir kaip klimato kaita didina uodų populiaciją net žiemą. Praktiniai patarimai: išleiskite stovintį vandenį, šildykite patalpas ir naudokite natūralius repelentus. Apsaugokite šeimą nuo vabzdžių – skaitykite dabar ir dalinkitės!

Kolumbijos mamutų DNR tyrimai Meksikoje atskleidžia genetinius skirtumus, keičiančius evoliucijos supratimą. Sužinokite apie paleogenomikos proveržį! Šiame straipsnyje kviečiame jus į kelionę laiku, kurioje susipažinsite su Kolumbijos mamutų genetinėmis paslaptimis, Meksikos fosilijų radiniais ir paleogenomikos mokslo galia. Tai istorija apie praeitį, kuri formuoja mūsų ateities žinias!

Ar žinojote, kad po mūsų kojomis slypi paslėptas augalų pasaulis, kuris gali tapti raktu į kovą su klimato kaita? Naujausi moksliniai tyrimai atskleidžia, kad daugelis augalų formuoja giliuosius šaknų tinklus, siekiančius daugiau nei metrą po žeme. Šie tinklai ne tik padeda augalams išgyventi, bet ir prisideda prie ilgalaikio anglies kaupimo, kuris yra gyvybiškai svarbus mūsų planetos ateičiai.

Dubnos mokslininkai atrado grybus, išgyvenančius branduoliniame reaktoriuje, atverdami naujas galimybes medicinoje, kosmonautikoje ir tamsiosios materijos tyrimuose. Šiame straipsnyje nagrinėjame, kaip grybai, išgyvenantys 160 Grei radiacijos per parą, keičia mūsų supratimą apie gyvybės ribas ir kokios perspektyvos atsiveria ateities technologijoms. Pasinerkime į šį neįtikėtiną mokslinį nuotykį!

Žemės magnetinių polių inversija atskleidžia planetos paslaptis. Skaitykite apie Kernavės atradimus ir ramunėlių naudą sveikatai! Kas kelis šimtus tūkstančių metų Žemės magnetiniai poliai apsikeičia vietomis, atverdami langą į mūsų planetos širdies paslaptis. Sužinokite, kaip tai veikia, ką atrado Lietuvos mokslininkai ir kaip liaudies medicina padeda išlikti sveikiems!

Naujas mokslinis atradimas Antarktidoje atskleidžia, kaip mikroorganizmai išgyveno prieš 700 mln. metų. Sužinokite apie fosilijas, kosmoso tyrimus ir psichinės sveikatos svarbą! Šis tyrimas ne tik keičia mūsų supratimą apie gyvybės evoliuciją, bet ir suteikia vilčių ieškant gyvybės už Žemės ribų. Prisijunk prie šios įdomios kelionės į ledinę Antarktidos širdį!

Mįslingi radijo signalai iš Antarktidos ledo glūdumos kelia klausimų mokslininkams. Sužinokite apie ANITA projektą, PUEO detektorių ir naujausius fizikos atradimus.

Po intensyvių tyrimų, pasitelkus NASA SWOT palydovą, buvo atskleista tiesa: signalus sukėlė mega cunami, sukūręs neįprastą reiškinį – seichą. Šis atradimas ne tik išaiškino signalų kilmę, bet ir atvėrė duris į Arkties paslaptis, kurios žavi ir stebina.