Gamtos Paslaptys:

Vokietijos mokslininkams pavyko išmokyti varnų grupę skaičiuoti garsiai. Matydamos skaičius ekrane arba reaguodamos į tam tikrus garsinius dirgiklius varnos klykė nuo vieno iki keturių kartų. Pavyzdžiui, gitaros akordas reiškė, kad varnos turi klykti vieną kartą, o būgno dūžiai reiškė, kad jos turi klykti tris kartus.

Serbijos mokslininkai iš Belgrado universiteto atrado, kad vandens gyvatės (Natrix tessellata), norėdamos apsisaugoti nuo plėšrūnų, gali įtikinamai apsimesti pūvančiu mėsos gabalu. Kad suklaidintų priešus, gyvatės mirkomos savo kraujyje ir išmatose.

Londono karališkojo veterinarijos koledžo mokslininkai nustatė, kad Birmos trumpaplaukės katės yra ilgiausiai gyvenanti veislė. Vidutiniškai šios veislės atstovės gyvena 14 metų. Trumpiau už visus, tyrimo duomenimis, gyvena sfinksai ir „bengalai“.

Tarptautinė paleontologų komanda atrado ir aprašė iki šiol nežinomos žinduolių rūšies, gyvenusios Žemėje maždaug prieš 65,5 mln. metų, suakmenėjusias liekanas. Šie padarai gyveno praėjus vos 610 000 metų po dinozaurų išnykimo

Japonijos Teike universiteto Gyvūnų mokslų fakulteto specialistai išsiaiškino, kodėl dauguma šunų turi rudas akis, o vilkai tokių akių beveik niekada neturi.

Vakarų Izraelio gamtos rezervate pastebėta labai neįprasta gazelė - jai iš nugaros išaugo papildoma galūnių pora. Tačiau laukinės gamtos ekspertai teigia, kad gyvūnas yra "sveikas" ir "stiprus".

Azijos drambliai garsiai gedi ir laidoja savo mirusius jauniklius, teigiama Indijos mokslininkų tyrime, kuriame išsamiai aprašomas gyvūnų elgesys, primenantis žmonių laidotuvių apeigas.

Slidinėjimo ir varžybų vietos visame pasaulyje užterštos toksiškomis PFAS šeimos cheminėmis medžiagomis. Tokią išvadą padarė Škotijos mokslininkai iš Džeimso Huttono instituto Aberdyne ir jų kolegos iš Austrijos Graco universiteto.

Indijos Nuavo kaime, esančiame netoli Džaipuro miesto Utar Pradešo valstijoje, 2023 m. gruodžio pabaigoje gimė ožiukas, kuris dėl savo bauginančio apsigimimo greitai tapo vietos atrakcija.

Mokslininkas paskelbė apie jaudinantį atradimą - senovinį miestą Antarktidoje. Pasak jo, palydoviniai duomenys rodo, kad senovinė gyvenvietė iškilo iš po šimtmečių senumo sniego ir ledo, veikiausiai dėl visuotinio atšilimo (vaizdo įrašas žemiau).

Papūgos jau seniai mus žavi savo gebėjimu mėgdžioti garsus ir žodžius, tačiau kaip jos išlaiko savo individualumą tarp gausybės balsų? Naujausi Makso Planko gyvūnų elgsenos instituto ir Barselonos gamtos mokslų muziejaus tyrimai rodo, kad paslaptis slypi savitame "vokaliniame atspaude", panašiame į žmonių.

Pora iš Bafalo rado milžinišką 35 pėdų ilgio suakmenėjusio medžio dalį, kuri yra dalis palaidoto 60 milijonų metų senumo priešistorinio metasekvojos - sekvojos rūšies medžio, klestėjusio Vajominge ir galėjusio užaugti iki 160 pėdų aukščio - miško.

Naujame žurnale "Annals of Botany" paskelbtame straipsnyje atskleidžiama, kad mokslininkai rado nepakitusių agavų augalų rūšių, kurias augino kelios ankstyvosios kultūros, tarp jų ir Hohokam žmonės - didelė indėnų grupė pietvakariuose, gyvavusi 300-1500 m. po Kristaus.

Čarlzas Darvinas (Charles Darwin) teigė, kad evoliucija vyksta nuolat, todėl gyvūnai prisitaiko, kad išgyventų. Tačiau daugelis jo amžininkų su tuo nesutiko. Jie klausė: jei evoliucija nuolat verčia daiktus keistis, kaip tuomet dvi tos pačios rūšies fosilijos, rastos toje pačioje vietoje, gali atrodyti identiškai, nors jų amžių skiria 50 mln. metų?

Kas yra keistieji plikos žemės žiedai, pasirodantys kai kuriuose sausringiausiuose pasaulio regionuose? Šis klausimas mokslininkus glumina jau kelis dešimtmečius, o pastaruoju metu jam skiriama vis daugiau dėmesio, nes visame pasaulyje aptinkama vis naujų vietų.