Gamtos Paslaptys:

2023 metais Italijos Alpių kalnuose įvyko neįtikėtinas atradimas — turistai aptiko senovinius gyvūnų pėdsakus, kurie buvo paslėpti po ledynais milijonus metų. Šis radinys atskleidžia naujų žinių apie mūsų planetos praeitį ir klimato pokyčius, kurie paveikė gyvybę Žemėje.

Antarktida, šiandien žinoma kaip šalta ir ledo danga padengta žemynas, kadaise buvo visiškai kitokia. Mokslininkai atrado, kad prieš 83–92 milijonus metų čia klestėjo tropiniai miškai, o paslaptingas gintaras, rastas po ledo sluoksniu, atskleidžia šios ekosistemos paslaptis. Sužinokite, kaip šie atradimai keičia mūsų supratimą apie praeities klimatą ir biologinį įvairovę.

Naujausi Kinijos mokslininkų tyrimai atskleidė nerimą keliančią tendenciją: geomagnetinis laukas virš Šiaurės Amerikos smarkiai silpnėja, o tai gali turėti rimtų pasekmių mūsų planetos apsaugai nuo kosminės spinduliuotės. Tyrimo vadovas profesorius Fan Hanxiangas aptaria, kodėl šis natūralus barjeras, būtinas mūsų gyvybei, patiria tokį spartų pokytį ir ką tai gali reikšti ateityje.

Ar kada nors susimąstėte, kodėl žmonės dažnai renkasi klausytis muzikos gamtoje? Nors muzika gali suteikti džiaugsmo ir energijos, yra ir kitų aspektų, kuriuos verta apsvarstyti. Garsai, kurie supa mus natūralioje aplinkoje, gali turėti didelę įtaką mūsų psichologinei ir fizinei savijautai.

Tai nutiko, kai jis žygiavo pėsčiomis po vietos Superstition kalną (Superstition Mountain), kuris jau mažiausiai tris šimtmečius apipintas mitais ir legendomis apie dingusį indėnų auksą ir prakeiksmus jį radusiems.

Vokietijos mokslininkams pavyko išmokyti varnų grupę skaičiuoti garsiai. Matydamos skaičius ekrane arba reaguodamos į tam tikrus garsinius dirgiklius varnos klykė nuo vieno iki keturių kartų. Pavyzdžiui, gitaros akordas reiškė, kad varnos turi klykti vieną kartą, o būgno dūžiai reiškė, kad jos turi klykti tris kartus.

Serbijos mokslininkai iš Belgrado universiteto atrado, kad vandens gyvatės (Natrix tessellata), norėdamos apsisaugoti nuo plėšrūnų, gali įtikinamai apsimesti pūvančiu mėsos gabalu. Kad suklaidintų priešus, gyvatės mirkomos savo kraujyje ir išmatose.

Londono karališkojo veterinarijos koledžo mokslininkai nustatė, kad Birmos trumpaplaukės katės yra ilgiausiai gyvenanti veislė. Vidutiniškai šios veislės atstovės gyvena 14 metų. Trumpiau už visus, tyrimo duomenimis, gyvena sfinksai ir „bengalai“.

Tarptautinė paleontologų komanda atrado ir aprašė iki šiol nežinomos žinduolių rūšies, gyvenusios Žemėje maždaug prieš 65,5 mln. metų, suakmenėjusias liekanas. Šie padarai gyveno praėjus vos 610 000 metų po dinozaurų išnykimo

Japonijos Teike universiteto Gyvūnų mokslų fakulteto specialistai išsiaiškino, kodėl dauguma šunų turi rudas akis, o vilkai tokių akių beveik niekada neturi.

Vakarų Izraelio gamtos rezervate pastebėta labai neįprasta gazelė - jai iš nugaros išaugo papildoma galūnių pora. Tačiau laukinės gamtos ekspertai teigia, kad gyvūnas yra "sveikas" ir "stiprus".