Apskritimų javų laukuose reiškinys yra vienas tų, kuriuos mes priskiriame prie naujausių paslapčių, nors yra duomenų, kad keistas laukuose atsirandančias linijas žmonės pastebi jau daugiau kaip tris šimtus metų. Kartais jos atsiranda smėlyje, ant ledo arba netgi ant sniego.

Žmonijos „pašliję santykiai“ su gamta sukuria tobulas sąlygas kilti ateities pandemijoms, skelbiama naujausioje Pasaulio gamtos fondo (World Wide Fund for Nature, WWF) ataskaitoje.

Naujasis žemės drebėjimų duomenų analizavimo metodas leido nustatyti dar daugiau jau anksčiau aptiktų žemyno dydžio zonų, esančių ties riba tarp planetos šerdies ir mantijos.

Atlikus genetinius tyrimus patvirtinta nauja viena keisčiausių vėžlių rūšių visame pasaulyje ir šis atradimas tik dar labiau prisideda prie šių roplių keistumo.

Neįprastas vaizdo įrašas buvo nufilmuotas Indijoje, panašu, vaizde matoma beždžionė, sėdinti ant stogo ir gainioja aitvarą.

Milijonai negyvų vabalų buvo išplauta į krantą Jorkšyre, Anglija, 2020 m balandžio 13 d. Tai, kas įvyko, primena kadrus iš filmo apie Apokalipsę, tačiau visa tai vyksta realybėje.

Vienas iš nedaugelio vertingiausių planetos rezervatų, kurį stebi UNESCO, yra skaitomas Igvasu nacionalinis parkas, esantis Brazilijos ir Argentinos teritorijose

Tailando miesto gatvėse įvyko didžiulė beždžionių kova. Tai, kas įvyko, buvo panaši į sceną iš filmo „Beždžionių prisikėlimas“ – alkanos beždžionės „užpuolė“ miestą dėl koronoviruso.

Prieš tūkstančius metų Sacharos dykuma buvo vešli ir žaliuojanti vieta, labiau panaši į savaną, kurioje klaidžiojo daugybė gyvūnų, o žmonės valgė daug žuvies. Dabartinėje dykumoje buvo didžiulis ežeras. Jis buvo didesnis nei Kaspijos jūra, didžiausias pasaulyje ežeras šiuo metu, skelbia „Live Science“.

1999 m. radiologė Nicola Strickland išvyko atostogauti į Karibų salą Tobagą – tropikų rojų, kuriame yra daugybė egzotiškų ir civilizacijos nepaliestų paplūdimių. Pirmosios atostogų dienos rytą ji ėjo rinkti kriauklių baltame smėlyje, tačiau atostogos greitai pasisuko netikėta linkme, rašo „Science Alert“.

Vien pagalvojus apie galvos trankymą į medžio kamieną, daugeliui gali pradėti skaudėti galvą. Tiesa, geniai gali tai padaryti 20 kartų per sekundę ir nepatirti jokio sužalojimo. Kaip tai įmanoma? Mokslininkai teigia, kad tyrinėdami genius galėsime sukurti geresnes medžiagas, kurios nuo traumų apsaugotų žmogaus galvą.

Naujas mokslininkų tyrimas rodo, kad karvės kalbasi ir pasakoja, kaip jaučiasi. Remiantis Sidnėjaus universiteto mokslininkų tyrimais, gyvūnai pasižymi individualiomis balso ypatybėmis ir keičia garso toną priklausomai nuo emocijų.

Ar galite įsivaizduoti čiaudintį dramblį? Toks ilgas straublys šį veiksmą turėtų paversti šiek tiek neįprastu. O gal jie nečiaudi? Kokie kiti gyvūnų karalystės atstovai negali to atlikti?