Gamtos Paslaptys:

Naujojoje Zelandijoje vyksta išskirtinė mokslo misija – mokslininkai tiria dantytąjį banginį, kuris laikomas rečiausia pasaulyje banginių rūšimi. Šis penkių metrų ilgio banginis, rastas Otago saloje, suteikia galimybę geriau suprasti savo paslaptingą gyvenimą ir ieškoti užuominų apie šią mažai žinomą rūšį. Nuo XIX amžiaus buvo užfiksuoti tik septyni dantytieji banginiai, todėl šis tyrimas yra unikali proga mokslui.

Žiema Baltijos šalyse šiemet žada būti ne tik šalta, bet ir ekstremali. Prognozės rodo, kad mūsų regionas susidurs su staigiais temperatūros svyravimais, intensyviais sniegais ir neprognozuojamais orų reiškiniais. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, ką tai reiškia gyventojams ir kaip geriausiai pasiruošti atšiauriems orams.

Kuo ypatingas Everesto kalnas? Sužinokite apie aukščiausio pasaulio kalno susidarymą ir likimą. Everesto kalnas, žinomas kaip Čomolungma tibetiečių kalba, yra ne tik aukščiausia pasaulio viršūnė, bet ir geologinių paslapčių bei klimato pokyčių epicentras. Jo unikalus susidarymas ir augimas, kartu su didžiulėmis grėsmėmis alpinistams ir aplinkiniams gyventojams, daro jį vienu iš labiausiai intriguojančių žemės kampelių.

Antarktidą daugeliui mūsų įsivaizduojame kaip negyvo, amžinai šalto krašto erdvę, tačiau šis žemynas slepia nuostabų gamtos fenomeną — Onikso upę. Ši unikali upė, kuri atsiranda vasarą, kai ledynai tirpsta, ne tik rodo, kaip gamta išgyvena ekstremaliomis sąlygomis, bet ir tampa svarbiu klimato kaitos tyrimų objektu. Pasinerkite į šio stebuklo pasaulį ir sužinokite, kaip jis veikia visą ekosistemą.

2023 metais Italijos Alpių kalnuose įvyko neįtikėtinas atradimas — turistai aptiko senovinius gyvūnų pėdsakus, kurie buvo paslėpti po ledynais milijonus metų. Šis radinys atskleidžia naujų žinių apie mūsų planetos praeitį ir klimato pokyčius, kurie paveikė gyvybę Žemėje.

Antarktida, šiandien žinoma kaip šalta ir ledo danga padengta žemynas, kadaise buvo visiškai kitokia. Mokslininkai atrado, kad prieš 83–92 milijonus metų čia klestėjo tropiniai miškai, o paslaptingas gintaras, rastas po ledo sluoksniu, atskleidžia šios ekosistemos paslaptis. Sužinokite, kaip šie atradimai keičia mūsų supratimą apie praeities klimatą ir biologinį įvairovę.

Naujausi Kinijos mokslininkų tyrimai atskleidė nerimą keliančią tendenciją: geomagnetinis laukas virš Šiaurės Amerikos smarkiai silpnėja, o tai gali turėti rimtų pasekmių mūsų planetos apsaugai nuo kosminės spinduliuotės. Tyrimo vadovas profesorius Fan Hanxiangas aptaria, kodėl šis natūralus barjeras, būtinas mūsų gyvybei, patiria tokį spartų pokytį ir ką tai gali reikšti ateityje.

Ar kada nors susimąstėte, kodėl žmonės dažnai renkasi klausytis muzikos gamtoje? Nors muzika gali suteikti džiaugsmo ir energijos, yra ir kitų aspektų, kuriuos verta apsvarstyti. Garsai, kurie supa mus natūralioje aplinkoje, gali turėti didelę įtaką mūsų psichologinei ir fizinei savijautai.

Tai nutiko, kai jis žygiavo pėsčiomis po vietos Superstition kalną (Superstition Mountain), kuris jau mažiausiai tris šimtmečius apipintas mitais ir legendomis apie dingusį indėnų auksą ir prakeiksmus jį radusiems.

Vokietijos mokslininkams pavyko išmokyti varnų grupę skaičiuoti garsiai. Matydamos skaičius ekrane arba reaguodamos į tam tikrus garsinius dirgiklius varnos klykė nuo vieno iki keturių kartų. Pavyzdžiui, gitaros akordas reiškė, kad varnos turi klykti vieną kartą, o būgno dūžiai reiškė, kad jos turi klykti tris kartus.

Serbijos mokslininkai iš Belgrado universiteto atrado, kad vandens gyvatės (Natrix tessellata), norėdamos apsisaugoti nuo plėšrūnų, gali įtikinamai apsimesti pūvančiu mėsos gabalu. Kad suklaidintų priešus, gyvatės mirkomos savo kraujyje ir išmatose.