Tailando miesto gatvėse įvyko didžiulė beždžionių kova. Tai, kas įvyko, buvo panaši į sceną iš filmo „Beždžionių prisikėlimas“ – alkanos beždžionės „užpuolė“ miestą dėl koronoviruso.

Prieš tūkstančius metų Sacharos dykuma buvo vešli ir žaliuojanti vieta, labiau panaši į savaną, kurioje klaidžiojo daugybė gyvūnų, o žmonės valgė daug žuvies. Dabartinėje dykumoje buvo didžiulis ežeras. Jis buvo didesnis nei Kaspijos jūra, didžiausias pasaulyje ežeras šiuo metu, skelbia „Live Science“.

1999 m. radiologė Nicola Strickland išvyko atostogauti į Karibų salą Tobagą – tropikų rojų, kuriame yra daugybė egzotiškų ir civilizacijos nepaliestų paplūdimių. Pirmosios atostogų dienos rytą ji ėjo rinkti kriauklių baltame smėlyje, tačiau atostogos greitai pasisuko netikėta linkme, rašo „Science Alert“.

Vien pagalvojus apie galvos trankymą į medžio kamieną, daugeliui gali pradėti skaudėti galvą. Tiesa, geniai gali tai padaryti 20 kartų per sekundę ir nepatirti jokio sužalojimo. Kaip tai įmanoma? Mokslininkai teigia, kad tyrinėdami genius galėsime sukurti geresnes medžiagas, kurios nuo traumų apsaugotų žmogaus galvą.

Naujas mokslininkų tyrimas rodo, kad karvės kalbasi ir pasakoja, kaip jaučiasi. Remiantis Sidnėjaus universiteto mokslininkų tyrimais, gyvūnai pasižymi individualiomis balso ypatybėmis ir keičia garso toną priklausomai nuo emocijų.

Ar galite įsivaizduoti čiaudintį dramblį? Toks ilgas straublys šį veiksmą turėtų paversti šiek tiek neįprastu. O gal jie nečiaudi? Kokie kiti gyvūnų karalystės atstovai negali to atlikti?

Šiaurinės Australijos ir Naujosios Gvinėjos vandenyse buvo identifikuotos keturios naujos vaikščiojančių ryklių rūšys. Šių gyvūnų stebėjimai padeda daugiau sužinoti apie neįprastus rifų gyventojus ir regiono ekologinę istoriją.

Dažnai sakoma, kad šuo mieliau badautų, nei ėstų mirusio šeimininko kūną, o štai katė tokių įsitikinimų neturi. Istorijų yra buvę įvairių, tačiau viena yra aišku - katės žmogienos neatsisako.

Gyvūnai gali evoliucionuoti atgal – atgauti protėvių turėtus bruožus. Anksčiau mokslininkai manė, kad tai neįmanoma, tačiau nauji algoritmai bei genų analizė parodė, kad taip nutiko driežams, varlėms ir netgi žmonėms.

CNN praneša, kad mokslininkai aptiko didžiausią Rafleziją Indonezijoje džiunglėse, arba, kaip dar ją vadinama „gėlė-monstras“.

O dabar įsivaizduokite, kaip turėjo nustebti „Bush Heritage Australia“ ekologė Angela Sanders, kai, atidariusi oposumo gyvenamą dėžę, joje aptiko net ne vieną, o dešimtis tokių žaliavorių (taip, jūs perskaitėte teisingai, dešimtis) – visi jie buvo susispaudę kaip silkės statinėje. Bet kuris normalus žmogus, prieš akis išvydęs tokį reginį, pradėtų kelti isterijas ir galbūt netgi apalptų, tačiau tik ne A. Sanders ir jos komanda. Mokslininkai labai apsidžiaugė, nes toks radinys – įrodymas, kad jų bandymai atkurti ekosistemas yra pakankamai veiksmingi ir netgi pranoksta lūkesčius.

Mokslininkai teigia aptikę penktąją gamtos jėgą – jėgą, kuri žmoniją priartina žingsniu arčiau supratimo, kaip veikia Visata. „X17 gali būti dalelė, jungianti mūsų matomą pasaulį su tamsiąja medžiaga“, – CNN sakė tyrimo vadovas. Dalelė taip pavadinta dėl to, kad jos masė siekia 17 megaelektronvoltų.