- 2025-06-23
- 0.0 Reitingas
- 185 Peržiūros
- Komentarai
Kas kelis šimtus tūkstančių metų Žemės magnetiniai poliai apsikeičia vietomis, atverdami langą į mūsų planetos širdies paslaptis. Sužinokite, kaip tai veikia, ką atrado Lietuvos mokslininkai ir kaip liaudies medicina padeda išlikti sveikiems!
Kas yra magnetinių polių inversija?
Žemė – ne tik uolienų ir vandenynų planeta, bet ir gyvas organizmas, kurio gelmėse teka skystas geležies ir nikelio lydinys. Šis judėjimas Žemės išoriniame branduolyje sukuria magnetinį lauką, kuris veikia kaip nematomą skydą, saugantį mus nuo saulės vėjo ir kosminės radiacijos. Tačiau kas 200–300 tūkstančių metų įvyksta retas reiškinys – magnetinių polių inversija, kai šiaurės ir pietų magnetiniai poliai apsikeičia vietomis. Nature Scientific Reports.
Skirtingai nuo geografinių polių, magnetiniai poliai nuolat juda. Nuo 1831 m., kai seras Jamesas Clarkas Rossas užfiksavo šiaurės magnetinį polių, jis pasislinko daugiau nei 1100 km ir dabar yra arčiau Sibiro nei Kanados. Inversijos procesas trunka nuo kelių šimtų iki tūkstančių metų, per kuriuos magnetinis laukas susilpnėja 10–20%, o poliai „klajoja“, kartais sukurdami laikinų magnetinių anomalijų.
Kaip formuojasi Žemės magnetinis laukas?
Žemės magnetinį lauką kuria skysto geležies lydinio judėjimas išoriniame branduolyje, generuojantis elektros sroves. Kietas vidinis branduolys, priešingai, stabilizuoja lauką, bet pats jo nekuria. Moksliniai tyrimai, paskelbti žurnale Geophysical Research Letters, rodo, kad inversija įvyksta, kai magnetinis laukas vidiniame branduolyje „išsisklaido“. Toks procesas yra retas – jis įvyksta maždaug kas dešimtą kartą, kai laukas destabilizuojasi.
Paskutinė inversija įvyko prieš 780 tūkstančių metų, todėl mokslininkai svarsto, ar artėjame prie kitos. Per pastaruosius du šimtmečius magnetosfera susilpnėjo, tačiau jos stiprumas vis dar dvigubai didesnis nei vidutinis per pastarąjį milijoną metų. Tai sumažina tikimybę, kad inversija įvyks artimiausiu metu, tačiau stebėjimai tęsiami, ypač tokiose srityse kaip Pietų Atlanto anomalija, kur laukas jau dabar yra silpnesnis ESA.
Inversijos poveikis technologijoms ir gyvybei
Magnetinių polių inversija nėra pasaulio pabaiga, kaip vaizduojama filmuose. Praeityje tokie reiškiniai vyko be masinio rūšių išmirimo. Vis dėlto susilpnėjęs magnetinis laukas gali sukelti problemų šiuolaikinėms technologijoms: palydovai, GPS sistemos, elektros tinklai ir net aviacija gali patirti trikdžių dėl padidėjusios kosminės radiacijos. Pavyzdžiui, 2020 m. Europos kosmoso agentūros palydovai užfiksavo anomalijas Pietų Atlanto regione, kur magnetinis laukas jau dabar yra silpnesnis.
Gamtai poveikis mažesnis, tačiau migruojantys paukščiai, banginiai ar kiti gyvūnai, naudojantys magnetinį lauką navigacijai, gali patirti sunkumų. Mokslinis straipsnis, paskelbtas PNAS, rodo, kad praeities inversijos turėjo minimalų poveikį biosferai, tačiau šiuolaikinis technologijų priklausomumas kelia naujų iššūkių.
Lietuvos indėlis: Archeomagnetiniai tyrimai Kernavėje
Lietuva taip pat prisideda prie Žemės magnetinio lauko tyrimų. 2024 m. Vilniaus universiteto mokslininkai, bendradarbiaudami su tarptautine komanda, Kernavėje atliko archeomagnetinius tyrimus, analizuodami degintos molio keramikos pavyzdžius, datuojamus XIII a. Šie radiniai atskleidė, kad tuo metu magnetinis laukas buvo stipresnis nei tikėtasi, o tai padeda tiksliau modeliuoti praeities geomagnetinius pokyčius. „Kernavės radiniai – tai raktas į Žemės magnetinio lauko istoriją,“ – teigė dr. Agnė Čivilytė Vilniaus universitetas.
Šie atradimai ne tik papildo mokslinius duomenis, bet ir kelia pasididžiavimą: Lietuvos žemėje slypi atsakymai į globalias planetos paslaptis. Kernavė, UNESCO paveldo objektas, dar kartą įrodo savo reikšmę kaip istorijos ir mokslo lobynas.
Liaudies medicina: Ramunėlių arbata ir jos nauda
Lietuvių liaudies medicinoje ramunėlės nuo seno naudojamos raminant nervų sistemą, mažinant uždegimus ir gerinant virškinimą. **Receptas**: 1 valgomasis šaukštas džiovintų ramunėlių žiedų užpilamas 200 ml karšto vandens, palaikoma 10 minučių, nukošiama. Gerti po puodelį 1–2 kartus per dieną.
Moksliniai tyrimai patvirtina ramunėlių naudą. 2022 m. Kauno medicinos universiteto tyrimas, paskelbtas Nutrients, parodė, kad ramunėlėse esantys flavonoidai ir apigeninas turi raminamąjį ir priešuždegiminį poveikį. „Ramunėlės gali padėti esant lengvam nerimui ar virškinimo sutrikimams,“ – teigė prof. dr. Rasa Bacevičienė. Tačiau mokslininkai įspėja, kad ramunėlės gali sukelti alergijas, todėl būtina vartoti atsargiai.
Emocinga kelionė per laiką
Įsivaizduokite: prieš tūkstančius metų Kernavėje degė krosnys, o Žemės magnetinis laukas saugojo mūsų protėvius nuo kosminių audrų. Šiandien, stovėdami ant tos pačios žemės, mes tiriame šias paslaptis, jungdami praeitį su ateitimi. Magnetinių polių inversija – tai ne tik mokslinis reiškinys, bet ir priminimas, kad mūsų planeta gyva, kintanti ir pilna stebuklų.
Ramunėlių arbata, kaip ir senovės keramika, jungia mus su gamta ir istorija. Kiekvienas mokslinis atradimas, kiekvienas liaudies receptas – tai pėdsakas, kurį paliekame ateities kartoms. Ar ne nuostabu, kad net mažiausi dalykai, kaip puodelis arbatos ar molio šukė, pasakoja apie mūsų vietą Visatoje?
...kadangi jau perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos, prašome Jus prisidėti prie šio darbo. Skaitykite „Paranormal.lt“ ir toliau, skirdami kad ir nedidelę paramos sumą. Paremti galite Paypal arba SMS. Kaip tai padaryti? Iš anksto dėkojame už paramą! Nepamirškite pasidalinti patikusiais tekstais su savo draugais ir pažįstamais.
Susijusios naujienos:
Komentarai su keiksmažodžiais bus šalinami automatiškai, be atsiprašymo.
Skaityti daugiau
Skaityti daugiau
Skaityti daugiau
Skaityti daugiau