Prancūzija: jauni musulmonai tampa vis radikalesni, 57 % teikia pirmenybę islamo taisyklėms, o ne Prancūzijos įstatymams

Apklausos rodo, kad konservatyvusis islamas stiprėja, integracija blogėja, mokslo koncepcijos atmetamos, o Prancūzijos įstatymai užleidžia vietą islamo įstatymams itin dideliam musulmonų skaičiui

*Nuotrauka sukurta naudojant Grok (xAI), 2025 m. / Paranormal.lt*

Prestižinės apklausų tarnybos Ifop atliktas išsamus tyrimas rodo, kad Prancūzijos musulmonų, ypač jaunų musulmonų, tarpe stiprėja radikalios pažiūros, įskaitant islamo įstatymų viršenybės prieš valstybės įstatymus akcentavimą. Tuo pačiu metu Prancūzijoje krikščionybė patiria nuosmukį.

Iš visų musulmonų 44 proc. apklaustųjų teigia, kad „gerbia islamo taisykles“ kaip svarbesnes už „prancūzų įstatymų laikymąsi“. 15–24 metų amžiaus grupėje 57 proc. mano, kad islamo taisyklės yra svarbesnės už „prancūzų įstatymų laikymąsi“.

Šie skaičiai yra tikrai stulbinantys ir rodo, kad, nepaisant kairiųjų teiginių, Prancūzijoje yra milijonai musulmonų, kurie negerbia šalies įstatymų ir laikosi griežtesnio islamo požiūrio.

Kalbant apie šariato teisę, šią koncepciją remia mažiau musulmonų, tačiau bendri skaičiai vis dar kelia susirūpinimą.

Šiek tiek mažiau nei vienas iš šešių Prancūzijoje apklaustų musulmonų (15 %) yra įsitikinęs, kad „šariato teisė turi būti taikoma visiškai, nepriklausomai nuo šalies, kurioje gyvenama“. Atsižvelgiant į tai, kad Prancūzijoje yra apie 6 milijonai musulmonų, tai sudaro 1 milijoną žmonių.

Vėlgi, 15–24 metų amžiaus jaunuoliai yra radikalesni nei vidutiniškai, 21 proc. jų sutinka, kad šariato teisė turėtų būti taikoma Prancūzijoje.

Tuo pačiu metu katalikai išnyksta iš šalies. Apklausa rodo, kad respondentų, kurie save identifikuoja kaip katalikus, dalis sumažėjo nuo 83 proc. 1985 m. iki 43 proc. šiandien. Jie patenka į „neturinčių religijos“ kategoriją, kuri padidėjo nuo 13 proc. 1985 m. iki 37 proc. 2025 m.

Palyginti su visa Prancūzijos gyventojų populiacija, respondentų, kurie save įvardijo kaip musulmonus, dalis nuo 1985 m. iki 2025 m. padidėjo septynis kartus – nuo 1 proc. iki 7 proc., patvirtindama, kad „islamas mūsų šalyje tebėra mažuma“.

Kaip rašo Le Point, pranešdamas apie apklausos rezultatus, duomenys „pateikia Prancūzijos gyventojų santykių su religija ir musulmonais apžvalgą. Rezultatai patvirtina ankstesnių tyrimų tendencijas: musulmonų bendruomenė vis intensyviau gyvena pagal savo įsitikinimus, ypač jauni žmonės. Esant tikėjimo ir teisės konfliktui, jauni musulmonai daugiausia teiktų pirmenybę islamui, o ne Respublikos įstatymams ir mokslui“.

Prancūzija, kuri save vadina pasaulietine šalimi, taip pat pasižymi augančia religinių fundamentalistų grupe. Ypač nerimą kelia 15–24 metų amžiaus musulmonai, iš kurių 81 proc. pasaulio kilmę aiškina remdamiesi Koranu, o ne mokslu, kaip teigia Ifop. Apskritai, 65 proc. musulmonų laikosi šios nuomonės, palyginti su tik 19 proc. kitų religijų pasekėjų, kurie tiki, kad jų religijos geriau paaiškina pasaulio kilmę nei mokslas.

Daugeliu atžvilgių apklausa rodo, kad musulmonai Prancūzijoje tampa dar konservatyvesni, nepaisant teiginių, kad integracija su laiku tik gerės.

Tyrimas atspindi „skausmingą integracijos nesėkmę“. Musulmonai, kurių tėvai gimė Prancūzijoje, bent jau dalinai (51 proc.) dažniau simpatizuoja islamistams nei tie, kurių tėvai gimė Magrebe (32 proc.). Panašiai, Prancūzijoje gimę žmonės dvigubai dažniau pritaria Brolijai nei Prancūzijoje gyvenantys imigrantai – 35 proc. palyginti su 18 proc.

Apie 38 proc. Prancūzijos musulmonų pritaria visoms arba daliai islamistų pozicijų, o tai yra dvigubai daugiau nei 1998 m., kai šis skaičius buvo 19 proc., pabrėžia Ifop.

Atitinkamai musulmonų, norinčių islamo modernizavimo, dalis sumažėjo nuo 48 proc. 1998 m. iki 21 proc. šiandien. Kai Ifop paprašė respondentų pasirinkti tarp Civilinio kodekso ir šariato teisės „svarbiu jūsų šeimos klausimu, pvz., ritualiniu skerdimu, santuoka ar paveldėjimu“, 49 proc. musulmonų pasirinko laikytis Prancūzijos įstatymų, palyginti su 62 proc. 1995 m. Alkoholio vartojimas tarp musulmonų vyrų taip pat smarkiai sumažėjo – nuo 46 proc. 1989 m. iki vos 26 proc. šiandien.

Šiandien 33 proc. Prancūzijoje gyvenančių musulmonų – Prancūzijos piliečių ar užsieniečių – simpatizuoja vienam iš islamistinių judėjimų, o tarp jaunimo šis skaičius siekia 42 proc. Iš šių žmonių 3 proc. simpatizuoja radikaliausiai ir kruviniausiai ideologijai – džihadizmui.

Šį rezultatą galima vertinti dvejopai: „Le Point“ pažymi, kad optimistai sakys, jog tai sudaro tik 0,21 proc. Prancūzijos gyventojų, o pesimistai sakys, kad tai sudaro 142 000 rėmėjų Prancūzijoje.

Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į galimas saugumo problemas, susijusias su džihadizmu, taip pat įmanoma, kad šis rezultatas yra nepakankamai tiksliai atspindėtas dėl „drovių respondentų“ efekto, kai apklausos dalyviai bijo išreikšti paramą ar prieštaravimą įvairiems apklausos klausimams.

Kalbant apie tokias grupes kaip Musulmonų brolija, 23 proc. Prancūzijos musulmonų išreiškia simpatiją šiai grupei.

Ifop tyrimas žurnalui „Screen Saver“ buvo atliktas telefonu nuo 2025 m. rugpjūčio 8 d. iki rugsėjo 2 d., naudojant 1005 musulmonų religijos atstovų imtį, paimtą iš nacionalinės reprezentatyvios 14 244 žmonių, vyresnių nei 15 metų, gyvenančių Prancūzijos žemyninėje dalyje, imties.