Skyrybos – labai sunkus ir jautrus laikotarpis visai šeimai. Itin skaudžių išgyvenimų tėvų skyrybos sukelia vaikams. Kartais skyrybų procese tenka dalyvauti ir vaiko teisių gynėjams. Pagrindinis jų tikslas – daryti viską, kas įmanoma, kad būtų užtikrinti geriausi vaiko interesai ne tik šiuo skaudžiu laikotarpiu, bet ir po jo.

Svarbiausias mirštančių santykių požymis – įtampa, kurią pradėjote jausti. Įtampą kuria kitas žmogus, o jūs nešate tą naštą. Kenčiate. Prisitaikote. Stengiatės tramdyti save, savo susierzinimą ar ašaras. Sulaikote lauk besiveržiančius žodžius, nes nenorite sunaikinti santykių. Jie jums vis dar vertingi, dar svarbūs. Tačiau įtampa darosi nepakeliama.

Poros santykiai susideda iš 7 etapų – jei žmonės tai žinotų, nebūtų 80 proc. skyrybų. Santuokinis gyvenimas susidaro iš 7 etapų. Norint pajusti tikrą meilę šeimyniniame gyvenime, reikia vienas kitą pažinti, susidraugauti, o paskui jau pamilti. Daugelis meile laiko pirmą susižavėjimo fazę.

Svarbiausia vyriška iliuzija santykiuose yra įsitikinimas, kad moteris jį priims tokį, koks jis yra. Jis tikisi, kad štai pagaliau sutiko tą vienintelę, kuri nieko nelauks ir nereikalaus iš jo, tik paprasčiausiai dovanos jam meilę. Ir kiekvieną kartą vyras patiria skausmą ir nusivylimą, kai jo nepriima, kai partnerė tikisi ir laukia iš jo kažko daugiau, negu jis yra.

Sveikinimai ponios. Jei jūsų vyras susitiks su manimi, jis liks su manimi amžinai! Štai kodėl: Aš neturiu jokių santykių, nesu ištekėjusi, neturiu nuolatinio vyro dvejus metus. Aš jums tai pranešiu - patirtis. 

Bendrai paėmus, kas yra laimė, kiekvienas žmogus supranta savaip. Bet jei apibendrintume, tai dauguma žmonių, kuriuos įsimyli, būtinai turi šiuos bruožus:

Atsirado daug įvairių dvasinių centrų. Tai ir „naujosios bangos“ krikščioniškieji judėjimai, tokie kaip „Tikėjimo žodis“, ir Rytų religijų mokytojai – budistai, induistai, ir astrologai, ošo, okultistai, šamanai, eklektinės mokyklos bei daugybė kitų. Daugelis jų skelbiasi sprendžiantys psichologines problemas. Natūraliai iškyla klausimas, kuo šių centrų siūloma pagalba skiriasi nuo psichologų teikiamos? Ir kaip žmogui susigaudyti, kas jam siūloma?

Turbūt visais laikais žmones viliojo paslaptys, o sykiu ir noras pažinti savo aplinką, ne tik buitine, bet ir plačiąja prasme, siekiant pažvelgti už kasdienio pasaulio horizonto, kas matyt visai natūraliai tampa susidomėjimu psichologija, filosofija, gamtos mokslais, parapsichologija, įvairiausiomis egzotiškomis religijomis, metafizika ar tiesiog populiaria ezoterika.

Kartais būname visiškai akli kitų žmonių jausmams. Kartais pasakome tokius žodžius, kurie nieko nereiškia mums patiems – šiaip leptelėjome, kad pauzę užpildytume. Pasakome vien tam, kad kažką pasakytume. Ir net į galvą nešauna, kaip kitas žmogus gali juos suvokti. Kaip patys to nejausdami, sužeidžiame žmogų, kenčiantį užslėptą skausmą.

Įsivaizduokite, kad sapnuojate sapną: jaučiate, kad kažkas slepiasi nuo jūsų tamsoje. Bandote pabėgti, tačiau tas padaras, ar kas ten bebūtų, nuo jūsų neatsilieka. Jaučiate neapsakomą siaubą ir pagaliau pabundate. Širdis daužosi kaip pašėlusi, jūs pats tarytum paralyžuotas.

Gebėjimas suprasti iš veido mimikos ir kūno judesių, ar žmogus meluoja, dažnai gali apsaugoti nuo įvairių nemalonumų. Policininkai ir teisėjai, bandydami išsiaiškinti tiesą, dažnai ne tik klausosi, ką žmogus sako, bet ir stebi, kaip jis elgiasi.

Visi žinome, kad kada nors mirsime – tačiau daug apie tai negalvojame. Kodėl taip yra? Mokslininkai sako, kad taip yra todėl, jog mūsų smegenys daro viską, kad tik negalvotume apie mirtį. Atliktas tyrimas parodė, kad smegenys mus saugo nuo egzistencinės baimės, priskirdama mirtį tiesiog nelaimingam atsitikimui, kuris nutinka tik kitiems žmonėms.