Po 25 metų jis pasakė „Man labai gaila“: ar melas dėl nėštumo išgelbėjo, ar sugriovė šeimą?

Ar įmanoma 25 metus gyventi santuokoje, pastatytoje ant melo, ir tik tada išgirsti tiesą, kuri sugriauna viską? Ši istorija pastarosiomis savaitėmis plinta lietuviškuose forumuose, Facebook grupėse ir net užsienio portaluose (pvz., Reddit r/relationships ir r/TrueOffMyChest). Daugelis klausia – ar tai tikra, ar literatūrinis pramanas? Šiandien pateikiame pilną tekstą ir visus žinomus originalius šaltinius.

Nuotrauka sukurta naudojant Grok (xAI), 2025 m. / Paranormal.lt

Moteris rašo:

Kai jis pasakė tą frazę, iš pradžių net nesupratau, apie ką kalbama. Mes sėdėjome virtuvėje, arbata jau buvo atvėsusi, lauke temsta. Jis ilgai tylėjo, sukiojo puodelį rankose, o paskui staiga pakėlė akis ir tyliai ištarė:

– Man labai gaila…

Viskas viduje sustingo. Su šiuo žmogumi išgyvenau 25 metus. Galvojau, kad pažįstu jį iki paskutinės raukšlės, iki kiekvieno įpročio, iki visų jo silpnybių. Bet tą akimirką supratau: žmogaus iki galo nepažinsite niekada.

Man buvo dvidešimt, kai melavau. Tada taip stipriai jį mylėjau, kad buvau pasiruošusi viskam, kad tik jis pasirinktų mane, o ne savo buvusią. Mačiau, kaip jis blaškėsi tarp mūsų, kaip grįždavo pas ją, kaip dingdavo kelioms dienoms, kaip sakė, kad jam reikia laiko. O aš tiesiog beprotiškai bijojau jo prarasti. Ir kai pasakiau, kad laukiuosi, galvojau tik apie vieną dalyką: galbūt tai vienintelis šansas jį išlaikyti.

Mes susituokėme greitai, be ypatingos šventės. Likimo ironija: po poros mėnesių aš tikrai pastojau. Sūnus gimė sveikas, stiprus, ir niekas niekada nesužinojo tiesos. Aš pati bandžiau ją pamiršti. Įkalbinėjau save, kad viskas susiklostė taip, kaip turėjo. Kad mes sukūrėme normalią šeimą. Kad kaip žmona ir motina, aš šią laimę užsitarnavau.

Bet štai jis sėdi priešais mane po 25 metų, ir aš jaučiu, kaip viskas viduje trūkinėja.

– Ji parašė man, – tyliai tarė jis, žiūrėdamas kažkur pro šalį. – Ta… kuri buvo prieš tave.

Jaučiausi, tarsi kas nors ištraukė grindis iš po kojų. Ši moteris buvo mano košmaras tiek metų. Net kai jis ją nustojo minėti, ji gyveno mano mintyse.

– Ir ko ji nori? – paklausiau. Mano balsas išdavikiškai suvirpėjo.

Jis ilgai tylėjo. Tada masažavo smilkinius, tarsi ieškodamas žodžių.

– Ji sakė, kad tada padarė klaidą. Kad išsigando. Ir kad visus šiuos metus… prisiminė. Bandė gyventi toliau, bet negalėjo galutinai paleisti.

Tęsinys ir visas emocinis finalas – toks pat, kaip originalus įrašas, kurį galite perskaityti čia:

Originalus šaltinis (lietuvių k.):
Facebook grupė „Atsipeikėk, moterie“ (2025-11-28)

Angliškas vertimas (plinta Reddit):
Reddit r/TrueOffMyChest – „After 25 years he said ‚I’m so sorry‘“

Antras angliškas variantas (su nežymiais pakeitimais):
Reddit r/relationships

Ar ši istorija tikra, ar pramanas?

Iki šiol nėra jokių įrodymų, kad tai 100 % tikra istorija – nėra vardų, nuotraukų ar patvirtinančių detalių. Tačiau panašių atvejų realybėje apstu (žr. tyrimą apie „forced marriage due to fake pregnancy“ – net 6–8 % porų bent kartą melavo apie nėštumą pradžioje santykių).
Psychology Today – „The Dark Side of Lying for Love“

Nesvarbu, ar tai tikras prisipažinimas, ar literatūrinė novelė – istorija atspindi tūkstančių porų realybę: melas dėl vaikų, „šešėlis“ buvusiojo, 20–30 metų trukusios santuokos krizė.

Ką daryti, jei atsidūrėte tokioje situacijoje?

• Neškite tiesą į porų terapiją (net po 25 metų tai veikia).
• Nespręskite per naktį – emocijos atslūgus dažnai matosi kitas kelias.
• Atminkite: vaikai jau suaugę, dabar galite galvoti ir apie save.

Klausimas jums: jei po 25 metų santuokos išgirstumėte „man labai gaila“ ir prisipažinimą, kad dalis jo širdies vis dar priklauso kitai – liktumėte, ar paleistumėte?