2 požymiai, kad partneris jūsų nemyli

Mylintis žmogus niekada taip nesielgtų.

Nuo mažens mes nesąmoningai įsisaviname meilės ir bendravimo santykiuose pamokas. Mes matome, kaip bendrauja mūsų tėvai, ir net jei jų santykiai toli gražu nėra sveiki, mes dažnai pradedame laikyti būtent tokius santykius normaliu dalyku. Deja, tapę suaugusiais, mes dažnai nesąmoningai atkartojame šiuos elgesio modelius savo santykiuose, nesusimąstydami apie jų pasekmes.

Nuotrauka: Unsplash

Tačiau problema yra ta, kad kai kurie iš šių įgytų elgesio modelių gali būti neįtikėtinai žalingi.

Net ir netyčia juos kartodamas, žmogus gali elgtis su savo partneriais pačiu destruktyviausiu būdu, nesuprasdamas, kodėl taip vyksta. O kai jam tai nurodoma, jis gali tiesiog numoti ranka, pasiteisindamas kažkuo panašiu į: „Taip yra visose santykiuose, tu esi pernelyg jautrus (-a)“ arba „Mano tėvai visada taip elgėsi, ir jiems viskas gerai“.

Štai du labai dažni pavyzdžiai žalingų elgesio modelių, paveldėtų iš tėvų, santykiuose. Ir jei jūsų partneris toliau taip elgiasi, nepaisydamas visų jūsų protestų ir bandymų paaiškinti, kodėl taip elgtis nederėtų, greičiausiai jis tiesiog jūsų nemyli.

1. Bausmė tylėjimu

Tylėjimas yra bene viena iš labiausiai paplitusių bausmių formų santykiuose, bet ji taip pat yra viena iš labiausiai toksiškų: už kokią nors jūsų „klaidą“ partneris sąmoningai atsisako bendrauti su jumis, demonstratyviai jus ignoruoja, tyli jūsų akivaizdoje ir apskritai elgiasi taip, tarsi jūsų nebūtų.

Skirtingai nuo bendravimo pauzės, kuri imamasi norint atvėsti ir nusiraminti, o tai yra daug sveikesnė strategija, tylėjimas naudojamas specialiai tam, kad partneris jaustųsi kaltas. Tylėjimo prasmė paprastai yra tokia: jis padarė kažką negerai, ir dabar aš priversiu jį už tai sumokėti, apribodama jo prieigą prie manęs.

Daugelis šią taktiką įsisavina nuo pat ankstyvo amžiaus. Vaikystėje jie galėjo matyti, kaip vienas iš tėvų atsiribodavo nuo kito, kol tas neatsiprašydavo. Arba, dar blogiau, tėvai galėjo juos bausti panašiu būdu, atimdami meilę ir bendravimą.

Tylėjimas gali būti neįtikėtinai žalingas partneriui, kuriam šis veiksmas yra skirtas.

Tyrimai rodo, kad toks artimo žmogaus elgesys gali kelti grėsmę kai kuriems iš mūsų pagrindinių poreikių kaip socialinių būtybių: mūsų poreikiui priklausyti, savigarbai, kontrolei ir prasmingam gyvenimui.

Kai partneris yra šalia, bet jus ignoruoja, tai gali sukelti labai gilų apleistumo jausmą, kuris yra dar skausmingesnis dėl to, kad jis kyla iš žmogaus, su kuriuo, teoriškai, turėtumėte jaustis saugūs.

Mylintis partneris, kita vertus, sprendžia konfliktą tiesiogiai. Jei jam reikia šiek tiek tylos ar laiko sau, jis nepaliks jūsų, nepasakęs apie savo poreikius. Jis aiškiai leis suprasti, kad jam reikia išeiti valandai ar net dienai, kad išvalytų galvą, bet tuo pačiu užtikrins, kad greitai grįš spręsti problemą. Jis puikiai supranta, kaip sunku būti vienam tamsoje, todėl jam net į galvą neateis mintis naudoti bendravimo atsisakymą kaip bausmę.

2. Jūsų pažeidžiamumo naudojimas kaip ginklas prieš jus

Pažeidžiamumas yra neatskiriamas bet kokių rimtų santykių aspektas. Kai dalijamės su partneriu savo giliausiais asmeniškais baimėmis, nepasitikėjimu, atskleidžiame savo silpnąsias vietas ir skaudžiąsias vietas, mes darome gana bauginantį pasitikėjimo šuolį. Mes atveriame pačias traugiausias savo dalis ir mums lieka tik desperatiškai tikėtis, kad su jomis bus elgiamasi atsargiai.

Blogiausias scenarijus šiuo atveju – kai partneris, kuriam patikėjote, naudoja šią informaciją kaip ginklą prieš jus. Pavyzdžiui, jis menkina, nuvertina ar ignoruoja tai, kuo su juo pasidalijote, sako, kad tai nėra rimta, arba juokiasi iš to.

Deja, partneriai, kurie reaguoja tokiu žaizdingu, toksiniu būdu, paprastai patys savo patirtimi įsitikino, kokį pavojų kelia savo pažeidžiamumo demonstravimas.

Šeimose, kuriose emocijos nuolat ignoruojamos arba išjuokiamos, vaikai labai greitai supranta, kad jei dalinsis savo jausmais, tai greičiausiai baigsis blogai. Žmonės, su kuriais vaikystėje nuolat elgtasi panašiai, gali išlaikyti šį požiūrį ir suaugus. Ir suvokti kito atvirumą, net jei jis kyla iš artimo žmogaus, tik kaip priežastį jį panaudoti savo interesams.

Mylintis partneris, priešingai, su pagarba žiūrės į jūsų pasiryžimą pasidalinti su juo slapčiausiais dalykais. Jis išklausys jus be pasmerkimo, nuvertinimo ir pašaipų. Jis leis suprasti, kad jums nereikės gailėtis savo atvirumo, kad esate saugioje teritorijoje. Ir, žinoma, jis niekada sąmoningai neeksploatuos jūsų tariamų trūkumų ar silpnybių.