Prancūzijoje dabar gyvena rekordinis 6 milijonų užsieniečių skaičius

Nepaisant E. Macrono pažadų 2023 m. sumažinti migraciją, nuo tada migracija tik sparčiai pagreitėjo

2025 m. balandžio 1 d., antradienį, Paryžiuje žandarmerija evakuoja migrantus, kurie prie Senos upės įkūrė laikiną stovyklą. (AP Photo/Nicolas Garriga)

Prancūzijos analitikas Marc Vanguard, remdamasis INSEE duomenimis, pabrėžia naują migracijos sprogimą Prancūzijoje 2024 m. ir parodo, kad šalies migracijos krizė nerodo jokių sulėtėjimo požymių. Dėl spartėjančių demografinių pokyčių šalyje dabar gyvena rekordiškai daug – 6 milijonai užsieniečių.

„INSEE ką tik paskelbė naujausius užsieniečių skaičiaus Prancūzijoje įvertinimus. Jūs nesate pasirengę. Atsisėskite prieš skaitydami toliau. Prancūzijoje gyvena 6 milijonai užsieniečių, tai yra absoliutus REKORDAS“, – rašo Vanguard X temoje.

ALERTE INFO: l'INSEE vient de publier les dernières estimations de la population étrangère en France.
Vous n'êtes pas prêt. Asseyez-vous avant de lire ce qui suit.

Il y a 6,0 Millions d'étrangers en France, c'est un RECORD absolu.

Et ce n'est pas le seul record battu pic.twitter.com/3vySEq3rY9

— Marc Vanguard (@marc_vanguard) October 7, 2025

„2024 m. Prancūzijoje taip pat matėme rekordišką 280 000 užsieniečių skaičiaus padidėjimą, o šiais metais pavyko pasiekti 409 000“, – pridūrė jis.

Pasak „Vanguard“, nuo 2017 m. šalis įgijo 1,7 milijono gyventojų, iš kurių 1,3 milijono yra užsienio kilmės. Iš viso šalyje yra mažiausiai 6 milijonai užsieniečių, o jų skaičius kasmet sparčiai auga.

L'année dernière, on avait aussi connu une hausse record, de 280 000 étrangers en France.

Oui, vous avez bien lu, 280 000 était déjà un record et on a réussi à faire 400 000 cette année.

280 000, c'était déjà DEUX FOIS l'augmentation annuelle sous François Hollande

— Marc Vanguard (@marc_vanguard) October 7, 2025

Jis pažymėjo: „Taip, užsienio gyventojų skaičius Prancūzijoje auga keturis kartus greičiau nei Prancūzijos pilietybės gyventojų skaičius.“

Autorius pabrėžia „žymų šio reiškinio pagreitėjimą 2024 m.“, kuris yra beprecedentinis per pastaruosius dešimtmečius.

Oui, la population étrangère en France augmente QUATRE fois plus vite que la population de nationalité française.

Je me permets d'insister : ces chiffres ne sont pas habituels. Il y a une accélération considérable du phénomène en 2024

— Marc Vanguard (@marc_vanguard) October 7, 2025

Jis cituoja INSEE duomenis, kurie rodo greitą užsienio gyventojų struktūros pokytį: 46 proc. jų yra afrikiečiai, palyginti su 35 proc. europiečių. 2019–2024 m. „afrikiečiai sudaro 59 % šio padidėjimo, o europiečiai – tik 22 %“, rašo jis.

„Vanguard“ nuomone, šie skaičiai atspindi giluminį migracijos disbalansą: „280 000 jau buvo dvigubai daugiau nei metinis padidėjimas François Hollande valdymo laikotarpiu.“ Apibendrindamas jis įspėja apie struktūrinę tendenciją: Prancūzija auga labiau dėl imigracijos nei dėl gimstamumo šalies viduje.

Les données INSEE permettent de voir l'évolution du nombre d'étrangers par nationalité de 2019 à 2024.

Les Africains contribuent à 59% de cette hausse, les Européens seulement 22% pic.twitter.com/iUo1OV2Z2k

— Marc Vanguard (@marc_vanguard) October 7, 2025

Taip pat verta paminėti, kad praėjusiais metais Prancūzijoje buvo natūralizuoti 115 000 užsieniečių. Kai šie užsieniečiai tampa Prancūzijos piliečiais, jų užsienio kilmė duomenyse nebėra fiksuojama.

Anksčiau didesni skaičiai buvo pateikiami kitų Prancūzijos veikėjų, bet niekada INSEE. Iš tiesų, kaip 2023 m. pranešė „Remix News“, Prancūzijos Kanų miesto meras David Lisnard, pasirodydamas „Europe 1“, sakė, kad Prancūzija pernai priėmė 600 000 migrantų.

Dalis problemos yra ta, kad Prancūzija neturi oficialaus registro, o tai reiškia, kad tokios organizacijos kaip INSEE naudoja prognozes ir įvertinimus, pagrįstus tyrimų imtimis. Todėl tyrėjai bando išsiaiškinti tikruosius skaičius, kai kuriais atvejais netgi stengdamiesi atsekti šalyje gimusių vaikų vardus, kad nustatytų demografines tendencijas.

Galiausiai prancūzai nori, kad imigrantų skaičius būtų žymiai mažesnis. Apklausos rodo, kad du trečdaliai prancūzų nori griežtesnės imigracijos politikos, tačiau Macron valdymo laikotarpiu migracijos skaičiai jau pasiekė naują rekordą 2022 m.

Iš tiesų, 74 proc. prancūzų mano, kad Prancūzijoje yra per daug migrantų, o 72 proc. nori referendumo dėl imigracijos, rodo apklausos.

Prancūzija taip pat vis dar negali deportuoti daugelio migrantų, net ir tų, kurie turi teistumą, o kai kuriais atvejais tai turėjo tragiškų pasekmių, įskaitant praėjusių metų 12-metės Lolos išprievartavimą ir nužudymą, kurį įvykdė alžyriečių migrantas, kurio deportacija buvo numatyta jau seniai. Duomenys rodo, kad tik 0,2 proc. alžyriečių, kurių deportacija buvo numatyta, buvo faktiškai deportuoti 2021 m..

Masinė imigracija Prancūzijoje yra susijusi su didžiulėmis išlaidomis, taip pat staigiu nusikalstamumo augimu.

Macronas dabar laikosi valdžios nepaisydamas siaubingų apklausų rezultatų ir bendro galios praradimo po to, kai keletas jo ministrų pirmininkų buvo arba pašalinti iš pareigų, arba atsistatydino.

Jis jau 2023 m. pažadėjo sumažinti imigraciją, nors prieš metus teigė, kad migracija yra „Prancūzijos DNR dalis“.

Anksčiau šiais metais Prancūzijos kraštutinių kairiųjų lyderis Jean-Luc Mélenchon atvirai paragino didįjį pakeitimą savo kalboje.

„Mūsų šalyje vienas iš keturių žmonių turi užsienietį senelį. 40 % gyventojų kalba mažiausiai dviem kalbomis. Mūsų likimas – būti kreolų tauta, ir tuo geriau! Tegul jaunoji karta tampa didžiuoju senosios kartos pakeitimu“, – sakė Mélenchon.

Jis taip pat padarė keletą kitų pareiškimų, sakydamas, kad nauji imigrantai turi „išgydyti Prancūziją nuo rasizmo žaizdų“.

Be to, jis padarė provokuojančius pareiškimus, ragindamas „deglų nešėjus“ inicijuoti pokyčius, kurie turi revoliucinių poteksčių.

Tai ne tik masinė imigracija, bet ir milijonai Prancūzijos piliečių, turinčių užsienio kilmę, ir nepaisant to, kad kartais jie gyvena šalyje jau keletą kartų, vis dar kyla dideli integracijos sunkumai.

2024 m. 30 proc. Prancūzijoje gimusių vaikų motinos buvo ne ES pilietės, o gimstamumas tarp moterų iš Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų buvo beveik dvigubai didesnis nei tarp prancūzių.