Prancūzija: Nelegalus migrantas iš Gvinėjos nuteistas 12 metų kalėti už 83 metų senelės išžaginimą

Teisme auka emocingai liudijo, kad šis užpuolimas „suteršė jos vyro, kuris mirė prieš du mėnesius, atminimą“.

Gvinėjos migrantas, nelegaliai gyvenęs Prancūzijoje, buvo nuteistas 12 metų kalėti už 83-metės moters išžaginimą per dienos metu įvykdytą vagystę jos namuose La Penne-sur-Huveaune praėjusiais metais.

Išpuolis įvyko 2024 m. vasario 17 d., apie 14 val., kai auka, teisme identifikuota kaip Odette, išgirdo triukšmą savo namuose ir nuėjo patikrinti. Pagal teisme perskaitytą parodymą, ji susidūrė su vyru, apibūdintu kaip „afrikietiškos išvaizdos“, dėvinčiu juodą skrybėlę ir „labai ryškų“ oranžinį švarką. Įsibrovėlis tariamai pareikalavo pinigų; kai ji pasakė, kad jų neturi, jis esą atsakė: „Tu žinai, kas bus.“ Prokurorai teigia, kad tada jis ją išprievartavo ir išėjo, pasiimdamas nedidelę sumą vertingų daiktų.

Kaip pranešė La Provence, kaimynai vėliau gatvėje rado sutrikusią Odette, ir ji buvo nuvežta į Conception ligoninę Marselio mieste. Medikai užfiksavo trauminius sužalojimus, atitinkančius tariamą užpuolimą, o teismo medicinos ekspertizė nustatė, kad ant aukos drabužių yra spermos pėdsakai, kurie atitinka įtariamojo DNR.

Pranešama, kad įtariamojo buvimo vietoje buvo rastas aukos pelėdos raktų pakabukas.

Bouches-du-Rhône departamento baudžiamasis teismas nuteisė Mamadi Cissé, kuris teismo dokumentuose buvo identifikuotas kaip maždaug 35 metų amžiaus vyras, kilęs iš Gvinėjos. Jis buvo suimtas kitą dieną po užpuolimo ir atpažintas aukos iš nuotraukų.

Teisme Cissé prisipažino pavogęs daiktus iš namų, bet neigė seksualinį nusikaltimą, atsakydamas per vertėją „Ne, aš nieko nepadariau“, „Aš neprisimenu“ ir „Aš nežinau“, o vėliau teismui pasakė: „Aš jos neišprievartavau“.

Teismo posėdyje buvo pasakyta, kad Cissé turėjo sudėtingą asmeninę istoriją. Sakoma, kad jis atvyko į Prancūziją po migracijos kelionės, kuri apėmė Malį, Alžyrą, Libiją ir Italiją, ir gyveno benamiu palapinėje Prado parke Marselio mieste.

Teismo dokumentuose teigiama, kad jis turėjo neįvykdytą pareigą palikti Prancūzijos teritoriją – OQTF – kuri buvo įteikta maždaug prieš mėnesį iki užpuolimo. Jis taip pat buvo žinomas policijai dėl neseniai įvykdytų vagysčių.

Teismo posėdyje pateiktos psichiatrijos išvados apibūdino rimtus psichinės sveikatos sutrikimus. Ekspertas anksčiau buvo nusprendęs, kad Cissé netinka policijos areštui, ir jis buvo paguldytas į psichiatrijos ligoninę, kur tyrėjai pastebėjo kliedesius ir šizofrenijos sutrikimus.

Cissé gynėjai teismui pranešė, kad jis bandė nusižudyti, ir suabejojo jo išrašymo iš ligoninės dvi dienos prieš užpuolimą aplinkybėmis.

Aukos advokatas, atstovaujantis Odette ir septyniems giminaičiams, kurie prisijungė prie bylos kaip civiliniai ieškovai, teismui pareiškė, kad užpuolimas atėmė ne tik turtą, bet ir paliko aukai „gėdą dėl to, kad buvo išniekinta, amžinai sutrypta, jos visą gyvenimą trukusios meilės atmintis“. Odette, kurią teisme lydėjo trys dukros ir keli anūkai, teisėjui pareiškė: „Man 85 metai, ir tai buvo nepakeliamai skausminga“.

Nice-Matin pranešė, kad auka manė, jog užpuolimas „suteršė jos vyro, kuris mirė prieš du mėnesius, atminimą“.

Teismas pripažino Cissé kaltu dėl išžaginimo ir susijusių nusikaltimų ir skyrė jam 12 metų laisvės atėmimo bausmę. Auka paprašė teisėjų grąžinti jai asmeninę Claude François antklodę, kuri nuo įvykio buvo saugoma užantspauduota.