Kai marčia perima namus: tikra 62 metų moters istorija ir kaip pasielgti?

62 metų moteris pasakoja tikrą istoriją, kaip sūnaus mergina palaipsniui perėmė jos namus: keitė taisykles, išmetinėjo daiktus, sprendė, ką valgyti. Dažna situacija tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Psichologai įspėja – „rūpinimosi“ kaukė gali slėpti kontrolės troškimą. Straipsnyje – kaip atpažinti ribų pažeidimą ir drąsiai jas apginti, net jei tai reiškia konfliktą su artimaisiais.

*Nuotrauka sukurta naudojant Grok (xAI), 2025 m. / Paranormal.lt*

Ar tikrai verta aukoti savo ramybę ir namus dėl sūnaus laimės? 62 metų Regina (vardas pakeistas) pasakoja skaudžią, bet labai dažną istoriją, kurią girdime tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Man 62 metai. Gyvenu nuosavame name miesto pakraštyje – name, kurį su vyru statėme plytą po plytos. Po jo mirties likau viena. Sūnus kurį laiką gyveno su manimi, vėliau išsikraustė, bet dažnai lankydavosi. Kol neatvyko ji – jo nauja mergina.

Ji atvažiavo pasipuošusi, su brangiu paltu ir nepriekaištingu makiažu. Jau pirmą dieną apžiūrinėjo namus kaip nekilnojamojo turto agentė ir paklausė: „Ar nesvarstėte pakeisti užuolaidas? Šios atrodo… sunkios“. Aš atsakiau, kad jas siuvau su mama. Ji tik linktelėjo – ir tema buvo uždaryta.

Kai „laikinai“ tampa amžinai

Netrukus sūnus pranešė, kad nuomojamas butas jiems per brangus ir „gal laikinai“ persikels pas mane. Persikraustė rudenį. Iš pradžių viskas buvo pakenčiama. Tačiau greitai prasidėjo „tvarkymasis mano labui“:

• Išmesti mano džiovinti žolelių ryšuliai – „pasenę“
• Perstatyti virtuvę – „taip patogiau“
• Įvesti „be glitimo, be pieno“ mitybą – „jums irgi geriau“
• Užimti visas vonios lentynas savo kosmetika

Aš tapau viešnia savo pačios namuose.

„Jis sako, kad motina ir taip viena nesusitvarko“

Kartą grįžau iš parduotuvės ir išgirdau, kaip ji kalba telefonu: „Manau, čia pasiliksime ilgam. Namai dideli, kvaila nebūti protingiems“. Tą naktį nemiegojau. Kitą rytą pasakiau sūnui tiesiai: „Arba gerbiate, kad čia mano namai, arba ieškotės savo“.

Po trijų savaičių jie išsikraustė. Atsisveikinimas buvo šaltas. Bet kai durys užsidarė – pirmą kartą per metus giliai įkvėpiau. Namai vėl buvo mano.

Ką sako psichologai?

Panašių istorijų pilna ne tik Lietuva. JAV populiariame forume Reddit /r/JUSTNOMIL moterys dalijasi beveik identiškais atvejais: marčios ar anytos perima namus, kol šeimininkė tyliai kenčia.

Psichologė dr. Ramani Durvasula (JAV) savo knygoje „It’s Not You“ rašo: „Narcisistiniai asmenys dažnai naudoja „rūpinimosi“ kaukę, kad perimtų kontrolę. Ypač jautrioje situacijoje – kai pagyvenęs žmogus lieka vienas“ (šaltinis: YouTube interviu).

Lietuvos psichologė Asta Blandė-Struckė komentuoja: „Pagyvenę žmonės dažnai jaučiasi kalti, kad „trukdo“ vaikams. Tačiau ribų nustatymas nėra egoizmas – tai savigarbos išraiška“ (Delfi straipsnis apie panašią situaciją).

Išvada: jūsų namai – jūsų taisyklės

Amžius nereiškia, kad privalote tapti antraplaniu personažu savo gyvenime. Jei jaučiate, kad jus stumia iš savo erdvės – kalbėkite garsiai ir aiškiai. Geriau trumpalaikis konfliktas nei visam gyvenimui prarasta ramybė.

O kaip jūs pasielgtumėte tokioje situacijoje? Parašykite komentaruose.

Trumpa vasaros akimirka: