Tyrimai atskleidžia chemoterapijos pavojus: pagreitėjęs senėjimas ir antriniai vėžiai

• Tyrimai atskleidžia, kad chemoterapija gali sukelti genetinę žalą, prilygstančią dešimčių metų senėjimui, o vieno vaiko ląstelės po gydymo tampa panašios į 80-mečio.
• Chemioterapijos vaistai, tokie kaip platinos preparatai, sukelia sunkius, negrįžtamus DNR pažeidimus, didindami antrinių vėžio formų, širdies ligų ir demencijos riziką visą gyvenimą.
• Nors kai kurie chemioterapijos preparatai (pvz., ciklofosfamidas) yra mažiau žalingi, o kiti (pvz., melfalanas, prokarbazinas) kelia didesnę riziką, jų poveikis vis dėlto rodo, kad reikia individualizuotų gydymo planų.
• Rekomenduojama chemoterapiją pakeisti arba papildyti tikslinėmis terapijomis ir imunoterapijomis, kad būtų sumažintas žalingas poveikis sveikoms ląstelėms gydant vėžį.
• Ilgalaikis chemoterapijos poveikis, ypač vaikams, pabrėžia skubų poreikį suderinti išgyvenamumą su ateities sveikatos rizika ir teikti pirmenybę tiksliai medicinai.

Naujausi tyrimai atskleidė nerimą keliančius chemoterapijos šalutinius poveikius. Gydymas gali negrįžtamai pažeisti sveikas ląsteles, pagreitinti senėjimą ir padidinti antrinių vėžio formų riziką.

Liepos 1 d. žurnale „Nature Genetics“ paskelbtas tyrimas atskleidė šio tradicinio vėžio gydymo metodo pavojus. Wellcome Sanger Institute ir Kembridžo universiteto mokslininkai ištyrė 23 chemoterapijos pacientų, nuo vaikų iki pagyvenusių suaugusiųjų, kraujo mėginius ir palygino juos su sveikų žmonių mėginiais. Naudodami pažangias DNR sekos nustatymo technologijas, jie nustatė aiškius mutacijų požymius – unikalius genetinės žalos modelius, kuriuos paliko chemoterapijos vaistai.

Vienu šokiruojančiu atveju trejų metų vaikas, gydytas dėl neuroblastomos (navikų, kurie išsivysto nervinėse ląstelėse), turėjo 10 kartų daugiau mutacijų kraujo ląstelėse nei sveiki jo amžiaus vaikai. Jo ląstelės atrodė genetiškai senesnės nei 80-mečio, kuris niekada nebuvo gydytas chemoterapija.

Šios mutacijos neišnyksta – jos išlieka visą gyvenimą ir gali sudaryti sąlygas ateities sveikatos krizėms. Tyrimo rezultatai yra skaudus priminimas, kad vaistai, skirti gydyti, taip pat gali palikti ilgalaikę žalą. Jie taip pat kelia skubius klausimus apie pusiausvyrą tarp neatidėliotino išgyvenimo ir ilgalaikių sveikatos rizikų, verčia medicinos bendruomenę susidurti su chemoterapijos paslėpta kaina.

Chemoterapija veikia puolant greitai besidalijančias ląsteles, kurios yra vėžio požymis. Tačiau sveikos ląstelės, ypač kraujo ir kaulų čiulpų ląstelės, taip pat greitai dalijasi, todėl yra pažeidžiamos šalutinių poveikių. Tyrimas taip pat parodė, kad tam tikri chemoterapijos vaistai, pvz., platinos pagrindu pagaminti preparatai ir alkilinančios medžiagos, sukelia sunkius DNR pažeidimus, kuriuos organizmas sunkiai gali atkurti.

Laikui bėgant, šios pažeistos ląstelės kaupiasi mutacijas, imituodamos natūralų senėjimo procesą, tačiau pagreitintu tempu. Šis priešlaikinis senėjimas gali paaiškinti, kodėl vėžio išgyvenusieji dažnai susiduria su didesne širdies ligų, demencijos ir antrinių vėžio formų rizika praėjus dešimtmečiams po gydymo.

Šiandien gelbsti gyvybę, rytoj – lėtinė liga

Tyrimo duomenimis, ne visi chemoterapijos vaistai sukelia vienodą žalą. Tačiau išvada lieka ta pati: šie vaistai vis dėlto daro daugiau žalos nei naudos.

Vaistai, tokie kaip melfalanas ir chlorambucilas, vartojami kaulų čiulpų vėžiui gydyti, buvo žymiai žalingesni ir susiję su didesne antrinių vėžio formų rizika. Prokarbazinas, anksčiau vartotas vaikų Hodžkino limfomai gydyti, pasirodė esąs toks toksiškas, kad dėl didelės nevaisingumo ir antrinių piktybinių navikų rizikos buvo beveik visiškai atsisakyta jo vartoti.

Tyrimo autoriai teigia, kad šie rezultatai turėtų paspartinti perėjimą prie tikslinio gydymo ir imunoterapijos, kurie tiksliau veikia vėžines ląsteles, nepažeisdami sveikų audinių. Tyrime nedalyvavęs onkologas dr. Danielis Landau pažymėjo, kad nors chemoterapija tebėra būtina daugelio vėžio rūšių gydymui, šioje srityje pirmenybė turi būti teikiama gydymo būdams, kurie vienos mirtinos ligos nekeičia kita.

Tyrimas pabrėžia skaudžią realybę: šiandienos vėžio išgydymas gali kainuoti rytojaus lėtines ligas. Vaikams rizika yra ypač didelė.

Vėžį išgyvenę vaikai gali dešimtmečius susidurti su padidinta sveikatos rizika, nuo širdies ligų iki naujų vėžio formų, nes jų ląstelės turi gydymo paliktų randų. Tyrimo autoriai ragina toliau tirti, kaip gydymo trukmė, vaistų deriniai ir genetiniai veiksniai įtakoja šiuos rezultatus.

Atradimas, kad chemoterapija gali priversti ląsteles senėti anksčiau laiko ir sukelti antrinius vėžius, yra rimtas priminimas apie dvipusį medicinos ginklą. Tyrimas yra signalas, kad vėžio gydymo ateitis turi teikti pirmenybę ne tik išgyvenimui, bet ir ilgalaikei gyvenimo kokybei.