- 2025-12-17
- 0.0 Reitingas
- 27 Peržiūros
- Komentarai
Tarpžvaigždinė kometa 3I/ATLAS, atrasta vos prieš penkis su puse mėnesio – 2025 m. liepos 1 d., jau tapo vienu didžiausių astronomijos sensacijų. Tai trečiasis patvirtintas objektas iš kitos žvaigždžių sistemos, patekęs į mūsiškę. Jos negravitacinis pagreitis sukėlė audringas spekuliacijas apie galimą dirbtinę kilmę, tačiau mokslininkai vieningai pabrėžia – viskas visiškai natūralu. Šiuo metu kometa sparčiai artėja prie Žemės: gruodžio 19 d. ji pasieks artimiausią tašką – apie 167 milijonus mylių atstumu. Naujausias tyrimas dar kartą patvirtino, kad jos elgesys atitinka įprastą kometos fiziką ir jokio dirbtinio valdymo nėra. Šaltinis
*Nuotrauka sukurta naudojant Grok (xAI), 2025 m. / Paranormal.lt*
Kodėl kilo kalbos apie NSO?
Socialiniuose tinkluose ir kai kuriose publikacijose pasirodė teiginių, esą 3I/ATLAS gali būti užmaskuotas kosminis laivas. Spekuliacijos ypač sustiprėjo spalio mėnesį, kai kometa kurį laiką buvo nematoma dėl Saulės ryškumo – kai kurie tai interpretavo kaip „slaptą manevrą“. Kadangi jokių neįprastų įvykių neįvyko, mokslininkai nusprendė detaliai paaiškinti, kas iš tiesų slypi už negravitacinio pagreičio sąvokos.
Kas yra negravitacinis pagreitis?
Negravitacinis pagreitis reiškia, kad dangaus kūno judėjimą veikia ne tik Saulės ar planetų gravitacija. Kometų atveju tai susiję su degazavimu – dujų išsiveržimu iš branduolio.
Kometos dažnai vadinamos „purvinomis sniego gniūžtėmis“. Artėjant prie Saulės, jų ledas (vanduo, anglies dioksidas ir kitos medžiagos) pradeda sublimuotis – tiesiogiai pereina iš kietos būsenos į dujinę. Šio proceso metu susidaro dujų ir dulkių srovės, kurios formuoja komą ir uodegą. Būtent šios srovės gali šiek tiek „pastumti“ kometą, sukeldamos negravitacinį pagreitį. Tai įprastas reiškinys ir jokiu būdu nereiškia dirbtinio valdymo.
Kodėl kometų judėjimą sunku tiksliai apskaičiuoti?
Kometų branduoliai kosminiais masteliais yra labai maži ir netaisyklingos formos – labiau panašūs į bulvę nei į tobulą rutulį. Be to, jie sukasi, todėl skirtingose vietose degazavimas gali vykti nevienodai.
Pavyzdžiui, nors Halio kometos koma gali siekti iki 100 tūkst. kilometrų, jos branduolys tėra apie 15 kilometrų ilgio. Manoma, kad 3I/ATLAS branduolys dar mažesnis, todėl net nedideli dujų pliūpsniai gali paveikti jos trajektoriją.
Nauji duomenys apie 3I/ATLAS masę
Naudodami antžeminius ir orbitinius teleskopus, įskaitant „Hubble“, taip pat Europos kosmoso agentūros „Trace Gas Orbiter“ ir NASA „Psyche“ misijos duomenis, mokslininkai išmatavo 3I/ATLAS pagreitį.
Paaiškėjo, kad jis siekia apie pusę mikrometro per sekundę kvadratu. Tai itin mažas dydis, visiškai nesuderinamas su dirbtinio kosminio aparato manevrais.
Remdamiesi šiais duomenimis, tyrėjai įvertino ir kometos masę. Manoma, kad dar prieš artėjimą prie Saulės ji siekė apie 44 milijonus metrinių tonų – maždaug septynis kartus daugiau nei Didžiosios Gizos piramidės masė. Jei šis vertinimas teisingas, kometos branduolio skersmuo gali būti apie 375 metrus.
Galutinė mokslininkų išvada
Mokslininkai pabrėžia, kad 3I/ATLAS elgesys visiškai atitinka natūralių kometų fiziką. Nors objektas ir neįprastas dėl savo tarpžvaigždinės kilmės, jokio pagrindo kalbėti apie NSO ar dirbtinį kosminį laivą nėra. Tai – dar vienas įrodymas, kad Visata pilna nuostabių, bet natūralių reiškinių, kurie kartais primena mokslinę fantastiką.
...kadangi jau perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos, prašome Jus prisidėti prie šio darbo. Skaitykite „Paranormal.lt“ ir toliau, skirdami kad ir nedidelę paramos sumą. Paremti galite Paypal arba SMS. Kaip tai padaryti? Iš anksto dėkojame už paramą! Nepamirškite pasidalinti patikusiais tekstais su savo draugais ir pažįstamais.
Susijusios naujienos:
Komentarai su keiksmažodžiais bus šalinami automatiškai, be atsiprašymo.
Skaityti daugiau
Skaityti daugiau
Skaityti daugiau
Skaityti daugiau
Skaityti daugiau
Skaityti daugiau

