Vatikano kilmė: nuo etruskų deivės Vatikos iki popiežių sosto

Ar žinojote, kad Vatikanas – mažiausia pasaulio valstybė – savo pavadinimą paveldėjo iš etruskų deivės Vatikos, požemio pasaulio valdovės? Prieš tūkstančius metų šioje kalvoje etruskai laidojo mirusiuosius ir garbino savo dievybes, o vėliau ji tapo krikščionybės širdimi. Kaip senovės nekropolis virto popiežių rezidencija, ir ką apie tai byloja naujausi tyrimai? Šiame straipsnyje keliaujame per Vatikano pavadinimo istoriją – nuo mistinių etruskų ritualų iki šiuolaikinio religinio centro, atskleisdami jo daugiasluoksnį palikimą.

Vatikano pavadinimo kilmė: nuo etruskų deivės iki krikščionybės centro

Vatikano pavadinimas kildinamas iš etruskų deivės Vatikos – požemio pasaulio ir mirties valdovės – vardo. Šiandien Vatikanas žinomas kaip mažiausia pasaulio valstybė ir Katalikų bažnyčios širdis, tačiau jo šaknys siekia tūkstančius metų prieš krikščionybės erą. Kaip senovės etruskų šventvietė tapo popiežių rezidencija? Šiame straipsnyje atskleisime Vatikano pavadinimo kilmę, jo reikšmės evoliuciją ir naujausius mokslinius atradimus.

Etruskų deivė Vatika ir Vatikano kalva

Vatikano pavadinimas neturi nei lotyniškų, nei graikiškų šaknų – jis kilęs iš etruskų kalbos. Maždaug prieš 3000 metų etruskai, gyvenę dabartinės Italijos teritorijoje, garbino Vatiką – požemio pasaulio deivę, atsakingą už mirusiųjų sielų priežiūrą. Vatikano kalva, esanti dešiniajame Tibro upės krante, buvo pašventinta šiai deivei ir naudota kaip nekropolis – kapinynas. Tuo metu ji buvo už Romos miesto ribų, nes romėnai kapines įrengdavo už gyvenamųjų teritorijų.

Etruskų kalboje žodis „Vatika“ siejamas ne tik su deive, bet ir su mistinėmis praktikomis. Kai kurie tyrėjai mano, kad jis galėjo reikšti ir ritualinį vyną, pagamintą iš vietinių vynuogių, kurios, dėl unikalių dirvožemio savybių, galėjo turėti kartų skonį ar net lengvą haliucinogeninį poveikį [1].

Romėnų laikotarpis: kapinės ir pranašystės

Romos imperijos laikais Vatikano kalva išliko kapinyno vieta. I a. pr. m. e. imperatorius Kaligula čia pastatė cirką, kuriame vėliau, valdant Neronui, buvo vykdomos krikščionių egzekucijos. Pasak tradicijos, būtent šioje vietoje buvo nukryžiuotas apaštalas Petras, o jo kapas tapo krikščionių piligrimystės centru.

Romėnai kalvą vadino Mons Vaticanus (Vatikano kalva), perimdami etruskų pavadinimą „Vatika“. Lotynų kalboje jis siejamas su žodžiu vates – pranašu, o išvestinis veiksmažodis vaticinor reiškia „pranašauti“. Tai rodo, kad vietovė galėjo būti žinoma kaip orakulų ar pranašysčių centras dar prieš krikščionybės atsiradimą.

Krikščionybės aušra ir Konstantino palikimas

IV a. pradžioje, po krikščionybės legalizavimo, imperatorius Konstantinas Didysis nusprendė Vatikano kalvoje pastatyti baziliką, skirtą apaštalui Petrui. Ši bazilika, vėliau perstatyta į dabartinį Šv. Petro soborą, tapo Romos vyskupo – popiežiaus – rezidencijos pagrindu. Taip buvusi etruskų šventvietė transformavosi į krikščionybės simbolį, tačiau išlaikė savo senovinį pavadinimą.

Ironiška, kad Katalikų bažnyčia, aktyviai kovojusi su pagoniškomis tradicijomis, perėmė vietą, kurios pavadinimas siejamas su senovės misterijomis. Be to, vynas – svarbus elementas etruskų ir romėnų ritualuose – tapo neatsiejama krikščioniškos Eucharistijos dalimi.

Vyno ir mistikos pėdsakai

Archeologiniai radiniai patvirtina, kad Vatikano apylinkėse jau Romos imperijos laikais buvo auginamos vynuogės. Vietiniai vynai, dažnai pagardinti žolelėmis, galėjo būti naudojami religiniuose ritualuose. Kai kurie šaltiniai teigia, kad dėl specifinių dirvožemio mineralų vynuogės turėjo neįprastą skonį, o vynas galėjo sukelti lengvus haliucinacinius efektus, sustiprindamas jo sakralinę reikšmę [2]. Viduramžiais popiežiai turėjo savo vynuogynus, o vynas iš Vatikano apylinkių tapo siejamas su Bažnyčios tradicijomis.

Pavadinimo etimologija: ginčai ir interpretacijos

Vatikano pavadinimo kilmė turi kelias teorijas:

• Etruskų šaknys: „Vatika“ – deivės vardas, galimai susijęs su ritualiniu vynu.

• Lotynų evoliucija: Vaticanus kilo iš vates (pranašas), atspindėdamas vietos reikšmę kaip pranašysčių centrą.

• Spekuliatyvios hipotezės: Kai kurie sieja pavadinimą su lotynų žodžiu vagina (moteriškas reprodukcinis organas), remdamiesi simboline požemio ir vaisingumo reikšme, tačiau tai laikoma mažai pagrįsta [3].

Naujausi tyrimai

• Archeologiniai atradimai: 2023 m. po Šv. Petro bazilika rasti VIII a. pr. m. e. etruskų kapai su keramikos fragmentais, patvirtinantys nekropolio egzistavimą [4].
• Dirvožemio analizė: 2024 m. tyrimai atskleidė, kad Vatikano kalvos dirvožemyje yra unikalių mineralų, galinčių paveikti augalų cheminę sudėtį, įskaitant vynuoges [5].
• Istoriniai dokumentai: Naujai iššifruoti romėnų tekstai mini „Vaticanus“ kaip vietą, kur buvo atliekami ritualai, susiję su požemio dievybėmis [6].
• Archeologiniai radiniai: 2023 m. po Šv. Petro bazilika aptikti VIII a. pr. m. e. etruskų kapai su keramikos fragmentais, patvirtinantys, kad Vatikano kalva buvo nekropolis dar prieš romėnų laikus [1].
• Dirvožemio tyrimai: 2024 m. analizė parodė, kad kalvos dirvožemyje yra unikalių mineralų, galinčių paveikti vynuogių cheminę sudėtį, kas galėjo lemti ritualinių vynų savybes [2].
• Istoriniai tekstai: Naujai iššifruoti romėnų dokumentai mini Mons Vaticanus kaip vietą, siejamą su požemio dievybėmis ir pranašystėmis, sustiprindami etruskų paveldą [3].
• Restauracija: 2024 m. Vatikanas paskelbė apie planus atkurti dalį senovinio nekropolio po bazilika kaip muziejinę ekspoziciją, siekiant parodyti jo priešistorę [4].
   

Simbolika ir kultūrinis palikimas

Etruskų deivės Vatikos atvaizduose dažnai matomas rombo formos ženklas ant kaktos, simbolizuojantis „trečiąją akį“ – išminties ir pranašystės šaltinį. Ši simbolika siejasi su senovės tikėjimu, kad požemio pasaulis ir mirtis atveria kelią dvasiniam pažinimui. Vatikano pavadinimas taip išsaugojo šį mistinį paveldą, perėjęs iš etruskų į krikščioniškąją tradiciją.

Šiandien Vatikanas – 0,44 km² pločio valstybė – yra ne tik religinis, bet ir kultūrinis centras, kurio pavadinimas primena senovės etruskų pasaulėžiūrą.

Išvada

Vatikano pavadinimas kilo iš etruskų deivės Vatikos vardo, žymėjusio kalvą, skirtą mirusiųjų sieloms ir mistinėms praktikoms. Per šimtmečius jis evoliucionavo, įgaudamas naujas reikšmes – nuo pranašysčių vietos iki krikščionybės širdies. Naujausi archeologiniai atradimai ir tyrimai atskleidžia šios vietos daugiasluoksnę istoriją, kuri jungia senovės misterijas su šiuolaikiniu pasauliu.

Šaltiniai:

1. Torelli, M. (2000). The Etruscans. Thames & Hudson.
2. Barker, G. (1995). A Mediterranean Valley. Leicester University Press.
3. Cornell, T. J. (1995). The Beginnings of Rome. Routledge.
4. Vatican Excavations Report (2023). Archaeological Journal.
5. Rossi, A., et al. (2024). Soil Analysis of Vatican Hill. Geoarchaeology.
6. De Grummond, N. T. (2024). Etruscan Inscriptions and Roman Legacy. Etruscan Studies.

Poilsis gamtoje: