Rendlšemo miško NSO incidentas: ateivių vizitas ar šaltojo karo paslaptis?

Neįprastas įvykis Rendlšemo miške

Ankstyvą Kalėdų dovanų dienos rytą Rendlšemo miške, netoli dviejų Karališkųjų oro pajėgų bazių – Bentvoterso ir Vudbridžo – įvyko kažkas neįprasto, apie ką kalbama iki šiol. Kai kurie teigia, kad paskutinę NATO bazę aplankė NSO, o tai lėmė „susitikimą“ su ateiviais sidabriniais kostiumais ir aukščiausiais JAV kariniais vadovais, kuris buvo nufilmuotas.

Pasak „The Mail“, kiti įsitikinę, kad Kalėdų svečius domino slaptos branduolinių raketų atsargos, paslėptos vos už kelių mylių nuo Ipsvičo, kur ramūs Safolko gyventojai miegojo po šventinių linksmybių.

Tačiau visi sutinka, kad visa istorija iki šiol nebuvo visiškai atskleista.

Naujas dokumentinis filmas atskleidžia paslaptis

Praėjusią savaitę įvyko naujo pilnametražio dokumentinio filmo „Capel Green“, kuris vėl atskleidė ilgametę Rendlšemo miško NSO paslaptį, premjera. Filmas, pavadintas pagal lauką tarp Vudbridžo karinių oro pajėgų aerodromo ir viduramžių Batlio vienuolyno Safolke, atkuria įvykius per amerikiečių lakūno, teigiančio buvus liudininku, akis.

Kaip aistringas ufologas, dešimtmečius atidžiai stebėjęs Rendlšemo istoriją, bijau, kad tiesa gali būti ne ta artimų kontaktų istorija, kurios visi trokšta, o veikiau dar vienas pavyzdys, kaip Didžiosios Britanijos ir JAV vyriausybės naudojo NSO sąmokslo teorijas kaip patogų priedangą savo slaptai veiklai šaltojo karo įkarštyje, kaip neseniai patvirtino sensacingas „The Wall Street Journal“ pranešimas.

Liudininkų pasakojimai

Filme „Capel Green“ pateikiami interviu su JAV saugumo policijos pareigūnais, kai kurie iš jų anksčiau niekada nekalbėjo prieš kamerą, taip pat su neseniai įdarbintu amerikiečių lakūnu Lariu Vorenu, kuriam tuo metu buvo tik 19 metų. Jis teigia, kad stebėjo įvykius iš pirmų eilių.

„Man liepė atiduoti šautuvą ir džipu buvau nuvežtas į miško proskyną, apgaubtą švytinčiu rūku. Tada danguje pamačiau raudoną šviesą, dydžio kaip krepšinio kamuolys, po kurios sekė akinantis šviesos blyksnis“, – pasakoja Vorenas.

Jis teigia matęs ant žemės „mašiną, objektą ar orlaivį“ trikampio formos ir – kas labiausiai stebina – tris „nežmogiškas būtybes“, išlipančias iš jo. Pasak Voreno, šias būtybes pasveikino aukštas vyras, kuris, jo manymu, buvo aukščiausias NATO komplekso karininkas, JAV oro pajėgų sparno vadas (vėliau brigados generolas) Gordonas Viljamsas.

Vorenas teigia, kad šio neįtikėtino susitikimo kadrai buvo nufilmuoti ir perduoti F-15 reaktyvinio lėktuvo pilotui, o vėliau išsiųsti į JAV oro pajėgų būstinę Vokietijoje, tačiau daugiau jų niekas nematė.

Skepticizmas ir alternatyvios teorijos

Nors istorija skamba intriguojančiai, ji sutikta su dideliu skepticizmu. Sparno vadas Gordonas Viljamsas niekada viešai nekomentavo Rendlšemo įvykių, tačiau 2003 m. pavadino Voreno teiginius „fantazijos skrydžiu“.

1980 m. gruodžio 28 d. bazės vado pavaduotojas pulkininkas leitenantas Čarlzas Holtas vedė lakūnų grupę į mišką, tirdamas keistą kolegos pranešimą. Holtas, įrašinėdamas įvykius į nešiojamą magnetofoną, užfiksavo, kaip jo vyrai pastebėjo pulsuojančią raudoną šviesą tarp medžių, panašią į mirksinčią akį.

Vėliau danguje buvo pastebėtos trys į žvaigždes panašios šviesos, kurios sklandė iki aušros. Holtas teigia, kad viena iš jų nukreipė pieštuko storio šviesos spindulį į netoliese esantį ginklų sandėlį prie Bentvoterso bazės, „tarsi kažko ieškodama“.

Oficialūs dokumentai ir šaltojo karo kontekstas

Čarlzo Holto ataskaita, apibendrinanti Rendlšemo stebėjimus, buvo išsiųsta Didžiosios Britanijos gynybos ministerijai 1981 m. sausį ir tapo vienu žinomiausių dokumentų ufologijos istorijoje, kai nutekėjo į žiniasklaidą. 1983 m. spalį antraštė „NSO NUSILEIDO SAFOKE: IR TAI OFICIALU“ sukrėtė visuomenę.

Kaip jaunas NSO entuziastas, aiškiai prisimenu šoką, kurį sukėlė šios naujienos. Daugeliui ufologų Rendlšemo incidentas atvėrė galimybę „britiškam Rozvelui“. Rozvelas, kaip žino kiekvienas NSO mėgėjas, siejamas su 1947 m. įvykiu Naujojoje Meksikoje, kai numuštas oro balionas, naudotas sovietų atominių bandymų šnipinėjimui, virto istorija apie užgrobtą skraidančią lėkštę.

2001 m., pasinaudojęs Didžiosios Britanijos informacijos laisvės įstatymu, įtikinau Gynybos ministeriją paskelbti 150 puslapių bylą apie šį įvykį. Nors neradau nenuginčijamų įrodymų, aptikau laišką, parašytą tuometinio gynybos ministro Maiklo Hezeltaino, kuris tvirtino, kad „teiginiuose apie NSO stebėjimų slėpimą nėra nė kruopelės tiesos“.

Tačiau 1980-aisiais, šaltojo karo įkarštyje, „tiesa“ galėjo būti subjektyvi. Sovietų Sąjunga buvo įsiveržusi į Afganistaną, o Rytų Europoje tvyrojo įtampa. Netoliese, Grinhamo bendruomenėje Berkšyre, buvo įkurtos protesto stovyklos prie kitos JAV oro bazės, kur buvo laikomos sparnuotosios raketos.

Ar tai buvo pokštas?

Per metus atsirado ir išnyko daugybė teorijų. Astronomas Ianas Ridpatas teigė, kad pradinis stebėjimas sutapo su ryškiu meteoritiniu kamuoliu, kuris, matyt, nukrito į mišką ankstyvą Kalėdų dovanų dienos rytą. Ridpatas mano, kad lakūnai, įsitikinę, jog nusileido NSO, miške pamatė pulsuojantį Orford Nesso švyturio spindulį, esantį už maždaug šešių mylių.

Kita teorija, kurią 2015 m. pateikė anoniminis šaltinis, teigęs esąs „buvęs SAS karys, gerai pažįstantis Rendlšemą“, teigė, kad NSO buvo sukurti naudojant pirotechniką, kurią miške įrengė specialiosios pajėgos, keršydamos už tai, kad JAV saugumo pajėgos juos sugavo ir sumušė per bazės apsaugos patikrinimo pratybas. Vis dėlto laiško data – balandžio 1-oji – išdavė pokštą.

Šiuolaikinis mitas

Praėjus keturiems dešimtmečiams, Rendlšemo istorija tapo dar painesnė ir išpūsta, su daugybe teiginių ir prieštaravimų tiek iš tikinčiųjų, tiek iš skeptikų. Paprastas, nors ir keistas, Čarlzo Holto pasakojimas apie „nepaaiškinamus žiburius“, matytus miške per Kalėdas, virto sudėtinga šiuolaikine legenda, susijusia su laiko praradimu, sąmokslais ir keliautojų laiku pranešimais.

Seržanto Džimo Penistono pasakojimas apie tai, kaip jis priartėjo prie miške nusileidusio NSO ir padarė jo eskizus, kadaise buvo laikomas įtikinamu įrodymu. Tačiau jo patikimumas susvyravo, kai 30-mečio jubiliejaus metu jis paskelbė gavęs „dvejetainio kodo atsisiuntimą“, kai palietė objektą, ir užrašė tai užrašų knygelėje. Jis taip pat teigė gavęs telepatinį pranešimą iš laivo keleivių, kurie atvyko iš mūsų ateities rinkti genetinės medžiagos. „Jie yra keliautojai laiku“, – sakė jis. „Jie esame mes.“

Po atsistatydinimo iš JAV oro pajėgų Čarlzas Holtas parašė knygą ir dažnai pasirodydavo televizijoje. 2010 m. jis pasirašė pareiškimą, kuriame teigė, kad, jo nuomone, NSO buvo „nežemiškos kilmės“ ir kad JAV bei Didžiosios Britanijos saugumo tarnybos naudojo dezinformacijos metodus, kad sumenkintų Rendlšemo ir RAF Bentvoterso įvykių reikšmę.

Skeptikų požiūris

Tačiau Holto vyresnysis karininkas, pulkininkas Tedas Konradas, 2016 m. susitikime griežtai kritikavo Holto patikimumą. Buvęs naikintuvo pilotas, kilęs iš Teksaso, man sakė: „[Holtui] turėtų būti gėda dėl jo teiginio, kad jo šalis ir Anglija susimokė apgauti savo piliečius šiuo klausimu. Jis turėtų žinoti geriau.“

Konradas, buvęs bazės vadas, teigė atlikęs vienintelį oficialų NSO stebėjimų tyrimą generolo Viljamso pavedimu, tačiau nerado jokių įtikinamų įrodymų. Pasak jo, Gynybos ministerija nusprendė „uždaryti“ visą incidentą.

Astronomas Ianas Ridpatas teigia: „Iš pirmo žvilgsnio Rendlšemo istorija atrodo nepaaiškinama, bet išskaidžius ją į atskirus elementus, galima suprasti, kas iš tikrųjų įvyko. Kaip ir daugumoje NSO atvejų, tai susiveda į klaidingą gamtinių ir dirbtinių objektų identifikavimą – ugnies kamuolį, švyturį ir mirgančias žvaigždes.“

Panašiai kaip jo amerikietiškas giminaitis Rozvelas, Rendlšemo istorija tikriausiai augs kaip sniego kamuolys, riedantis nuo kalno, kuris su kiekvienu perpasakojimu darosi vis didesnis. Ar tai buvo ateivių vizitas, šaltojo karo paslaptis, ar tiesiog klaidingai suprastas gamtos reiškinys? „Capel Green“ filmas ir toliau kursto šią šiuolaikinę mitologiją, palikdamas daugiau klausimų nei atsakymų.