Civilizacijos Paslaptys:

Į versijas apie senųjų žemės gyventojų žinių kilmę galima žiūrėti įvairiai. Paprasčiausiai ironiškai ar skeptiškai. Tačiau ar dėl to pasaulis tampa labiau suprantamas? O gal verta dar kartą susimąstyti apie mitus, kurie pateikia informaciją iš amžių glūdumos?

Milžiniškas požeminis urvas Actun Tunichil Muknal Vakarų Belizo džiunglėse yra tikrai unikalus. Norint pasiekti šį gamtos kūrinį, reikia įveikti požeminę upę, kuri jau daug tūkstančių metų neša savo vandenis per šį urvą.

Kai archeologas Arturas Evansas Kretos saloje netoli dabartinio Herakliono aptiko rūmų liekanas, jis nusprendė, kad rado legendinio Kretos karaliaus Mino buveinę ir labirintą, kur kažkada klaidžiojo baisusis Minotauras. Kasinėjimai parodė, kad Kretoje egzistavo išsivysčiusi civilizacija, ji senesnė už senovės graikų civilizaciją tūkstančiu ar net tūkstančiais metų. Civilizacija, kurią sunaikino potvynis, kaip ir legendinę Atlantidą...

Net ir patys aštriausi skeptikai pamažu pradeda sutikti su tuo, kad nuo neatmenamų laikų mūsų planetoje egzistavo itin išsivysčiusios civilizacijos. Sunku tai neigti, žvelgiant į statinius, sukurtus naudojant nežinomas technologijas, iki kurių mums dar labai toli. Šių neįtikėtinų technologijų ir paslaptingų instrumentų aprašymų galima rasti daugybėje senovinių šaltinių.

Monumentalus Saksaivamano statinių kompleksas yra Anduose, daugiau kaip 3500 metrų aukštyje virš jūros lygio, netoli Peru miesto Kusko – buvusios inkų imperijos sostinės. Yra keletas šio sunkiai ištariamo pavadinimo kečua indėnų dialektu reikšmių: „sotusis erelis“, „karališkasis erelis“, „patenkintas vanagas“, „marmurinė galva“. Saksaivamanas užima daugiau, kaip tris tūkstančius hektarų, kompleksą sudaro įvairiausi statiniai.

Artefaktas nebuvo eksponuojamas salėse, jis buvo laikomas saugykloje, nes muziejaus darbuotojai abejojo dėl jo tikrumo, jau toks neįprastas jis buvo. Be to, dėl neaiškių priežasčių muziejaus darbuotojams nepavyko nustatyti šio daikto amžiaus. Iš akmens iškalta figūrėlė kažkaip labai primena raketą su šiuolaikiniais varikliais, kurioje sėdi žmogus su skafandru. Todėl ji ir buvo pavadinta “skraidykle”.

1975-ais m. Paryžiuje įvyko Tarptautinis plastinės chirurgijos kongresas. Jame pirmą kartą pranešta apie kaukolių operacijas, kurias atlikdavo didžiosios inkų imperijos gydytojai. Peru mokslininkas Z. Apiani ištyrė 150 preparuotų kaukolių iš Kusko ir Limos antropologijos muziejų ir nustatė, kad senovės chirurgai mokėjo pakeisti pažeistas kaukolės dalis organinėmis arba auksinėmis plokštelėmis. Apie 70% tokių operacijų būdavo sėkmingos!

Nubija - tai didelė teritorija Nilo slėnyje. Šiandien čia įsikūręs šiuolaikinis Sudanas. Nubijos istorija - tai beveik visada konkuravimas su senesniu ir galingesniu šiauriniu kaimynu Egiptu. Įvairiais laikais Nubijos teritorijoje yra buvę trys Kušo karalystės: pati seniausia Kermos karalystė atsirado 2600 m. pr. m. e., gyvavo iki 1520 m. pr. m. e.; antroji buvo Napato karalystė (nuo 1000 m. pr. m. e. iki 300 m. pr. m. e.), o trečioji, pati garsiausia, buvo Merojės karalystė (nuo 300 m. pr. m. e. iki 300 mūsų eros metų).

Mokslininkai iššifravo senovinę egiptiečių knygą, kurioje sudėti maldų ir užkeikimų tekstai. Knygą buvo pavadinta „Ritualinės jėgos žinynas“. Be viso kito, knygoje yra užkalbėjimų meilės kerams, demonams išvaryti ir „juodajai geltai“ (ta liga gali baigtis mirtimi) gydyti. Pergamentiniam kodeksui, parašytam koptų kalba, yra maždaug 1300 metų.

Auksine Eldorado šalis daugelį šimtmečių neduoda ramybes nuotykių ieškotojams ir romantikams. buvo pasakojamos legendos, kad šioje šalyje gatvės grįstos aukso lydiniais, o gyventojų namai papuošti deimantais ir smaragdais. Tačiau kad ir kiek europiečiai ieškojo šios pasakiškos šalies, jos aptikti niekam nepavyko. liko tik guatavitos ežeras – būtent jis pagimdė legendas apie Eldoradą.

Žmonių pėdsakai pasirodo maždaug prieš 6 tūkstančius metų, prieš 2 tūkstančius metų iki atsirandant Egipto valstybei Nabta Plaja. Akmenų aukštis – 2,5-3m. Paaiškėjo, kad Nabta Plaja nėra paprasta neolitinė teritorija – šiame rajone buvo rasta daugybė megalitų.

Prieš penkerius metus ant atšiauraus Čeliabinsko miesto nukrito įspūdingas meteoritas. Pirmą kartą žmonijos istorijoje nuo kosminio kūno nukentėjo miestas. Tačiau manoma, kad tai antras toks atvejis, pirmas buvo gerokai baisesnis: yra aplinkybių, rodančių, kad didįjį Čikagos gaisrą 1871 metais sukėlė ant Žemės nuritę Bielos kometos fragmentai.

Žengdama į naują epochą, žmonija vėl atsigręžia į Piramides. Gimsta naujos hipotezės, atgimsta senosios. Nevalingai kyla klausimas: ką mums daryti su piramidėmis? Beprotiškaiusio projekto autoriai siūlo išardyti jas alei akmenėlio. Bent jau vieną iš jų – Cheopso. Kam to reikia? Ogi tam, kad galutinai suprastume, kas ten viduje slypi…

Kiek anksčiau atlikti tyrimai parodė, kad maždaug 660 metais pr.m.e. Žemėje įvyko itin stipri geomagnetinė audra, kuri paliko savo pėdsakus visame pasaulyje – daugiausia informacijos apie ją išliko medžių kamienų žieduose ir giluminiame lede. Būtent dėl to Japonijos ir Jungtinės Karalystės mokslininkai nusprendė paieškoti, ar kokiuose nors senoviniuose tekstuose šis įvykis irgi nėra aprašomas.

Dvi statulos - tai jis pats, sėdintis soste, veidu į rytus, j tekančią saulę. Rankos romiai sudėtos ant kelių, o prie kojų iškaltos dviejų moterų figūros. Viena vaizduoja faraono žmoną Tiją, o kita - jo motiną Mutemują. Ant šoninių plokščių matyti Nilo dievo Hapio atvaizdas.

Ši paslaptinga šalis yra minima senovinėse skandinavų sagose ir netgi buvo vaizduojama viduramžių geografiniuose žemėlapiuose. Ši šalis, kaip realiai egzistuojanti, buvo minima įvairiuose viduramžių šaltiniuose. Tačiau ar iš tikrųjų buvo tokia šalis? Jei buvo, tai kur būtent? Vinlandas – paslaptinga žemė, kurią atrado ir joje apsigyveno vikingai. Šios šalies buvimo vieta ir pats jos egzistavimo faktas jau daugiau nei amžių kelia galvos skausmą mokslininkams.

Žemėje, kuri dabartiniu metu uždengta karštu Sacharos smėliu, kažkada augo žaliuojantys augalai, tekėjo vėsaus ir skaidraus vandens upės. Ir šioje žemėje lankėsi paleokosmonautai. Tiksliau, tai buvo kažkokios būtybės, kurios aiškiai „netelpa žmogiškuose rėmuose“. Apie tai liudija Tasilio Adžero Centrinėje Sacharoje (Alžyras) freskos.