Civilizacijos Paslaptys:

Velykų salos unikalumas rodo dviprasmišką nuomonę apie ją, nes iš vienos pusės atrodo, kad apie ją žinome viską ir tuo pačiu nieko. Paslaptingos akmeninės statulos-moajai iki šių dienų yra nebylūs nežinomų senovės kultūrų liudytojai ir dauguma teorijų apie jų istoriją remiasi legendomis. Kas ir kada galėjo sukurti šias monumentalias skulptūras iš uolų?

Gobekli Tepe (Göbekli Tepe) – seniausia šventykla pasaulyje. Oficialiai žinoma, kad ją pastatė klajokliai maždaug prieš 12 tūkstančių metų ir tik po to netoli atsirado sėslių genčių gyvenvietės. Bet ar tikrai taip yra? Senovės megalitas slepia daug paslapčių, neatskleistų iki šiol.

Šis įvykis nutiko 1974 metais Rumunijoje, už dviejų kilometrų į rytus nuo Ajudo miesto. Grupė darbininkų, dirbusių ant Murešo upės kranto, smėlio duobėje, 10 metrų gylyje rado tris objektus.

Babelio bokštas, anot legendų, buvo vienas iš didžiausių senovės statinių. bet vienu metu milžiniškas tiems laikams statinys griuvo. kodėl taip nutiko?

Civilizacijos atsiranda, vystosi, o paskui pamažu sunyksta. kas lieka po jų? Monumentalūs griuvėsiai, paslaptingų mechanizmų dalys, skulptūrų duženos ir... Taip, ko gero, ir viskas.

Bosnijos piramidžių atradėjas daktaras Semiras Osmanagičius atskleidė, kad padarė dar vieną nuostabų atradimą, kuris gali pakeisti ne tik Europos žemyno, bet ir visos planetos istoriją.

1970-ais metais Kolumbijos juodojoje rinkoje buvo pastebėta prekyba neįprastais senoviniais daiktais – papuošalais, auksinėmis statulėlėmis, keraminėmis urnomis ir įvairiais kitais dirbiniais. Atitinkamos valdžios instancijos susidomėjo atsiradusiomis istorinėmis vertybėmis ir kelerius metus stebėjo prekeivius.

Visi mes šioje žemėje gyvename įprastą savo gyvenimą: gimstame, augame, keliamės iš ryto, dirbame darbus, linksminamės ar liūdime, bet tikrai kiekvienas kažkada pagalvojame – iš kur vis dėlto mes atsiradome, kas mes esame?

Finjanas įsitikinęs, kad senovės šumerai buvo gerai susipažinę su kosmosu ir kad maždaug prieš 5000 metų šumerų miestuose Ure ir Eridu buvo pastatytos pirmosios kosminių laivų platformos.

Į versijas apie senųjų žemės gyventojų žinių kilmę galima žiūrėti įvairiai. Paprasčiausiai ironiškai ar skeptiškai. Tačiau ar dėl to pasaulis tampa labiau suprantamas? O gal verta dar kartą susimąstyti apie mitus, kurie pateikia informaciją iš amžių glūdumos?

Milžiniškas požeminis urvas Actun Tunichil Muknal Vakarų Belizo džiunglėse yra tikrai unikalus. Norint pasiekti šį gamtos kūrinį, reikia įveikti požeminę upę, kuri jau daug tūkstančių metų neša savo vandenis per šį urvą.

Kai archeologas Arturas Evansas Kretos saloje netoli dabartinio Herakliono aptiko rūmų liekanas, jis nusprendė, kad rado legendinio Kretos karaliaus Mino buveinę ir labirintą, kur kažkada klaidžiojo baisusis Minotauras. Kasinėjimai parodė, kad Kretoje egzistavo išsivysčiusi civilizacija, ji senesnė už senovės graikų civilizaciją tūkstančiu ar net tūkstančiais metų. Civilizacija, kurią sunaikino potvynis, kaip ir legendinę Atlantidą...

Net ir patys aštriausi skeptikai pamažu pradeda sutikti su tuo, kad nuo neatmenamų laikų mūsų planetoje egzistavo itin išsivysčiusios civilizacijos. Sunku tai neigti, žvelgiant į statinius, sukurtus naudojant nežinomas technologijas, iki kurių mums dar labai toli. Šių neįtikėtinų technologijų ir paslaptingų instrumentų aprašymų galima rasti daugybėje senovinių šaltinių.

Monumentalus Saksaivamano statinių kompleksas yra Anduose, daugiau kaip 3500 metrų aukštyje virš jūros lygio, netoli Peru miesto Kusko – buvusios inkų imperijos sostinės. Yra keletas šio sunkiai ištariamo pavadinimo kečua indėnų dialektu reikšmių: „sotusis erelis“, „karališkasis erelis“, „patenkintas vanagas“, „marmurinė galva“. Saksaivamanas užima daugiau, kaip tris tūkstančius hektarų, kompleksą sudaro įvairiausi statiniai.

Artefaktas nebuvo eksponuojamas salėse, jis buvo laikomas saugykloje, nes muziejaus darbuotojai abejojo dėl jo tikrumo, jau toks neįprastas jis buvo. Be to, dėl neaiškių priežasčių muziejaus darbuotojams nepavyko nustatyti šio daikto amžiaus. Iš akmens iškalta figūrėlė kažkaip labai primena raketą su šiuolaikiniais varikliais, kurioje sėdi žmogus su skafandru. Todėl ji ir buvo pavadinta “skraidykle”.